Sekmadienis, 22 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus Psichologija

Stebuklingo išgijimo pavyzdžiai: mirtį padeda įveikti juokas ir minčių keitimo metodika

Inga Saukienė, www.delfi.lt
2011 11 01 22:10
0
Stebuklingo išgijimo pavyzdžiai: mirtį padeda įveikti juokas ir minčių keitimo metodika

Juokas | Shutterstock nuotr.Atsiradus tyrimams, kad psichologinė žmogaus savijauta gali gerokai pakeisti sunkia liga sergančio žmogaus gijimo procesą ir pratęsti jo gyvenimą, visame pasaulyje populiarėja integruotos gydymo metodikos, kai šalia įprastų vaistų ligonis išmokomas dirbti su savo mintimis.

Viena iš tokių metodikų pradėta taikyti ir Lietuvoje. Nors ji skirta onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams, tinka bet kokioms kasdienėms gyvenimo situacijoms, su kuriomis susiduria sveiki žmonės.

Blogus jausmus sukelia ne įvykis, o jo vertinimas

Onkopsichologijos ir komunikacijos centro „Kraujas“, kuriame nemokamai konsultuojami onkologinėmis ligomis sergantys pacientai ir jų artimieji, psichologė Marija Turlinskienė, pristatydama naują Lietuvoje Simontono metodą, pabrėžė, kad ji padeda suformuoti sveiką mąstymą.

„Mūsų jausmai labai dažnai priklauso ne nuo pačio įvykio, bet nuo to, kaip jį vertiname. Įsivaizduokite, kad jūsų paauglys vaikas nepareina namo. Kaip jaučiatės? Baisiai. Ką galvojate? Kažkas atsitiko. Kol užsimiršęs vaikas gerai leidžia laiką, mūsų mintys pina patį blogiausią scenarijų.

Taigi pirmiausiai yra įvykis. Tuomet vyksta įvykio įvertinimas. Įvertinę, kad tai siaubingas dalykas, mes pradedame taip pat siaubingai jaustis – prasideda jausmų drama. Šios emocijos lemia tolesnius mūsų veiksmus – paniką, skambinėjimą, vaiko aprėkimą jam grįžus ir pan. Tačiau pakeitus vos vieną grandį – įvykį vertinančią mintį, galima pakeisti dvi toliau sekančias grandis – mūsų emocijas ir tolesnius veiksmus“, – pasakojo psichologė.

Kaip tai pritaikyti vėžiu sergantiems žmonėms? Šiuo atveju įvykis – vėžio diagnozė. Situacijos įvertinimas – „tai mirtina liga, aš mirsiu kančiose, man mažai beliko“ ir pan. Šių minčių pasekmė – siaubas, panika, šokas, pasimetimas, liūdesys, bejėgiškumas. Dažniausiai toliau sekantis veiksmas – užsisklendimas, nepripažinimas, vengimas eiti pas gydytoją, apatija.

„Keisti mintis, aišku, yra sudėtinga, kai 30 metų esame pratę mąstyti pagal tą patį scenarijų. Visgi tai įmanoma. Tam padeda penkios sveiko mąstymo taisyklės. Kiekvieną mintį reikia įvertinti pagal penkis punktus: ar mintis remiasi faktais; ar ji saugo mano gyvybę ir sveikatą; ar ji padeda mums siekti trumpalaikių ir ilgalaikių tikslų; ar padeda spręsti konfliktines situacijas ir jų išvengti; ar ji padeda man jausti taip, kaip aš noriu jaustis. Jei bent į tris klausimus atsakome „ne“, vadinasi, ta mintis nėra sveika.

Tuomet būtina mintį performuluoti. Tam paimame popieriaus lapą ir kairėje pusėje be vidinio cenzoriaus surašome šiuo metu į galvą lendančias mintis. Mūsų pacientai dažniausiai nurodo tokias: aš neišgysiu, aš numirsiu, chemija mane nužudys, aš mirsiu kančiose ir pan. Taip pat prašome žmogaus įvertinti, kokio stiprumo skausmą jos kelia. Paprastai pacientai rašo 9-8 balus iš 10 ir skundžiasi, kad nesugeba atsiriboti nuo šių galvoje besisukančių minčių“, – aiškino M. Turlinskienė.

Kaip nerimą keliančią mintį pakeisti palaikančia?

