Balandžio 27 d. Seinijoje lankėsi Lenkijos Prezidentas Bronislavas Komorovskis (Bronisław Komorowski). Seinuose Prezidentas dalyvavo Seinų priešgaisrinės tarnybos įkūrimo 55 metų jubiliejaus renginiuose, simboliškai įteikė tarnybai vėliavą, apdovanojo nusipelniusius gaisrininkus. Į iškilmes buvo pakviesti taip pat Lietuvos kaimyninių priešgaisrinių tarnybų vadovai bei Lietuvos Respublikos konsulas Seinuose Liudvikas Milašius. Abiejų šalių priešgaisrinės tarnybos jau daugelį metų bendradarbiauja: rengia bendrus projektus, dalyvauja bendrose pratybose, modernizuoja įrangą. Apie tai, dėkodamas Lietuvos gaisrininkams už bendradarbiavimą, savo pranešime kalbėjo Palenkės vaivadijos priešgaisrinės tarnybos komendantas.
Punske Prezidento vizitas prasidėjo padėjimu gėlių prie paminklo, skirto nužudytiems Lietuvos partizanams. Po to Prezidentas dalyvavo šv. Mišiose lietuvių kalba. Jos buvo atnašaujamos Punsko Kovo 11-osios lietuvių licėjaus absolventų intencija. Valstybės vadovo vizitas sutapo su licėjaus III klasės mokinių mokslo metų pabaiga.
Vėliau Prezidentas susitiko su Punsko Kovo 11-osios lietuvių licėjaus, Punsko gimnazijos ir Seinų „Žiburio“ bendruomenėmis licėjaus sporto salėje. Po moksleivių meno programos savo kalboje Prezidentas pabrėžė, kad tautinių mažumų švietimo klausimai tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje yra nepaprastai svarbūs ir abi valstybės turi deramai tuo rūpintis. Akcentavo, kad jam labai svarbūs ir artimi su lietuviais susiję klausimai, kadangi jo šeima kilusi iš Lietuvos ir turinti apie 300 metų gyvenimo Lietuvoje tradicijas.
Kalbėdamas apie tautinių mažumų problemas pažymėjo, kad šie klausimai negali trukdyti tarpvalstybiniams santykiams ar strateginių sprendimų priėmimui. Tad jeigu tautinės mažumos rodo nepasitenkinimą, būtina į jų balsą įsiklausyti ir bandyti problemas spręsti. Prezidentas nedetalizavo, ką konkrečiai turi omenyje, tačiau dažnai užsimindamas apie Lietuvos lenkus leido suprasti, kad būtent šios mažumos padėtis jį labiausiai jaudina ir jos problemas reikia nedelsiant spręsti, kad tarpvalstybiniai santykiai pagerėtų.
Mokiniai pateikė Prezidentui anksčiau mokytojų atrinktus penkis klausimus. Vienas iš klausimų buvo, kodėl Lietuvos lenkų tautinė mažuma protestuoja dėl Lietuvos istorijos ir geografijos dėstymo valstybine kalba, kai Lenkijoje tai įprasta praktika tautinių mažumų mokyklose. Prezidentas atsakė, kad tokia praktika yra daugelyje valstybių, o Lietuvos lenkų protestas susijęs su tuo, kad pakitimai įvesti pernelyg greitai ir taip pablogintos mokymosi sąlygos.
Aplankius Kovo 11-osios licėjų įvyko Prezidento bei jį lydinčių asmenų susitikimas su Lenkijos lietuvių organizacijų, kultūros, švietimo įstaigų bei Punsko savivaldybės atstovais. Susitikimo metu Lenkijos lietuvių bendruomenės (LLB) valdybos pirmininkas Jonas Vydra pristatė pagrindines lietuvių bendruomenės problemas. Minėjo prastą lietuvių švietimo finansavimą, priminė apie antilietuviškus išpuolius Punsko ir Seinų savivaldybėse, antilietuviškų paminklų Berznyko kapinėse statymą. „(…) Pastaruoju metu Lenkijos lietuvių tautinės mažumos padėtis blogėja. Apie tai byloja mokyklų lietuvių mokomąja kalba tinklo mažėjimas, lietuviškų vadovėlių leidybos klausimo ignoravimas, nepakankamas lietuviškų mokyklų finansavimas. (…) Norime priminti, kad Berznyko kapinėse, kur palaidoti Lietuvos kariai, žuvę lenkų ir lietuvių kovose 1920 metais, jau keleri metai vyksta „įamžinimo pažeminant“ akcija. Prie Lietuvos karių kapų statomi nauji paminklai, kurie dar labiau provokuoja lenkų ir lietuvių konfliktą. Šiais „paminklais“ siekiama radikalizuoti lenkų nacionalistines nuotaikas ne tik Lietuvos, bet ir vietos lietuvių mažumos atžvilgiu. Toks poelgis, kaip žuvusių karių įamžinimas juos pažeminant – lenkų tautos tradicijoje iki šiol neturi analogų“, – kalbėjo LLB pirmininkas Jonas Vydra. Prašė Prezidento padėti išspręsti gyvybiškas ir svarbias Lenkijos lietuvių problemas bei įteikė Prezidentui raštą, kuriame išdėstyti svarbiausi Lenkijos lietuvių klausimai.
