Pirmadienis, 20 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos repolonizacijai – ne!

Č. Iškauskas. L. Zeligowskio anūkai – vėl ant balto žirgo

Česlovas Iškauskas, www.delfi.lt
2011-09-11 19:00:50
7
Č. Iškauskas. L. Zeligowskio anūkai – vėl ant balto žirgo

Lenkijos vėliavaMatote: esu lojalus įstatymams, bent jau Valstybinės kalbos įstatymui, ir vardus rašau originalo kalba. Tai tik užuomina į seną lotynišką posakį „Dura lex sed lex“ („kvailas įstatymas, bet – įstatymas“) ir, rodos, į nereikšmingą birželio pabaigoje Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugijos „Macierz Szkolna“ išplatintą kreipimąsi, kuriuo lenkiškų mokyklų Lietuvoje pedagogai buvo raginami nepaisyti kito teisės akto – Švietimo įstatymo nuostatų ir moksleivius auklėti pagal senąją tvarką.

Raginimas buvo išgirstas, ir Rugsėjo 1-ąją vykęs sambūris prie Prezidentūros tapo lenkų veikėjų, politikų bei jaunimo teisinio nihilizmo išraiška.

Sakytume, smulkmenos, bet – nemalonios. Kai kas ragina į jas nekreipti dėmesio. Tačiau, kai ant šio vietinių lenkų kabliuko užkimba pats kaimyninės valstybės vadovas, vadinęs Lietuvą „ožka, kuri neina prie vežimo“, nejuokais gali pamanyti, kad santykiuose tarp dviejų šalių ateina L. Zeligowskio laikai…

Beje, tiek dabartinis Lenkijos prezidentas B.Komorowskis, tiek anų laikų lenkų generolai L.Zeligowskis ir J.Pilsudskis save kildina iš Lietuvos, tad esą jiems puikiai suprantamos vietinių lenkų problemos. Tiktai kyla keletas klausimų: vienas, ar jos ne iš piršto laužtos, kitas – ar vietiniai lenkų veikėjai šitokiu rizikingu žaidimu nenori laimėti sau populiarumo balų prieš abiejose šalyse artėjančius parlamentų, o paskui – ir Europarlamento rinkimus.

Bet mūsų tikslas – dar kartą prisiminti 90 metų senumo laikus, kai lenkų šovinistai kūrė planus jėga prijungti Lietuvą prie išsvajotos Abiejų Tautų Respublikos (ATR) atgaivinimo.

Kaip rašo istorikai, save filosofu ir istorijos strategu laikęs J.Pilsudskis svajojo sukurti galingą federacinę valstybę, panašią į tą, kuri buvo Jogailaičių laikais ir kuri dominavo Vidurio Europoje. Tokius planus kūrė jau seniai. Pirmą kartą apie tokią idėją jis prabilo viešai, kai vyko 1904–1905 m. Rusijos ir Japonijos karas. 1904 m. išvažiavęs į Japoniją, kuri tuo metu kariavo su Rusija, jis diskutavo su Micado vyriausybe dėl lenkų legiono prie japonų armijos sukūrimo. Taip J. Pilsudskis bendromis jėgomis siūlė suskaldyti Rusijos imperiją ir suteikti visoms pavergtoms tautoms laisvę, o Lenkija tas tautas suvienytų bendram tikslui pasiekti – susilpninti carinę Rusiją

Jis neplanavo jos eliminuoti iš politinės arenos, bet norėjo ją visiškai susilpninti, atplėšdamas imperijos pakraščius. J. Pilsudskis buvo įsitikinęs, kad Rusija, netekusi visų savo užkariautų teritorijų, bus visiškai susilpnėjusi. Deja, tada Japonijoje jam nepavyko susitarti dėl bendrų legionų sukūrimo, jis sugebėjo tik gauti lėšų įsigyti ginklų smogikų organizacijai, kuri veikė prie lenkų socialistų partijos.