Antras žingsnis – nerimą keliančių minčių analizė. „Pavyzdžiui, „vėžys mane valgo iš vidaus“. Ar ši mintis remiasi faktais? Kai ją išanalizavome, žmonės dešinėje lapo pusėje ėmė rašyti: „Vėžinės ląstelės silpnos ir chaotiškos, nėra įrodyta, kad jos valgytų sveikas ląsteles, atvirkščiai, imuninė sistema turi tendenciją naikinti vėžines ląsteles. Taigi mano organizmas pats su jomis kovoja“. Kai žmogus performuluoja mintį, vėl ją įvertiname pagal visus penkis punktus. Jei į visus klausimus atsakoma teigiamai, vadinasi, taip mąstyti patogiau ir sveikiau.

Kitos minties pavyzdys – „chemija mane baigia nužudyti“. Žinoma, viskas pasaulyje įmanoma, bet mes stengiamės remtis faktu, kad visgi chemija daugybei žmonių padėjo išgyti, taigi gali padėti ir šįkart. Dar vienas pavyzdys: „Aš mirsiu nuo vėžio greitai ir skausmingai“. Po analizės mintis performuluojama taip: „Iš tiesų mes nežinome, nuo ko mirsime – juk gali mašina partrenkti, atsitikti bet kas. Mes visi esame mirtingi ir kažkada mirsime, bet šiuo metu man svarbiausia daryti viską, kad jausčiausi sveikesnis ir laimingas“, – pasakojo onkopsichologė.

Anot pašnekovės, tokį lapą patartina turėti po ranka, kai negatyvios mintys vėl užplūsta, kad būtų galima pasiskaityti performuluotas mintis. Dar efektyviau joms skirti laiko kasdien. Tyrimais įrodyta, kad jei žmogus kasdien taip treniruojasi 6-8 savaites, šios mintys tampa automatinėmis. Taigi pasikeičia mąstymo schema. Sveikų minčių sąrašą laikas nuo laiko reikia peržiūrėti, nes keičiantis situacijai, sveikos mintys jau gali atrodyti nebe tokios sveikos.

Marija Turlinskienė |delfi.lt nuotr.
Marija Turlinskienė

„Ne visiems žmonėms pavyksta iš karto suformuluoti naujas mintis. Kita vertus, retas kuris, net turėdamas vairuotojo pažymėjimą, ryžtųsi vairuoti Londone, kur visiškai kitokios vairavimo sąlygos. Lygiai taip pat iš naujo reikia mokytis naujo mąstymo būdo. O kad šis metodas veikia, parodė tyrimas – nustatyta, kad grupėje, kurioje buvo taikoma terapija, gyvenimo kokybė pagerėjo dvigubai, taip pat buvo ilgesnis išgyvenamumas nei kontrolinėje grupėje.

Proto programavimas labai svarbus. Pavyzdžiui, gydytojas pasako, kad žmogui liko trys ar keturi mėnesiai. Nors objektyvūs tyrimai ima gerėti, atėjus šiam laikui žmogus akyse ima nykti. Ir atvirkščiai, gydytojai pasako padarę viską, ką galėjo, bet žmogus nepasiduoda ir išgyja. Psichologė Aistė Diržytė dar prieš dešimt metų atliko mokslinį darbą – ji aiškinosi mūsų minčių ir imuninės sistemos ryšį, tyrinėdama nuo vėžio pasveikusius žmones, kurie gydytojų jau buvo „nurašyti“. Tyrimas parodė, kad kuo pozityviau mąsto žmogus, tuo stipresnė jo imuninė sistema, taigi jo organizmas pats veiksmingiau kovoja su liga“, – pasakojo M. Turlinskienė.

Taip pat psichoneurologiniai tyrimai rodo, kad skaniai pasijuokus – taip, kad net skaudėtų raumenis, 30 proc. suaktyvėja imuniteto ląstelės. Po keturių valandų jų aktyvumas padidėja dar 20 proc. Beje, mūsų organizmas neatskiria, koks tai juokas – nuoširdus ar dirbtinis. Todėl galima save paskatinti ir dirbtiniu juoku.

Onkopsichologė priminė amerikiečio žurnalisto Normano Kuzinso atvejį. Sužinojęs, jog serga nepagydoma sąnarių liga, kėlusia tokį skausmą, kurį numalšindavo tik morfijus, jis nusprendė palikti ligoninę ir likusias dienas pragyventi kuo linksmiau. Jis pradėjo žiūrėti komedijas, po kurių kelioms valandos užmigdavo be vaistų. Tuomet gaudavo naują juoko porciją ir vėl miegodavo. Taip jis sugebėjo gyventi be vaistų, o po kurio laiko visai pasveiko ir sėkmingai pragyveno dar 20 metų.

