Mintys perskaičius: Valdo Rutkūno straipsnį „Kaip pilietiškumas gali padėti lietuviškumui“
Sveiki,
malonu pastebėti, kad vyksta tam tikras etninės kultūros „gaivinimo“ vajus, bet atskirų dalykų įvedimas visada yra diskutuotinas ir dažnai jam nepritariama, nes įvairios (visos?) visuomeninės, profesinės asociacijos, judėjimai, tikėjimai atviru tekstu siūlo vis naujų dalykų įvedimą. Jei paskaičiuoti, kiek buvo siūlymų per paskutinius 15-20 metų, ir jei visi jie būtų įvesti, savaitinis krūvis moksleiviams netilptų į jokius tvarkaraščius.
Manyčiau, kad etninės kultūros ugdymui reikia ne papildomos vietos, bet verčiau pašalinti tai, kas neprigijo, kas yra atskirta nuo valstybės, kas visiškai tapo pajuokos ir nereikalingu dalyku daugelyje Lietuvos mokyklų. Tai tikybos, kaip konservatoriškos agresijos prieš jaunimą, išėmimas iš programų. Tai būtų sveikintinas dalykas, nes šis dalykas daugeliu atveju yra kompromituotas ir neša tik didesnį abejingumą, dviveidystę, nedemokratiškų vėjų stiprinimą. Tikybos dalykas Lietuvoje yra suprantamas tik kaip krikščionybė ir katalikybė, tuo tarpu, sakykime, Šiaurės šalių mokyklose mokama visų religijų, ne vienos. Galimi ir kiti nereikalingų dalykų „išėmimai“ iš programų, bet jokiu būdu negalima didinti bendro pamokų skaičiaus per savaitę.
Kita pastaba: po Valdo Rutkūno pateikiamu klausimynu NĖRA adreso, kuriuo mokyklos turėtų šį klausimyną perduoti. Ir patarimas: šią informaciją privalu perduoti KIEKVIENAI Lietuvos mokyklai, nes ne visais švietimo skyriais galime pasikliauti, ypač jei juose dirbantys specialistai yra prokatalikiški ar prokrikščioniški. Jie tik sustabdys tokios informacijos skleidimą. Tai techniniai dalykai, tačiau šią idėją būtina skelbti ir per visas masines informacijos priemones.
Lietuvos jaunimas be etninės kultūros – Lietuva be garbingos ateities. Tapsime bendrojo ES puodo „kukuliais“, o ne išskirtiniais įdomiais, išradingais, unikaliais, moderniais savo etniškumu baltais/lietuviais, kurie dar turi kolektyvinėje tautos atmintyje etninį amžinosios ugnies užtaisą, doros ir darnos sąskambį ir sąlytį, dar neištrintą pagarbos protėviams ir kiekvienam gyvam daiktui gamtoje suvokimą, kuris bandomas užtušuoti „bendraeuropinėmis“ vertybėmis. O gal baltiškosios vertybės ir yra tos vertybės, kurias perims ateities Europa?
Tai vizija, kuria tikėti būtina. Jai įgyvendinti reikia, visiškai pritariu p. Valdui – vaikų, moksleivių, jaunimo. Kitais dalykas: kaip ir kada ir kas tai darys? Gal visi galintys ir išmanantys kartu?
Pagarbiai
Lietuvos pilietis Povilas Kuprys
Alkas.lt redakcijos prierašas:
Alkas.lt kviečia diskusijai – kaip gerinti tautiškumo ugdymą ir sklaidą. Prašome rašyti savo pastebėjimus, gerąją patirtį, pasiūlymus: alkoredakcija@gmail.com . Bus spausdinami ir trumpi straipsniai bei pranešimai. Pasijuskime tikri savo tautos ateities kalviai, skatinkime vieni kitus, palaikykime visas pastangas jaunimo etniniame ir tautiniame ugdyme, būkime stiprūs ir vieningi!
Pritariu autoriui dėl tikybos pamokų nereikalingumo. Iki šiol jos yra skirtos tik katalikiškai katekizacijai. Tarsi Lietuvoj mokykla nebūtų atskirta nuo bažnyčios. Žodžiu, šios disciplinos reikia arba visai atsisakyti, arba paversti ją objektyviu, nešališku pamokų ciklu apie pasaulio religijas, neskirstant jų į “geras” ir “blogas”. Mokykla neturi dubliuoti bažnyčios darbo.
Klastingai akiplėšiškos žydreliginės klastingų juodaskvernių užmačios vis tetospačios – su žydmaldaknygėm ir žydkryžiais mokyklose piligrimiškai pedofilifetišuotis.
Teiginys – apie žydiško mentaliteto grąžinimo į žydbožnycas būtinybę – yra teisingas.
Anot Vydūno, nutautinimas prasideda nuo božnycos…