Taigi, J.Pilsudskio idealas buvo Lenkijos federacija su Lietuva, Baltarusija ir Ukraina (jam priešiška politinė grupė endekai (nacionalistinis tautinių demokratų (ND) judėjimas, siekęs grynai tautinės lenkų valstybės). Plačiai žinomas jo posakis: „Lenkija yra kaip riestainis: kas vertingiausia – pakraščiuose, o viduryje – tuščia”. Būdamas gente lituanus, o natione polonus (lietuvių kilmės lenkas) ir laikydamasis senosios Lietuvos sampratos, J.Pilsudskis nesuvokė ir neįvertino lietuvių – beje, taip pat ukrainiečių ir baltarusių – inteligentijos bei visuomenės noro sukurti savarankiškas, su Lenkija nesusijusias valstybes. Bent jau lietuviai buvo pasimokę iš jiems primestos 1791 05 03 priimtos ATR konstitucijos, kuri Lietuvą įteisino vasalo pozicijose.

Įgyvendindamas savo planus, J. Pilsudskis ėmė skelbti vadinamos Tarpjūrio federacijos idėjas („ot morze do morze“). Į šią valstybę nuo Baltijos iki Juodosios ir net Viduržemio jūrų turėjo įeiti Lietuva, Latvija, Estija, Suomija, Baltarusija, Ukraina, taip pat Slovakija, Vengrija, Rumunija, Jugoslavija, Čekija. Maršalas spekuliavo lietuvių kunigaikščio Vytauto viduramžiais surengtu pergalingu žygiu prie Juodosios jūros ir taip skatino LDK pasekėjų patriotinius jausmus. Bet priemonės tokiems tikslams pasiekti buvo visai žemiškos.

1919 m. lenkų kariuomenė išstūmė bolševikus iš Vilniaus; tų metų balandžio 22 d. J.Pilsudskis kreipėsi „į buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojus”, žadėdamas suteikti jiems galimybę spręsti savo reikalus „be jokio smurto ar spaudimo iš Lenkijos pusės”. Rugpjūčio mėnesį jis atkūrė Vilniaus universitetą kaip lenkišką mokslo įstaigą ir suteikė jam Stepono Batoro vardą. J.Pilsudskio šalininkai iš Lenkų karinės organizacijos (Polska Organizacja Wojskowa, P.O.W., arba „peoviakai”) 1919 m. bandė įvykdyti prolenkišką perversmą Kaune, bet Lietuvos vyriausybė jam užkirto kelią. 1920 m. Vilniui vėl patekus į bolševikų, paskui į lietuvių rankas, J.Pilsudskis organizavo Lucjano Zeligowskio dalinių ir vietos lenkų maištą, po kurio Vilnius buvo Lenkijos aneksuotas. Kaip teigia istorikas Sigitas Jegelevičius, J.Pilsudskis dar 1920 m. planavo užgrobti Vilnių, okupuoti net tik Rytų Lietuvą, bet ir visą didesnę Lietuvos teritorijos dalį, gal net iki Klaipėdos krašto, priklausiusio vokiečiams.

Taip, nepaisant prieš tris dienas pasirašytos Suvalkų sutarties, 1920 10 09 generolas L.Zeligowskis ant balto žirgo per Žvėryno tiltą, kaip 1936 m. rašė savo prisiminimuose „Neužgijusios žaizdos“ Viktoras Biržiška, įžengė į Vilnių.

Iš pradžių ir J.Pilsudskis, ir Lenkijos Seimas atsiribojo nuo tokių maištininkų generolo žygio, nors įrodyta, kad spalio 1-2 d. maištininkų pasitarimai vyko Gardine ir Lydoje, dalyvaujant pačiam maršalui. Vėliau jis prisipažino: „Reikėjo sukurti naujus įvykusius faktus. Todėl savo akciją pradėjo generolas Zeligowskis, kuris veikė man vadovaujant ir man aiškiai paliepus”. Bet kartu tas lenkų laimėjimas reiškė J.Pilsudskio istorinį pralaimėjimą – jo federalizacijos planų žlugimą

J.Zeligowskis paskelbė apie „Vidurio Lietuvos“ sukūrimą, jos vyriausybės sudarymą. Ši vyriausybė panaikino Lietuvos ir Sovietų Rusijos 1920 07 12 sutartį, visiškai pamynė Suvalkų susitarimus, o Santarvės misijoms ėmus priekaištauti Varšuvai už šios sutarties sulaužymą, generolas jos atstovus iš Vilniaus tiesiog išvijo. Maždaug trečdalis Lietuvos paskendo lenkiškos okupacijos tamsoje.