Mirštantiems ligoniams būtina pasiruošti mirčiai

M. Turlinskienės teigimu, įmanoma pakeisti būseną net tų žmonių, kurie dėl objektyvių priežasčių tikrai neturi jokios vilties išgyventi.

„Įmanoma dirbti net su paliatyviais ligoniais – žmonėmis, kuriems tikrai liko nebe daug ir jie apie tai žino. Galima padėti pasiruošti mirčiai. Žmogus dažnai nori kalbėti apie mirtį, tačiau artimieji šios temos vengia ir neigia ją, nes jiems patiems apie tai mąstyti yra baisu. Tuo tarpu tokiems ligoniams labai svarbu apie tai kalbėti. Kaip gražiai pasakė vienas mano ligonis – reikia paruošti sau naujus namus: kur žmogus bus palaidotas, kaip ir kur mirs, ką tuo metu norėtų šalia savęs matyti. Žmogui svarbu ir testamentą paruošti, ir atsisveikinti, žinoti, kaip vyks laidotuvės.

Jeigu žmogus labai bijo mirti kančiose, mes dažnai skatiname kalbėtis su gydytojais apie nuskausminimo priemones, apie galimybę rinktis, kur jis mirs – ligoninėje ar namuose. Pakalbėję su mumis jie labai dažnai gydytojų klausia apie slaugos namus, pradeda mąstyti, kokių laidotuvių jie norėtų, susitaiko su mirtimi“, – teigė psichologė.

Anot pašnekovės, taip pat svarbu suprasti, kad leidimas sau mąstyti apie mirtį yra gyvenimo energijos praplėtimas. Ne veltui vėžiu sergančių žmonių laikas pradeda tekėti kitaip, daug greičiau, o gyvenimas tampa intensyvesnis.

„Kol apie tai nemąstome, gyvename automatiškai. Tačiau, susidūręs su mirties faktu, žmogus labai greitai pradeda galvoti, kaip jis gyvena, kokių vertybių laikosi, kokia jo gyvenimo prasmė, ar būtent taip norėjo gyventi. Esu mačiusi kardinaliai pasikeitusių gyvenimų. Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, žmonės sako: „Jei nebūčiau susirgęs, niekada gyvenime nebūčiau to patyręs“. Pavyzdžiui, vienas vyriškis, visą gyvenimą dirbęs valstybės tarnyboje, atsidėjo drožinėjimui, kurį visada mėgo, bet neturėjo jam laiko, ir pradėjo rengti parodas.

Kita moteris, padariusi labai sėkmingą karjerą ir laikiusi visus keturis kampus namuose – net sirgdama sugebėdavo pagaminti valgyti, sutvarkyti namus, mano kabinete apverkė visą savo gyvenimą, nors iš pažiūros jis labai vykęs, gražus. Tačiau ji niekada neskyrė dėmesio savo poreikiams ir tik susirgusi suprato, kad kažkas su jos gyvenimu yra ne taip. Moteris perleido dalį atsakomybės už buitį namiškiams, o kai šie nustebo dėl tokio jos pasikeitimo, atsakė: „Ta moteris į šiuos namus jau niekada negrįš“. Daugybė žmonių, išgirdę vėžio diagnozę pradeda gyventi taip, kaip jie norėtų“, – teigė M. Turlinskienė.

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atnaujino nacionalinį psichikos sveikatos tinklapį

Patiriate nerimą? Psichologė siūlo sugrįžti į sodus bei daržus

2022 04 21
Didės psichologinės pagalbos prieinamumas

Daugėja psichologinę krizę patiriančių žmonių

2022 04 09
Kauno klinikinė ligoninė stiprina jėgas kovai su vaikų tuberkulioze

Tuberkuliozės atvejų mažėja, bet budrumo prarasti negalima

2022 03 24
Įvedamas savanoriškas valstybinių parkų lankytojų bilietas

4 šaunūs sumanymai, kurie sumažins nerimą jūsų gyvenime

2022 03 24
Gyventojai vis dažniau praneša apie aplinkosauginius pažeidimus

Psichologai buriasi teikti emocinę pagalbą

2022 03 07
Didės psichologinės pagalbos prieinamumas

Psichoterapeutas: baimė yra ginklas, kurį sąmoningai naudoja agresorius

2022 03 07
Pexels.com, Č. Chongčum nuotr.

