Europos krepšinio čempionato A grupės ketvirto turo rungtynėse Lietuvos krepšinio rinktinė Panevėžyje žaisdama be susirgusio vidurio puolėjo Marijono Petravičiaus pralaimėjo Ispanijai 79-91 (12:31, 24:31, 23:19, 20:10).
Rungtynės prasidėjo ispano J.M.Kalderono tritaškiu, po to 5 taškus iš eilės įmetė P.Jankūnas. Tačiau ispanai nieko nelaukdami spurtavo 16:0 ir taškų santykis dramatiškai persisvėrė Ispanijos naudai 7:22.
Į aikštę išėjęs Jonas Valančiūnas sumažino skirtumą 10:22. Pasipiktinęs abejotinais teisėjų sprendimais technine pražanga buvo nubaustas Lietuvos rinktinės treneris Kęstutis Kemzūra. Tai išnaudoję ispanai nuo Lietuvos rinktinės nutolo jau 18 taškų – 10:28. Labai nesėkmingas mūsiškiams pirmas kėlinys pasibaigė įspūdina ispanų persvara – 12:31.
Antras kėlinys prasidėjo 4 ispanų taškais iš eilės ir skirtumas padidėjo iki 23 taškų – 12:35. Ispanai žaidė laisvai ir žaismingai, o mūsiškiai tartum su svarsčiais užkabintais ant rankų ir kojų. Beveik neprametantys pro krepšį ispanai užmėtė mūsiškius tritaškiais ir skirtumas Ispanijos naudai augo tartum ant mielių: 23:49, 27:54, 30:56.
Antras rungtynių kėlinys baigėsi triuškinančiu skirtumu – 36-62.
Trečią kėlinį vėl geriau pradėjo Ispanai – pelnę 5 taškus be atsako nutolo iki 36:67. Vėliau mūsiškiai pagerinę žaidimą skirtumą ėmė mažinti, tačiau labai daug nuveikti nepavyko ir trečias kėlinys baigėsi 22 taškų skirtumu Ispanijos naudai – 59-81.
Ketvirto kėlinio pradžioje nudžiugino S.Jasaičio dėjimas. Lietuviai puolė ir gynėsi daug geriau ir kėlinio pabaigoje sugebėjo sumažinti varžovų persvarą iki 12 taškų.
Jasikevičius, žaisti tai nemoka. Sudaryta apie jį tik didelė reklama. Ir, kaip esu minėjęs, kad lietuviai yra klišarankiai. Greičiausiai, mažai laiko skiria metimo tobulinimui. Toks, a.a. Draženas Petrovičius, kekvieną dieną, prieš treniruotę atlikdavo apie 1000 metimų. Dėl to, jį neveltui vadino, – Krepšinio Mocartu.
Moka, tik:
1. paseno ir labai nervuotas pasidarė, o ir velkasi kaip utėlė per stiklą; 🙂
2. viską atlieka galva.
Iš viso man mūsų krepšinis yra labai panašus į šachmatus, todėl jame Jasikevičiui yra gera vieta, o amerikonų, kur reikia būtinai gerų fizinių savybių, ten jam vietos neatsirado.
Petrovičius buvo išsižiojėlis (amžinai išsižiojęs lošė), todėl jau vien dėl to mums ne rodiklis.
O dar ir sukčius buvo.
Tas sukčius į kašį mėtė kaip dievas. 🙂
Bet dievo pirštas jį už tai (už suktumą) nubaudė.
Teisėjai irgi grybą pjovė.
Kurioje vietoje?
Gaila, kad taip lengvai pralaimėjome. Bet nors ir ruduo jau, dar ne dabar viščiukų skaičiavimo metas.
Viskas gerai. Gal, net, taip ir geriau.
Didysis Mao tokiais atvejais sakė: kuo blogiau, tuo geriau. 🙂
Pralaimėjome pradžioje:
1. gal pramiegojo vyrai pradžią – buvo kažkokie sustingę ir nespėdavo paskui varžovus?
2. gal paveikė Petravičiaus netikėtas iškritimas?
Ypač treneris, manau, dėl to nervuojasi, nes ir man atrodė, kad Brolis yra geresnis už Petravičių visais parametrais, bet tada Brolis, lyg ir susirgo, o dabar (stebuklingai?) – jau CASK stovykloje.
🙂 Įžvelgiu ilgą lenkomanų ranką. 🙂
Ta proga prisiminkime prieškario dainelę: tupi lenkas už kalniuko – žiba akys kaip velniuko. 🙂
Ei, bičiuliai, gal jau nekiškime lenkų bent į krepšinį?
Čia tik įtarimas – dar ne kaltinimas. 🙂
Pritariu Jonui.
Ir kas iš to?
Ar tai įtarimus panaikina?
P.S. dabar komentatoriai įtarimus jau reiškia ir antrąjam Broliui, kuris, gal būt, serga ir negali žaisti, todėl perdaug stovėjo (kas užkliuvo komentatoriams) prie tritaškio linijos.
Ir iš viso: nutylėjimai ne padeda, o kenkia – jei nori išlošti kitą kartą, tai reikia pastebėti VISUS trūkumus.