Netęsiant šių istorijos peripetijų, netiesiant tiesioginių paralelių su šiandiena, taip ir norisi kai kurių lenkų politikų ir veikėjų paklausti: ar jau atgyveno federalizmo principas? O gal ir šiandien dar gajūs planai sukurti valstybę „ot morze do morze“? Kai kas Lietuvoje gal ir didžiuotųsi didžiųjų Vytauto kovų renesansu, kad ir gaunant Lietuvai trečiaeilį vaidmenį federacijoje. Ar ne tam balnojami balti žirgai, trypiant jų kanopomis ne tik suverenios valstybės įstatymus, bet ir žeminant pačią valstybę?

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Č. Iškauskas. Ar bus Lietuvoje lenkų autonomija?
  2. L. Kojala. Ne Lietuvos lenkų bei lietuvių, bet LLRA ir Lietuvos konfliktas
  3. A. Lapinskas. Tautinės mažumos niekada neišmoks lietuviškai?
  4. L.V. Medelis. Beveik rimtai: Przepraszam, pan Sikorski
  5. Kodėl Lietuvos lenkams nepatinka Švietimo įstatymo pataisos
  6. V. Jonaitis. Siekiai „aneksuoti“ Vilniaus kraštą
  7. A. Melianas. Atviras laiškas Lenkijos kolegoms: Kas ir kodėl klaidina mūsų Lenkijos bičiulius?
  8. A. Tyla. Lietuva yra viena ir nedaloma
  9. R. Ozolas: Didžiausias pavojus Lietuvai – Lenkija
  10. G. Songaila. Lenkija ir Lietuva – psichologiniai kompleksai ar visaverčiai santykiai?
  11. A.Lapinskas. R.Sikorskis spjovė į mūsų europarlamentarus
  12. A. Butkus. Nekosmopolitiškos mintys po kosmopolitiškos konferencijos
  13. V.Landsbergis: Jei lenkai nori lenkiškų pavardžių pasuose, gal jie nori būt traktuojami kaip svetimi
  14. R. Maceikianecas: Lietuva tikrai niekuo nenusikalto Vilniaus krašto lenkams ir Lenkijai
  15. S.Jokūbaitis. Kas kala pleištą tarp Lietuvos ir Lenkijos?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. Remigijus says:
    12 metų ago

    Česlovai, ką tu čia su ta dubulve išsidirbinėji? Negi tikrai manai, kad koks lenkų šovinistas, pvz. bumblovskis, tau pliusą už tai duos?
    Tuo tarpu ačiū už kolkas nedidelį, bet ryžtingą Lenkijos primityvaus gyvuliško agresyvumo uždangos kampelio pradengimą!

    Atsakyti
  2. Pikc says:
    12 metų ago

    Geras straipsnis, tik kelios smulkmeniškos priekabės: “Dura lex…” reiškia ne “kvailas įstatymas” (čia gal rusų kalba koją pakišo?), bet “griežtas” (pažodžiui – “kietas”). Be to, tas lenkų (ko gero, galima sakyti, imperialistų) svaičiojimas iš tiesų yra “od morza do morza”. Ir šie planai iš tiesų gajūs. O dėl žeminimo – tai kad mūsų valdžia leidžiasi žeminama – pvz. ar nors protesto notą kokią išbezdėjo dėl “lietuviškų ožkų” ir politinių pamokslų su pagrasinimais nuo altoriaus? Kol kas matau tik bandymus išsisukinėti – va, Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas Semaška įtikinėja, kad “Lietuvos santykiai su Lenkija nei pablogėjo, nei pagerėjo.” Vadinasi, ir veiksmų imtis nėra pagrindo, argi ne? Stebėtino lygio bestuburiškumas. Kaip priprato valdžiažmogiai nuolankiai linkčioti, taip ir tęsia – nesvarbu, ar Maskvai, ar Briuseliu, ar Varšuvai. Kai patys savęs negerbiam, naivu tikėtis, kad kiti mus gerbs.