Genetiniai sutrikimai: ką verta apie juos žinoti?

2022 03 02
Kaukė, izoliacija | sam.lt nuotr.

Mažėja reikalavimų dėl atskirties laikymosi

2022 02 22
Medicina praktika“ laboratorija

Pasitinkant Pasaulinę kovos su vėžiu dieną – priminimas pasitikrinti sveikatą

2022 02 03
Į Lietuvą pristatyta pirmoji „AstraZeneca“ skiepų siunta

Seimas svarstys siūlymą dėl privalomų skiepų

2022 01 11
Rodyti daugiau

Naujienos

Orkų psichologinio karo šūkis netoli Chersono | rengėjų nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 21 13:35

2022 05 21
Studentai | smm.lt nuotr.
Lietuvoje

Sukčiavimas aukštosiose mokyklose

2022 05 21
Vilniuje nemokamai važinės ir slaugos darbuotojai
Lietuvoje

Vilniuje nemokamai važinės ir slaugos darbuotojai

2022 05 21
Austrijoje vyks ministrų pasitarimas dėl sprendimo ES šalyse nebekeisti sezoninio laiko
Įvairenybės

Geram kepsniui svarbus ir laikas

2022 05 21
Siaurukas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Įvairenybės

Siaurukas kviečia keliauti po Anykščius

2022 05 21
Vaisiai, persikai | pixabay.com nuotr.
Įvairenybės

Vaisiai ir sūris puikiai dera kartu

2022 05 21
Pavasario saule rėikėtų mėgautis atsargiai
Įvairenybės

Pavasario saule rėikėtų mėgautis atsargiai

2022 05 21
Kibernetinis saugumas | lrv.lt nuotr.
Įvairenybės

Lietuvai – aukštas kibernetinio saugumo įvertinimas

2022 05 21


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • BUS laikoma... apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • Nauja mokykla, bet apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai
  • Pilietinis nepaklusnumas apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai
  • NUORODOS apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 21 13:35
  • Sukčiavimas aukštosiose mokyklose
  • Vilniuje nemokamai važinės ir slaugos darbuotojai
  • Geram kepsniui svarbus ir laikas

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 602; komentarų: 26
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 566; komentarų: 9
  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 481; komentarų: 15
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 472; komentarų: 4
  • Antrasis „Eurovizijos“ pusfinalis peržiūrėta: 434; komentarų: 2
  • Sprendžiama dėl Lietuvos rusų dramos teatro pavadinimo peržiūrėta: 400; komentarų: 26

Kiti Straipsniai

Patiriate nerimą? Psichologė siūlo sugrįžti į sodus bei daržus

by Kristina Aleknaitė
2022 04 21
2
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atnaujino nacionalinį psichikos sveikatos tinklapį

Nerimą dėl pandemijos pakeitusi įtampa dėl Rusijos karo Ukrainoje ir toliau sekina daugelio gyventojų psichiką. Tačiau dienoms po truputį šylant,...

Skaityti toliau

Daugėja psichologinę krizę patiriančių žmonių

by Ditė Česėkaitė
2022 04 09
0
Didės psichologinės pagalbos prieinamumas

Lietuvių, patiriančių psichologinę krizę, skaičius auga. Krizių įveikimo centro ir KOG instituto atlikto tyrimo duomenimis, šiuo metu psichologinę krizę išgyvena...

Skaityti toliau

Tuberkuliozės atvejų mažėja, bet budrumo prarasti negalima

by Ditė Česėkaitė
2022 03 24
0
Kauno klinikinė ligoninė stiprina jėgas kovai su vaikų tuberkulioze

Kovo 24 – ąją visame pasaulyje pažymima Pasaulinė tuberkuliozės diena. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia šių metų šūkį „Investuokime į...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • BUS laikoma... apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • Nauja mokykla, bet apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai
  • Pilietinis nepaklusnumas apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai
  • NUORODOS apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • Paskutinė diena „Azovstal“ apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 20 12:42

Kitas straipsnis
Dokumentinių filmų ciklo „Lagerių moterys“ premjera

Dokumentinių filmų ciklo „Lagerių moterys“ premjera

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | Veido kremai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai