Rugsėjo 14 d. 10 val. Seime prasidėjo konferencija “Baltai ir slavai: dvasinių kultūrų sankirtos”, skirta žymaus rusų mokslininko akademiko Vladimiro Nikolajevičiaus Toporovo (1928-2005) atminimui (tiesioginė transliaciją ČIA, rugsėjo 15 tiesioginė transliacija ČIA).
Tris dienas (09 14-16) mokslininkai iš Europos šalių, kuriose plėtojamos baltistikos studijos, skaitys pranešimus apie baltų ir slavų kalbų ir kultūrų sąveiką, aptars garsaus baltų ir slavų kutūrų tyrinėtojo akademiko Vladimiro Nikolajevičiaus Toporovo indėlį ir darbus šioje srityje.
Rugsėjo 13-ąją Seimo spaudos konferencijų salėje konferencija buvo pristatyta žiniakslaidai (klausykite garso įrašą). Spaudos konferencijoje apie akademiko V.N.Toporovo veiklą ir jo reikšmę baltų ir slavų kultūroms kalbėjo doc. dr. Antanas Smetona, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas, prof. habil. dr. Tatjana Civjan, Rusijos MA Slavistikos instituto Tipologijos ir lyginamosios kalbotyros skyriaus vadovė ir dr. Marija Zavjalova, šio skyriaus vyresnioji mokslinė bendradarbė, Valentinas Stundys, Seimo švietimo mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas.
Šios tarptautinės konferencijos sumanytojai ir rengėjai yra Vilniaus universitetas, Rusijos mokslų akademijos Slavistikos institutas, Lietuvių kalbos institutas, Seimo nariai Valentinas Stundys ir Gintaras Songaila.
Tiesioginę konferencijos transliaciją galite stebėti ČIA.
Apie akademiką V.N.Toporovą
Vladimiras Toporovas gimė 1928 m. liepos 5 d. Maskvoje. 1951 m. baigė Maskvos valstybinio universiteto filologijos fakultetą. 1955 m. apgynė kandidatinę disertaciją apie slavų kalbų lokatyvą. Jau tuomet buvo siūloma už šį darbą autoriui suteikti filologijos mokslų daktaro (Lietuvoje dabar tai atitinka habilituoto daktaro) laipsnį. Gintis daktarinę disertaciją Toporovas griežtai atsisakė ir tik 1989 jam buvo suteiktas garbės daktaro (doctor honoris causa) laipsnis. Nuo 1990 metų V.Toporovas jau Rusijos mokslų akademijos akademikas. Iki pastarojo laiko jis dirbo Rusijos MA slavistikos institute bei papildomai Rusijos valstybinio humanitarinio universiteto Aukštųjų humanitarinių tyrimų institute.
Toporovo pagrindinės mokslinių tyrinėjimų kryptys buvo – lyginamoji-istorinė kalbotyra (indoeuropeistika), folkloristika, literatūrologija (poetika, teksto struktūra, literatūros istorija), religijotyra, mitologija, kultūrologija, semiotika. Jis visų pirma rėmėsi indoeuropietiškomis (slavų, baltų, indų, iranėnų, ir kt.) etnolingvistinėmis tradicijomis. Toporovas buvo ne tik įžymus slavų kalbų, rusų kultūros ir literatūros istorijos tyrinėtojas, vienas iš Maskvos-Tartu semiotinės mokyklos kūrėjų, bet ir vienas žymiausias pasaulio baltistas.
Dar studijuodamas jis pradėjo mokytis lietuvių kalbos. Jo moksliniu vadovu buvo žymus Rusijos kalbininkas, Juozo Balčikonio bičiulis Michailas Petersonas. 1952 m. V.Toporovas pirmą kartą lankėsi Lietuvoje ir iš karto ją pamilo. Mokslininkas artimai bendravo su lietuvių kalbininkais Z.Zinkevičiumi, A.Sabaliausku, J.Kazlausku. Domėjosi jaunąja kalbininkų karta. Dabar sunku būtų įsivaizduoti baltų kalbotyros istoriją be fundamentalaus penkių tomų veikalo “Prūsų kalba. Žodynas”. Nepaprastai reikšminga baltistikai drauge su akademiku O.Trubačiovu parašyta knyga “Aukštutinės Padnieprės hidronimų lingvistinės analizės”. Lietuvių kalba jo straipsnių skelbta žurnaluose: “Liaudies kultūra”, “Baltistica”. 2000 m. “Aidų” leidykla lietuvių kalba išleido V.Toporovo straipsnių rinktinę “Baltų mitologijos ir ritualo tyrimai” .
Už nuopelnus tyrinėjant prūsų kalbą, taip pat senąją lietuvių ir latvių literatūrą, bei baltų ir slavų kalbų ryšius 1994 metais V.Toporovui buvo suteiktas Vilniaus universiteto garbės daktaro vardas, o 1999-aisiais jis buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu. 1990 metais V.Toporovui buvo suteiktas Latvijos mokslų akademijos garbės nario vardas, o 2002-aisiais apdovanotas Latvijos trijų žvaigždžių ordinu.
V.Toporovas parašė per 1700 darbų, tame tarpe tokius, kaip “Del indoeuropietiškojo ritualo rekonstrukcijos”, “Achmatova ir Dantė”, “Mitas. Ritualas. Simbolis. Vaizdinys: Tyrinėjimai mitopoetikos srityje”, “Šventumas ir šventieji rusų dvasinėje kultūroje” “Rusų literatūros Peterburgo tekstas” . Jis buvo įvairių žurnalų (“Вопросы языкознания”, “Этимология”, “Linguistica Baltica”, “International Journal of Poetics”, “Kodikas”, “Proverbium”, “Arbor Mundi” ir kt.) redkolegijų nariu. V.Toporovo nuopelnai buvo pripažinti visame pasaulyje: jis buvo nariu Academia Europaea, JAV semiotikų bendrijos, Tarptautinės semiotikų asociacijos ir daugelio kitų organizacijų narys. Mokslininko nuopelnai buvo pripažinti visame Pasaulyje: jis buvo Europos akademijos (Academia Europaea), JAV semiotikų bendrijos, Tarptautinės semiotikų asociacijos ir daugelio kitų organizacijų narys, daugelio Europos universitetų ir akademijų garbės daktaras.
Dėl 1991 metų sausio 13 dienos įvykių jis su Pavlu Grinceriu, žymiu senosios indų literatūros specialistu, motyvuodami tuo, kad iš kruvinų rankų jie nieko priimti nenori, atsisakė jiems 1990 m. su kitais enciklopedinio “Pasaulio mitų” dvitomio autoriais paskirtos SSSR valstybinės premijos. V.Toporovas buvo nuoširdus lietuvių draugas. Publicistiniais straipsniais jis gynė mūsų kultūros ir mūsų kalbos teises. Atsisakęs prestižinės valstybinės premijos jis priėmė du nepriklausomus “disidentinius” apdovanojimus – 1998 m. Aleksandro Solženicyno premiją ir 2004 m. Andrejaus Belyj’o {nepainioti su Aleksandru Belu} premiją. 1978-aisiais Leningrado savilaidos žurnalo “Часы” įkurta A.Belyj premija buvo pirmoji reguliari nevalstybinė kultūros premija. Jos materiali išraiška prilygsta 1 rubliui, tiesa, premijuojamasis dar gauna – obuolį ir butelį degtinės… 2006 m. jau po mirties V.Toporovui buvo paskirta ir tarptautinė Nikolajaus Rericho premija.
Norintieji dalyvauti konferencijoje turėtų užsiregistruoti tel. (8 5) 239 6334.
Konferencijos programa rasite ČIA.
Konferencijos pranešimų santraukas rasite ČIA.
Nuotraukos iš A.Tarvydo filmo apie V.N.Toporovą ir iš tiesioginės konferencijos transliacijos lrs.lt portale:
Labai liūdna ir gėda, kad Lietuva nutraukė Juozo Budraičio veiklą Maskvoje Baltrušaičio namuose ir be jokių ceremonijų uždarė šį kultūrinį centrą, padarė jį neprieinamą Maskvos visuomenei. Norėčiau tikėtis, kad URM ministras Audronis Ažubalis imsis veiksmų. Ar mums nereikia skleisti lietuviško žodžio ir lietuvių kultūros Rusijoje. Ar tik politinias šūkčiojimais ir pasibaksnojimais bendrausime su Rusija. Gerbiamas Audroniau Ažubali, kokia Jūsų pozicija?
Audronius pozicijos neturi, jis laukia ką tata pasakys.:)
Šiap aš tikiu ir pasitikiu A.Ažubaliu. Jis yra ne kartą įrodęs, kad tvirtai laikosi savo žodžio. Tik kol kas mes jo to žodžio negirdime dar.
Šiaip, tai aš juokauju. 🙂 O konferencija labai idomi.
LIETUVA JAM SKOLINGA LABAI DAUG,NORS PAMINKLA
Tas tiesa, bent jau mažiausiai gatvės pavadinimą, tai tikrai.
Puiki konferencija. Kažin, ar rytoj transliuos? Būtų idomu paklausyti.
Transliuos ir rytoj konferenciją. Veiks tos pačios nuorodos.
Deja, nugalėjo plenariniai Seimo reikalai. NETRANSLIUOJA ŠIANDIEN KONFERENCIJOS.
Gal kas nors filmuoja konferenciją? Būtų įdomu pamatyti.
Šiandien RUGSĖJO d. konferencijos teisioginė transliacija yra čia: http://media3.lrs.lt/_16_82_8122
G.Songaila sakė, kad bus konferencijos visų pasisakymų įrašai internete.
Jei teisingai supratau?
Būtų labai įdomu.
Kai tik bus videoįrašai – pasistengsime ir Alke paskelbti.
būtų labai nuostabu
Deja, kol kas seimo svetainėje konferencijos įrašų nėra…. ar nemoku ieškoti?
nėra lyg. gal kai jie bus, bus paskelbti atskiru straipneliu, nes čia jau mažai kas bežiūri 🙂