Šiuo straipsniu Alkas.lt pradeda naują skyrių „Gamta ir žmogus / Šventvietės“. Čia skaitytojus supažindinsime su nepaprastomis, galių turinčiomis vietomis, akmenimis, šaltiniais. Paprastai šventviete laikoma vieta, ypatinga, šventa vieta skirta atlikti apeigoms. Baltų šventvietėse, šventose giraitėse – alkose augdavo medžiai, buvo kūrenama šventoji (arba amžinoji) ugnis. Šventais buvo laikomi ne tik miškai, bet ir kalnai, šaltiniai, akmenys. Šiose vietose buvo aukojama dievams, švenčiamos bendruomenės šventės, jos teikdavo saugumą, ramybę, laimę, taiką ir gelbėdavo nuo ligų, jose buvo prašoma sveikatos. Pažinti ir iš naujo atrasti šias vietas padeda istoriniai, archeologiniai, kalbiniai, etnologiniai ir tautosakos šaltiniai. Kviečiame aktyviai dalyvauti pristant savo ir kitų kraštų galių turinčias vietas.
Rita Balkutė
2010 m. Grendavės apylinkėse (Trakų r.), ieškojome Alkos kaimo. Iki jo privažiuoti taip ir nepavyko, tačiau pamiškėje radome nedidelį namą ir, bendraudami su jo šeimininkais sužinojome, kad mes ne pirmosios, ieškančios Alkos kaimo. Šeimininkai papasakojo, kad Alkos kaime belikusi viena sodyba, o ir ta keistuolio. Vanda ir Vaclovas Šidlauskai papasakojo, kad joje kurį laiką gyveno keistuolis, atsikraustęs į savo tėvų žemę, save laikęs pagoniu Ernestas Radzevičius. Pasak pašnekovų E. Radzevičius ne tik ten gyveno, bet atkasė akmenis, prie jų krikštijosi.
Visai šalia Grendavės kaimo telkšo didžiulis Vilkokšnio ežeras. Legenda biloja, kad ežeras atsirado stebuklingai. Sakoma, kad į griovą bėgo tol vanduo, kol žmonės neatspėjo ežero vardo. Atspėjus vardą, vanduo nustojo bėgti. Pasak vietos gyventojų, šis ežeras neužšąla tol, kol nepasiima aukos.
ALKAIČIŲ KAIMAS
Rita Balkutė: O kur čia kokis akmuo yra?
Vanda Šidlauskienė (V. Š.) Tai ten kur tie pagonys krikštijosi?
Tai ankščiau taip darydavo?
V. Š. Neprisimenu.
Vaclovas Šidlauskas (Vc. Š.) Alkos akmuo?
V. Š. Čia an kalno sakei Alkos kalnas. Čia kadaise mūsų viena sodyba vadinosi Alkaičių kaimas, o ten ant kalno – Raginiškės. O kur tas Alkos kalnas?
Vc. Š. Va už daržinės. <…>
Dėl ko taip vadinosi Alkaičio kaimas?
V. Š. Aš nežinau.
Šitas kaimas vadinosi Alkaicis?
V. Š. Viena sodyba.
Tai šita jūsų?
V. Š. Taip.
Vc. Š. Alkaičio kaimas už tat, kad Alkos kalmas, tai ir sodyba.
Ką ten darė ant to Alkos kalno?
V. Š. Gal ką aukojo?
Tie žmonės jie pasakė?
V. Š. Taip.
Vc. Š. Ne, iš seno negirdėjom.
Dėl ko toks įdomus pavadinimas.
V. Š. Yra knygoj.
O nebuvo akmenų su duobute, kad ką nors patepa?
V. Š. Buvo toks Ernestas Radzevičius, tai jis buvo pagonis, tai iškapstė tokius akmenis.
V. Š. Prie upelio tas akmuo.
O kaip tas akmuo vadinasi?
Vc. Š. Žaliosios akmuo.
Tai čia Alkos akmuo ir Žaliosios tas pats?
Vc. Š. Kad Alkos akmens tai nežinau <…>.
V. Š. Ernesto Radzevičiaus tėvų žemė buvusi.
V. ir Vc. Šidlauskai (Trakų r., Grendavės apyl. ir k.)
VILKOKŠNIS TURI PAIMT AUKĄ
O dėl ko taip vadinasi Vilkokšnio ežeras?
Vc. Š. Aš girdėjau, kad jisai ankščiau ir dabartes kol nenuskęsta, tai jis neužšąla, tai ir praminė jį Vilku, Vilkokšniu.
Kaip suprast?
Vc. Š. Nu jis turi paimt auką. Kai paima, tada jau jis užšąla.
Ir dabar jis taip daro?
Vc. Š. Kai dabar tos žiemos visai pos yra, tai nesuprasi, a bet kas turi nuskįsc, tadu jisai užšąla.
O kas čia pasakojo?
Vc. Š. Tai čia seniai pasakojo.
V. Š. O aš girdėjau kitaip. Aš girdėjau, kad labai bėgo vanduo, liūtis buvo ir tiesiog… Nu tai čia ir yra čia griovys, čia griova į Vilkokšnį yra ir čia buvo griova, tai labai bėgo vanduo ir žmonįs visokiais vardais vadindavo pakol nepavadino Vilkokšniu, tol nesustojo tas vanduo bėgęs.
Per tą griovą į ežerą?
V. Š. Per tas griovas, didelės griovas.
O tai kaip suprast, kol nepasiima?
Vc. Š. Jam reikalinga auka, žmogus nuskęsta ir tadu jisai užšąla.
V. Š. Gal jau dabar ir gamta pasikeitus.
Vc. Š. Dabar net po Naujų metų užšąla ežerai, o anksčiau Visi Šventi ir užšala.
V. ir Vc. Šidlauskai (Trakų r., Grendavės apyl. ir k.)
, “if you can afford it there’s notnihg wrong with using it really..”I told him, “if you can afford, you can use cash as Toilet paper too”
JBo61U rsbionebsfyf