Spalio 16 d. Jonas Mekas Londono „Serpentine“ galerijoje pristatė brito Davido Elliso kūrinį apie Orvidų sodybą netoli Salantų – unikalią vietą, kurioje jungiasi gamtos ir žmogaus sukurti objektai, tvarka ir chaosas, tikėjimas ir akmuo.
Orvidų sodybos fotografijos iš paukščio skrydžio, sukurtos lietuvių fotomenininko Audriaus Naujokaičio, nuo spaalio 15 iki lapkričio 12 d. bus eksponuojamos ir J.Meko bičiulės, prancūzų dizainerės Agnes B. salone, esančiame Londono Kovent Gardeno rajone.
Parkų ir sodų kultūrai skirtame „Serpentine” renginyje Orvidų sodyba buvo pasirinkta neatsitiktinai. Šia paroda menininkai siekia atkreipti dėmesį į šią unikalią vietą ir ją išsaugoti ateinančioms kartoms. J.Meko nuomone šį nepaprasta sodyba ne tik gali įkvėpti pasaulio kūrėjus, bet ir yra verta būti įtrauktaį UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Vilius Orvidas (1952-1992) – Lietuvos skulptorius ir pranciškonų vienuolis gyveno netoli Salantų ir sukūrė didžiulę aplinkos instaliciją, kurią įvardijo kaip „dvasinį centrą“, Lietuvoje ji žinoma kaip Orvidų sodyba.
Savo kūrinį Vilius statė iš akmenų, išverstų medžių, sovietinių ginklų nuolaužų, o savo laiku sodyboje ant akmenų krūvos stovėjo net sovietinis tankas ir lėktuvas.
Nepaisant oficialiai sankcionuotų sovietų valdžios ir vietos partinių aktyvistų bandymų sunaikinti sodybą, taip pat bandymų ją marginalizuoti naujaisias laikais kaip neaiškų pakvaišėlio darbą, Orvidas sodybą nuolat statė ir plėtė.
Laimei šis kūrinys yra tokio masto, kad net po dviejų vandalizmo ir nesirūpinimo dešimtmečių, Orvido sodyba ir dar neparanda pirmapradės dvasios. Šiandien daugeliui jaunų žmonių Lietuvoje Orvido sodyba tampa piligrimystės ir nuostabos vieta.