    Atsakyti
  3. Getautas says:
    12 metų ago

    Manau toks Lenkijos planas ir buvo: apsimesti strategine Lietuvos partnere, bet tuo pačiu metu Bumblowskio ir panašių į jį pagalba vykdyti Lietuvoje propagandinę intervenciją, ko pasekoje perimti Lietuvos strategines įmones ir sudaryti su Lietuva sutartis, kuriomis Vilniaus krašto okupacija būtų pripažinta teisėta. Dalis šio plano buvo įgyvendinta: Lenkija perėmė “Mažeikių naftą”, Grybauskaitė pažadėjo pavardes Lietuvoje rašyti lenkiškomis raidėmis (reikia tikėtis, kad šis pažadas neturi juridinės galios). Man tik neaišku, kodėl lenkai dabar nusimetė kaukes. Gali būti trys priežastys:
    1. Lenkija pamanė, kad nukraujavusi dėl emigracijos Lietuva nusilpo tiek, kad jau galima su ja daryti bet ką;
    2. Lenkija pamatė, kad apsimetinėdama Lietuvos strategine partnere jau daugiau nieko nebepeš, nes Lietuvoje atsirado valstybiškai mąstančių politikų;
    3. Lenkams paprasčiausiai pritrūko kantrybės vaidinti tokius, kokiais ištikro jie nėra.
    O Jūsų manymu, kuris čia variantas?

    Atsakyti
  4. Arvydas Damijonaitis says:
    11 metų ago

    INFORMACIJA: LIETUVOJE NĖRA LENKŲ TAUTINĖS MAŽUMOS,YRA LIETUVOS
    LENKŲ BENDRUOMENĖ IR LENKIJA.Teisiškai Lietuvoje
    negali būti įvardinta “lenkų tautinė mažuma”.Yra Lietuvos lenkų
    bendruomenė.. Lenkija yra lenkų valstybė,todėl Lietuvoje negali būti
    lenkų tautinės mažumos,kaip ir Lenkijoje negali būti lietuvių tautinės mažumos.Čia prasideda pusiau neraštingų politikų
    sukčiavimas,provokacijos.Tomaševskiai drąsiai manipuliuoja
    antilietuviškais stereotipais,sušaudė lietuvišką Draučių kaimelį.Yra
    įrodymų,kad signataro R.Ozolo sūnų prie Vilniaus žiauriai nužudė
    pritvinkęs neapykanta lietuviams fanatikas pasiutlenkis
    tuteišas…Lietuviai ,lyg medžiojami tetervinai,nereaguoja į
    pasiutlenkių siautėjimą Rytų Lietuvoje..20 Vilniaus lenkiškos
    okupacijos ir 50 rusiškos okupacijos metų gerokai išplovė lietuviams
    smegenis.Būtina uždrausti tautinius partijų pavadinimus(lenkų rinkimų akcija,rusų aljansas).Buvę okupantai tyčiojasi iš tetervinais tapusių lietuvių.Arvydas
    Damijonaitis

    Atsakyti
  5. Arvydas Damijonaitis says:
    11 metų ago

    INFORMACIJA:J.Pilsudskis – niekingiausias lietuvių kilmės lenkų politikas. Kokiu teisiniu pagrindu Jaltos konferencija atidavė
    paranoikui J.Stalinui visą Rytų Europą? Kokiu teisiniu pagrindu
    Prūsijos gyventojai,apie 1,5 milijono senių,vaikų 1944 m buvo
    masiškai išžudyti?Tai yra karo nusikaltimai,neturintys senaties
    termino.Taip ir Vilniaus okupacija,buvo J. Pilsudskio suderinta su
    Vokietija,mainais už Dancigo koridorių. Lenkija teisiog buvo
    “įspirta” į Lietuvą.J.Pilsudskis buvo Vokietijos slaptai
    angažuotas.J.Pilsudskio Lenkija leido vokiečiams realizuoti Dancigo
    koridoriaus idėją ,todėl J.Pilsudskis yra vienas iš niekingiausių
    Europos politikų,klastingai okupavęs Rytų Lietuvą,mainais atidavęs
    vokiečiams Lenkijos pajūrio sritis. Arvydas Damijonaitis

    Atsakyti
  6. Arvydas Damijonaitis says:
    11 metų ago

    Lietuvių kilmės “tuteišių” lenkinimas lenkiškose ( lietuvių išlaikomose ) mokyklose – galima registruoti didžiausios kvailystės Gineso rekordu.
    INFORMACIJA: Buvusių okupantų privilegijos stebina pasaulį. Lietuva išlaiko 80 lenkų mokyklų,kuriose tuteišai mokomi lenkų kalbos,lenkinami..Lenkiškas mokyklas privalo išlaikyti lenkų bendruomenė,kadangi Lietuvoje nėra lenkų tautinės mažumos. Lenkiškų,rusiškų mokyklų finansavimas iš valstybės biudžeto – okupacijos paveldas..Tuteišių klastingas lenkinimas yra dalies lietuviško genofondo naikinimas,lietuvių savižudybė

    Atsakyti
  7. arvydas damijonaitis says:
    9 metai ago

    Dėl klaidinančio termino „lenkų TAUTINĖ MAŽUMA“
    (turi būti TAUTINĖ BENDRIJA, TAUTINĖ GRUPĖ):

    Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijos (Strasburas,1995m.vasario1d.) 21 straipsnis: „ Jokia šios pagrindų Konvencijos nuostata neturi būti aiškinama kaip suteikianti teisę dalyvauti veikloje ar atlikti veiksmus, kurie prieštarautų pagrindiniams tarptautinės teisės principams ir ypač valstybių suvereniteto lygybės, teritorinio vientisumo ir politinės nepriklausomybės principams“. Konvencija ,numato tautinių mažumų ,t.y. tik tautinių grupių, neturinčių išorinės valstybės, apsaugą, kitaip būtų pažeisti pagrindiniai tarptautinės teisės principai. Lenkų bendrija Lietuvoje negali turėti „tautinės mažumos“ statusą, nes tai grėstų Lietuvos nepriklausomybei, teritoriniam vientisumui ir politinei nepriklausomybei, t.y. prieštarautų pagrindiniams tarptautinės teisės principams. Lenkijos vulgarus agresyvumas yra reali tikrovė – lietuviai nežudo lenkų, nebuvo okupavę Varšuvos, nebuvo užėmę trečdalį Lenkijos teritorijos.
    Pagarbiai Arvydas Damijonaitis

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Dokumentinio filmo „Stichija“ kadras | LDK Valdovų rūmų nuotr.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos laisvės dvasią nulėmusi istorija – dokumentiniame filme „Stichija“

2023 03 17
Lietuvių kalbos žodynas (20 t. 1941–2002) | T. Paulauskytės nuotr.

Č. Iškauskas. Lietuvių kalbos menkinimas – grėsmė nacionaliniam saugumui

2023 03 17
Kultūros ministras vieši Prancūzijoje | km.lrv.lt nuotr.

Lietuva savo kultūrą pristatys Prancūzijoje

2023 03 16
sum.lrv.lt nuotr.

Lietuva ir Ukraina ketina stiprinti susisiekimą

2023 03 07
NATO vėliava | lrv.lt nuotr.

Lietuva dalyvaus NATO krizių valdymo pratybose

2023 03 07
Česlovas Iškauskas | Prienų viešosios bibliotekos nuotr.