Prezidento Bronislavo Komorovskio atsakymas į LLB pirmininko išsakytas mintis buvo kiek netikėtas. Jis vienareikšmiai pabrėžė nemanantis, jog Lenkijos lietuvių padėtis pablogėjusi. Pasidžiaugė, kad įvažiuodamas į Punską matė dvikalbę informacinę lentą, o tai rodo aukštus tautinių mažumų teisių apsaugos standartus. Išreiškė įsitikinimą, kad anksčiau ar vėliau Lietuva paseks Lenkijos pavyzdžiu. Pabrėžė, kad jį nudžiugino žinia, jog Seinų apskrityje priimtas sprendimas viršaičio pavaduotojo postą vėl grąžinti lietuviui, nors tai, pasak Prezidento, nebuvo lengva padaryti. Tai pavyko pasiekti tik bendrų pastangų dėka, – pabrėžė Prezidentas. Todėl jis tikisi, kad Seinų apskrities viršininko pavaduotojas Romas Vitkauskas, atstovaudamas lietuviams, padės tinkamai išspręsti jiems kylančias problemas.
Valstybės vadovas pripažino, kad lieka keletas ir neišspręstų problemų. Kaip pavyzdį paminėjo vadovėlių lietuviškoms mokykloms trūkumą. Jo manymu, demografinė padėtis lemia, kad sumažėjus gimstamumui, o tuo pačiu ir mokinių skaičiui mokyklose vadovėlių leidyba dėl mažų tiražų labai daug kainuoja. Nepaisant to, Prezidentas manąs, jog lėšos vadovėliams leisti ar mokykloms išlaikyti turėtų būti užtikrintos. Dėl nacionalistinių išpuolių pažymėjo, kad Lenkija nėra išimtis, nes tokios tendencijos ryškėja visoje Europoje.
Atsakydamas į klausimą dėl antilietuviškų paminklų Berznyke, Prezidentas pabrėžė, kad nėra linkęs vertinti, ar „Panerių“ paminklo pastatymas yra smerktinas, kadangi net jo artimas giminaitis buvo Paneriuose nužudytas. Pasak Prezidento, reikia suprasti jausmus artimųjų, kurie siekia tas aukas pagerbti. Be to, tai parapijos kapinės, ir valstybė ne visuomet turi galimybių tokius klausimus spręsti. Pabrėžė, kad būtina kurti visuomenėje teigiamą atmosferą, skiepyti toleranciją. Jo apsilankymas ir turėjo parodyti, kad Lenkijos valstybei rūpi Lenkijos lietuvių klausimai, tačiau tokio pat dėmesio tikisi ir iš Lietuvos valstybės Lietuvos lenkų atžvilgiu.
Lenkijos lietuvių bendruomenės atstovai atkreipė dėmesį, kad jie dažnai jaučiasi išnaudojami politikoje, kurią Lenkija vykdo Lietuvos atžvilgiu. Tai liudija ir faktas, kad Prezidentui lankantis Punske, pas Lenkijos lietuvius, nuolat akcentuojami Lietuvos lenkų klausimai, o į Lenkijos lietuvių išsakytus rūpesčius net nenorima įsiklausyti.
Prezidentas atsakė, kad jis su tokia nuomone nesutinka, tačiau pabrėžė, jog Lenkijos valstybė rūpinosi ir rūpinsis savo tautiečių, gyvenančių kitose valstybėse, reikalais. Prezidentas išreiškė įsitikinimą, kad nors santykiai tarp Lietuvos ir Lenkijos pablogėję – įmanoma juos pagerinti ir būtina tai padaryti. Baigdamas susitikimą tvirtino, kad dalį Lenkijos lietuvių keliamų problemų galima greit išspręsti, tačiau yra problemų, kurių sprendimo teks palaukti iki Lietuvos Seimo rinkimų.
Prezidento vizitas paliko prastus įspūdžius. Manau, daugelis tikėjosi, kad besilankydamas Punske B. Komorovskis girs vietos lietuvius ir pažadės daug jiems palankių sprendimų. Taip dažnai elgdavosi ligi šiol besilankę aukšto rango politikai. Pažadai juk nieko nekainuoja. Atsitiko kitaip. Prezidentas daug kalbėjo ne apie Lenkijos lietuvius, pas kuriuos atvažiavo, bet apie Lietuvos lenkų teisių pažeidimus. Nustebino surežisuotas susitikimas su Kovo 11-osios licėjaus moksleiviais. Po 1989 m. politinių permainų Lenkijoje neteko girdėti, kad susitikimų su valdžios atstovais metu būtų užduodami iš anksto suderinti klausimai. Klausimus liepta perskaityti išrinktam mokiniui kaip anoje niūrioje socializmo epochoje. Ar tokios demokratijos pamokos tikėjosi mokyklos bendruomenė, belaukdama šalies vadovo? Lietuvių bendruomenės atstovai Prezidentui įteikė raštą, kur išdėstė svarbiausias savo problemas ir lūkesčius. Tačiau Prezidentas pažymėjo nemanantis, kad Lenkijos lietuvių padėtis pablogėjusi. Galbūt todėl net minėtojo rašto neketino į Varšuvą vežtis ir net neskaitęs siūlė Palenkės vaivadai pasiimti. Prezidentas susitikimų Punske metu dažnai kartodavo pamėgtą frazę – kad ir iš Lietuvos to paties tikisi. O kas bus, jeigu abi šalys pradės laukti viena kitos Seimo rinkimų? Mes lauksime Lietuvos, o Lietuvos lenkai lauks Lenkijos Seimo rinkimų?
Geriausia, jei būtų pradedama derėtis dėl repatriacijos .
Labai ačiū už suomio pasiūlymą, tačiau mes jau geriau Punske pratūnosime tuos ketverius(o kas žino, gal aštuonerius, o gal ir dvidešimt ketverius metus) kai Lietuvoje valdys rusų-lenkų koalicija
Kiek prisimenu, Lenkijos Sikorskis prieš kokį mėnesį kalbėjo, tarsi būtų užtikrintas, kad kitas Seimas bus toks, kokio Lenkijai reikia, tad jokių problemų Lenkijai tarpusavio santykiuose nebebus. Dėl Sikorskio užtikrinto tono, o dabar Komorovskio operavimo tuo pačiu faktu, peršasi mintis, kad Lenkijos valdžia yra užtikrinta, jog būsimas Seimas bus prolenkiškas, iš kur toks užtikrintumas!
Galimi du variantai:
1. Rinkimams į Lietuvos Seimą Lenkija mes didelius pinigus, kad rinkimai būtų palankūs Lenkijai, t.y, kad AWPL gautų keliolika mandatų, o iš lietuvių į Seimą patektų daug polonofilų.
2. Siūlymas palaukti Lietuvos Seimo rinkimų skamba vos ne kaip grasinimas Punsko lietuviams. Girdi, jei tie rinkimai netenkins Lenkijos, bus blogai ir punskiečiams. Iš serijos “gaideli, kam išmušei vištytei akelę…”
Manau, kad lenkų ponai jau metė tuos pinigus ir vyksmas jau vyksta.
Sutinku, kad pinigai buvo ir yra metami ir metami, ko gero, tai imta daryti dar iki 1994 metų. Beje, gali būti, kad paskutinių savivaldybių rinkimų rezultatai Vilniuje, yra to efektas…
Tokiu atveju vienintelė patikimesnė išeitis Lietuvai dėl to būtų iki šiol naudotos “užlūžinėjančios” kompiuterinės sistemos paslaugų atsisakymas bei rinkimų komisijų pirmininkų, tarp jų VRK pirmininko, dar geriau didelės dalies VRK narių pakeitimas. Galbūt, kad netgi Komorovkis ne šiaip sau prikišo, kad Lietuvos ožka neina prie Lenkijos vežimo… Naturalu, kantrybė ganyti ožką senka…
Visgi, patikimiausia Lietuvos gynimosi priemonė per artimiausius rinkimus būtų naujų asmenų skyrimas rinkimų komisijų pirmininkais bei naudojimasis kitiems asmenims priklausančios kompiuterinės sistemos paslaugomis rinkimų rezultatams skaičiuoti.