Č. Iškauskas. Ką darysime su plintančia rusų kalba?

2023 02 23
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Kai Lietuva kiekvieno širdyje – kitokia

2023 02 20
Telefonas | pixabay.com, Helloolly nuotr.

Bus pakeisti telefonų numeriai, prasidedantys 8

2023 02 17
Pixabay.com nuotr.

Lietuva – patraukli užsienio studentams

2023 02 16
Dr. Jonas Basanavičius | wikipedija.org nuotr.

J. Basanavičius. Lietuvos „Aušra“ patinka ne visiems

2023 02 14
Rodyti daugiau

Naujienos

Mokesčiai, pinigai | Pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

L. Girskienė siūlo lengvinti paskolų naštą

2023 03 20
Lietuva pasirašė Europos plastiko paktą
Gamta ir ekologija

Neteisingai rūšiuojama dar trečdalis pakuočių

2023 03 20
Registracija internetu | sam.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pas gydytojus vis daugiau registracijų internetu

2023 03 20
Vilniaus oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

VNO keleivius pasitiks naujovėmis

2023 03 20
Automobilių sąvartynas | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

AAD primena reikalavimus automobilių ardytojams

2023 03 20
Rinkimai, balsavimas | vrk.lt nuotr.
Lietuvoje

Rinkimų metu rimtų pažeidimų nebuvo

2023 03 20
Mokykla | S. Žiūros nuotr.
Lietuvoje

Regitracija į mokyklas Vilniuje – iki gegužės 31

2023 03 20
Lietuvių kalba išlaisvina užsieniečius studentus: lietuviškas knygas verčia net Japonijoje
Kalba

Išmokti lietuviškai įmanoma kiekvienam

2023 03 20
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Fredis apie Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?
  • jes apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • T0mas J. apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Ričardas apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • L. Girskienė siūlo lengvinti paskolų naštą
  • A. Stabrauskas. Vilniaus Šnipiškių senieji mediniai namai. Padėtis 2015 m., papildyta 2023 m. (6. Saracėnų g., 2-oji dalis)
  • Neteisingai rūšiuojama dar trečdalis pakuočių
  • Pas gydytojus vis daugiau registracijų internetu
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos laisvės dvasią nulėmusi istorija – dokumentiniame filme „Stichija“

by Kristina Aleknaitė
2023 03 17
0
Dokumentinio filmo „Stichija“ kadras | LDK Valdovų rūmų nuotr.

Kovo 17 d., 18 val. Valdovų rūmų muziejuje vyks lenkų dokumentinio filmo „Stichija“ (rež. Kyprianas Demianiukas (Cyprian Demianiuk), scenarijaus aut....

Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Lietuvių kalbos menkinimas – grėsmė nacionaliniam saugumui

by daiva
2023 03 17
5
Lietuvių kalbos žodynas (20 t. 1941–2002) | T. Paulauskytės nuotr.

Kovo 15 d. Seime surengta Seimo nario, kalbininko dr. Stasio Tumėno spaudos konferencija „Dėl konstitucinio įstatymo projekto ir valstybinės lietuvių...

Skaityti toliau

Lietuva savo kultūrą pristatys Prancūzijoje

by Ditė Česėkaitė
2023 03 16
0
Kultūros ministras vieši Prancūzijoje | km.lrv.lt nuotr.

Kultūros ministras Simonas Kairys Paryžiuje susitiko su Prancūzijos kultūros ministre Rima Abdul Malak ir drauge aptarė kitąmet Prancūzijoje vyksiantį Lietuvos...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Fredis apie Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?
  • jes apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • T0mas J. apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Ričardas apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Antrininkas? apie Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?
Kitas straipsnis
Europos krepšinio čempionatas: Lietuva nugalėjo Vokietiją (84:75) ir iškovojo teisę rungtis dėl medalių

Europos krepšinio čempionatas: Lietuva nugalėjo Vokietiją (84:75) ir iškovojo teisę rungtis dėl medalių

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://www.zvejojam.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai