Penktadienis, 9 gegužės, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos repolonizacijai – ne!

A.Čaplikas. Lenkija tęsia dviveidišką politiką

Albinas Čaplikas, www.valstietis.lt
2011-08-20 18:32:07
26
marszwidowdanski.blogspot.lt nuotr.

marszwidowdanski.blogspot.lt nuotr.

Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslavo Sikorskio vadovaujamos ministerijos finansuotu leidiniu, kuriame 1941–1944 m. situacija Vilniuje ir Vilniaus krašte pavadinta vokiečių ir lietuvių okupacija, nevertėtų stebėtis. Dabar reikėtų laukti R.Sikorskio teiginio, kad ir čekai „okupavo“ Tešino sritį, kurią Lenkija kartu su hitlerine Vokietija plėšė į gabalus 1938-aisiais.

Kai įsigilini į praėjusio amžiaus Lenkijos istoriją, tai gali tik nustebti, kad tokių teiginių neišgirdome anksčiau, pavyzdžiui, jau 1991-aisiais, kai Lenkija svarstė atkurtos Lietuvos valstybės pripažinimo klausimą. Tada Lenkijos naciai dar nedrąsiai kėlė galvas, o prosovietiškai nusiteikę Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos delegatai lenkai daugiau žvalgėsi ne į Varšuvą, bet į Kremlių tikėdamiesi, kad Maskvai pavyks ir Vilniaus krašte sukurti kažką panašaus į Padnestrę. Nepavyko.

Pastarąjį dešimtmetį mes, lietuviai, buvome linkę užmerkti akis į netolimą istorinę praeitį, dėl kurios mūsų strateginiams NATO partneriams iš gėdos reikėtų raudonuoti. Taip jau atsitiko, kad dar tolimais 1994-aisiais pasirašydami sutartį su Lietuva lenkai gudragalviškai istorinių įvykių vertinimą pasiūlė perduoti „mokslininkams“, ir šis pasiūlymas buvo beveik įgyvendintas Prezidento Valdo Adamkaus valdymo laikais. Taip buvo į gilų stalčių įkištos ir 1993-iaisiais paskelbtos Lietuvos valstybinės komisijos Armijos krajovos veiklai tirti išvados apie tai, kad Lenkijos emigracinė vyriausybė ir jai pavaldi Armija krajova nepripažino Vilniaus grąžinimo Lietuvai ir ruošėsi jį vėl atplėšti nuo Lietuvos.

Be to, užmirštas ir 1995 m. vasario 18 d. Vilniaus senamiestyje, Mažųjų bernardinų vienuolyno sienoje, rastas Armijos krajovos Vilniaus apygardos archyvas, kurio dokumentai liudijo, kad Armija krajova palaikė ryšius su naciais, buvo jų ginkluojama, sekė, plėšė ir žudė lietuvius, rengėsi okupuoti visą Lietuvą.

Kodėl dabar Lenkija vėl pradėjo draskyti pradėjusias gyti žaizdas? Priežasčių daug. Viena iš jų – asmeninis R.Sikorskio kerštas lietuviams, kurie sužlugdė jo tarptautinę karjerą. Prieš dvejus metus R.Sikorskis buvo laikomas vienu iš kandidatų tapti NATO generaliniu sekretoriumi, tačiau iš pradžių R.Sikorskį rėmę lietuviai pakeitė nuomonę ir parėmė Danijos kandidatą Andersą Fogtą Rasmuseną. Kalbama, kad dėl savo nesėkmės R.Sikorskis lietuviams iki šiol negali atleisti.

Tačiau atmeskime asmenines priežastis, net jeigu jos valdo šį politiką. Pažvelkime į prieškarinę Lenkiją. Mūsų kaimynai tiek daug kartų apgavo Prancūziją, kad šios šalies prezidentas Eduardas Deladjė 1939 m. pareiškė nesiųsiąs nė vieno Prancūzijos kareivio ginti Lenkijos. Ne mažiau Lenkijos politika buvo pasipiktinęs seras Vinstonas Čerčilis, savo knygoje apie Antrąjį pasaulinį karą Lenkiją pavadinęs gobšia Europos hiena. Tikėtina, kad V.Čerčilis turėjo galvoje karinio bendradarbiavimo sutarties tarp Didžiosios Britanijos ir Lenkijos slaptuosius protokolus. Lenkijos iniciatyva slaptuosiuose protokoluose buvo numatyta, kad abi šalys pasižada padėti viena kitai jeigu kuri nors Europos šalis karinėmis pajėgomis priešintųsi Lenkijai arba Didžiajai Britanijai. Taigi viena iš šių šalių pagal sutartį galėjo užpulti bet kurią kitą Europos valstybę, o kita sutarties narė turėjo pirmajai padėti. Lenkija savo interesus pareiškė tuo metu buvusiam laisvam miestui Dancigui (dabar Gdanskas) ir Lietuvai. Taigi Lenkija 1939 m. realiai ketino pulti Lietuvą, o šiuos planus sustabdė tik netikėtas Vokietijos puolimas. Prisiminkime ir 1938 m. aplinkybes – Vokietija užgrobia Klaipėdą, tuo pasinaudoja Lenkija ir paskelbia Lietuvai ultimatumą viešai atsisakyti Vilniaus ir viso Vilniaus krašto. Priešingu atveju Lenkija pagrasina pulti Kauną. Taigi 1938-aisiais Lenkija jau nemelavo Prancūzijai, kaip tai darė 1920-aisiais, kai tikino, kad Vilnių užgrobė maištą sukėlę lenkų generolai ir su jais Varšuva nieko negalinti padaryti. Be to, 1938-aisiais, kai Vokietija pareiškė pretenzijas į Austriją, Prancūzija paprašė Lenkijos paremti konflikto su Vokietija atveju. Tačiau Lenkija žengė žirgu – pareikalavo iš Prancūzijos pirmiausia paremti ją konfl ikte su Lietuva. Prancūzija sutriko, o tuo pasinaudojusi Vokietija be trukdžių prisijungė Austriją.

1938-ųjų rudenį Lenkija „sužibėjo“ dar kartą, kai Hitleris paskelbė planus užgrobti Čekoslovakijai priklausiusią Sudetų sritį. Priminsiu, kad Prancūzija, Čekoslovakija ir Lenkija buvo pasirašiusios gynybos sutartį, taigi agresijos atveju Prancūzija ir Lenkija lyg ir turėjo Vokietijai skelbti karą. Tačiau Lenkija atmetė Prancūzijos pasiūlymą ir dar ją įspėjo – jeigu Prancūzija Vokietijai paskelbtų karą, tai Lenkija agresore laikytų ne Vokietiją, bet Prancūziją. Neturkus Vokietija okupavo Sudetų kraštą, o gobši Europos hiena Lenkija tuo pat metu iš Čekoslovakijos atplėšė Tešino sritį. Čekoslovakija jau negalėjo priešintis ne tik Vokietijai, bet ir buvusiai savo sąjungininkei Lenkijai.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. R. Ozolas: Didžiausias pavojus Lietuvai – Lenkija
  2. G. Songaila: Ar Lenkijos politika jau Kremliaus rankose?
  3. Ar reikia atsižadėti lietuviškumo, jei norime draugauti su Lenkija? (audio)
  4. V.Visockas. Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose Lenkija kuria anklavą?
  5. G. Songaila. Lenkija ir Lietuva – psichologiniai kompleksai ar visaverčiai santykiai?
  6. Radijo laida „Forumas“: ar reikia atsižadėti lietuviškumo, jei norime draugauti su Lenkija?
  7. L.V. Medelis. Beveik rimtai: Przepraszam, pan Sikorski
  8. A. Tyla. Lietuva yra viena ir nedaloma
  9. A.Lapinskas. R.Sikorskis spjovė į mūsų europarlamentarus
  10. A.Akstinavičius. Dėl tautinių mažumų politikos ir Lietuvos-Lenkijos santykių
  11. V. Jonaitis. Siekiai „aneksuoti“ Vilniaus kraštą
  12. Į Vilnių atvykstančio Lenkijos užsienio reikalų ministro tikslas – slapčia susitikti su lenkakalbiais Lietuvos piliečiais
  13. L. Kojala. Ne Lietuvos lenkų bei lietuvių, bet LLRA ir Lietuvos konfliktas
  14. A. Butkus. Nesolidari baltiškoji Lietuva (II)
  15. V.Visockas. Plyšys Lietuvos gynybinėje užtvankoje

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 26

  1. Senis Šaltis says:
    14 metų ago

    Bet kas ten pas juos tampo virveles. Gi paprastas lenkas nesusigalvotų iki tokios apgaulės.

    Atsakyti
    • lyvis says:
      14 metų ago

      Vatikano pensininkai tampo virveles. Kad būtų aiškiau Seniui Šalčiui. Lenkams reikia pinigų Vatikanas ir šelpia už atitinkamas paslaugas. Tiek Vatikanas tiek lenkai tai šudros. lyvis

      Atsakyti
  2. savas says:
    14 metų ago

    Žuvo Lenkijos sąžinė Smolenske.

    Atsakyti
  3. Alvydas Butkus says:
    14 metų ago

    Kokia ten dar velnio sąžinė! Ten žuvo ir tas, kuris Vilniuje dalijo pirmąsias lenko kortas ir Adamkaus akivaizdoje teigė, jog “rodakai na Litvie” atsidūrė dėl “sienų perstūmimo”.

    Atsakyti
    • savas says:
      14 metų ago

      Ar pastebėjai,kada lenkų valdžia suįžulėjo ir Putinui pradėjo lyst be muilo,po šios nelaimės Smolenske,ten tikrai dar buvo blaiviai mąstančių.Lenkija darosi Maskvos prostitutė.

      Atsakyti
    • suomis says:
      14 metų ago

      Pirmas uždavinys mums, tai išspresti klausimą, su mūsų, vietine penktąją kolona, užduodančia toną politikai Lietuvoje.

      Atsakyti
      • savas says:
        14 metų ago

        Man atrodo svarbiausia TIKRI TEISMAI,su visuomenės tarėjais,bet kas nusižengias prieš mus galėtų būt baudžiams,turi dalyvaut žmoniškumo faktorius,o ne įstatymų gyvatynas.Tik taip gali pareikalaut atsakomybės iš didžiausio valdininko,žurnalisto,pačio teisėjo,prokuroro,ar pačios valstybės.Tik tada išsivalysim,kito kelio nematau.

        Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        14 metų ago

        Akurat.

        Atsakyti
  4. Zbygniew'a​s 凱ㄝ開ㄕ高 ㄊ健 Пірстелэяа​ў says:
    14 metų ago

    Lietuvos pretenzijų Lenkijai
    KATALOGAS

    1. Lenkija 1228-04-23 pakviečia Kryžiuočių ordiną kovoti prieš baltų gentis Lenkijos naudai. Buvo sunaikinti prūsai ir vakariniai jotvingiai (dzūkai). Pamario, Varmės-Mozūrų ir Palenkės vaivadijos yra baltų etnografinės žemės. Šių žemių gražinimo Lietuvai klausimas.
    2. Lietuvių ir prūsų kalba turi būti rašomi vieši užrašai visoje Pamario, Varmės-Mozūrų ir Palenkės vaivadijų teritorijose.
    3. Lenkija 1430 metais pavagia LDK Vytauto karališką karūną, 1931 metais ir pačius LDK Vytauto palaikus iš Vilniaus Katedros.
    4. Lenkija 1569 metais atima iš LDK Palenkę ir Ukrainą – Liublino unija prievartą įjungia Lietuvą į dviejų valstybių sąjungą;
    5. Lenkija 1791-05-03 savo konstitucijoje įrašo, kad LDK nebėra nepriklausoma valstybė, o tampa viena iš Lenkijos provincijų – faktiškai tai yra pirmasis oficialus Lietuvos valstybės likvidavimo dokumentas. Vėliau, 1791 rudenį Lietuvą šias nuostatas ištaiso ir ATSTATO savo valstybės nepriklausomybę;
    6. Masinė lietuvių polonizacija LDK žemėse XV – XIX amžiuose ir 1920-1939 metais.
    7. Suvalkų sutarties sulaužymas 1920m. spalį ir Vilniaus krašto okupacija ir smurtas prieš žmones, save laikiusius lietuviais Vilniaus krašte 1920-1939m.
    8. Antrojo pasaulinio karo metu “Armija krajova” Vokietijos okupuotoje Lietuvos teritorijoje žudė lietuvių tautybės civilius asmenis vien dėl to, kad jie buvo lietuviai.
    9. …
    10. …

    Su Lenkija normalūs santykiai ir strateginė partnerystė, kai:
    1. Lenkija gražins Lietuvai užgrobtas baltų etnines žemes – dabartinės Pamario, Varmės-Mozūrų ir Palenkės vaivadijos Lenkijoje;
    2. Kai bus baigtas Lenkijos pradėtas 1920 metais karas prieš Lietuvą ir kaip minimum bus išvesta Lenkijos okupacinė armija iš Augustavo ir Suvalkų – Lietuvos valstybės teritorijos;
    3. Kai Lenkija sumokės Lietuvai Prūsų kalbos atkūrimo išlaidas;
    4. Kai bus depolonizuotos lietuviškos etninės žemės dabartinėje Baltarusijos teritorijoje – kurias sulenkino kunigai lenkai iš Lenkijos, tam tikslui turėdami suderinimą su popiežiumi Romoje. Depolonizacijos išlaidas turi apmokėti Lenkija kartu su Vatikanu;
    5. Kai Lenkija apmokės depolonizacijos išlaidas Lietuvoje – sulenkintų lietuviškų pavardžių originalo atkūrimą (naujų asmens tapatybės dokumentų išdavimo išlaidos).

    Atsakyti
  5. Remigijus says:
    14 metų ago

    Dėmesio! Alkas cenzūruojamas masonų!
    Radote ką nors įdomesnio – archyvuokite iš kart, nes rytoj gali nebelikti!

    Atsakyti
    • Kęstutis says:
      14 metų ago

      ???

      Atsakyti
    • Vilmantas Rutkauskas says:
      14 metų ago

      Atsimenu, tuoj po karo – PRADĖJO statyti “chruščiovkes”(daugiabučius).
      Tai tarybybiniai saugumiečiai, pamenu, apsigyvendavo (atseit) aukštu žemiau, prie špižinio radiatoriaus dėdavo puodelį (geriausia tai metalinį-aut. past), ir klausydavo(vau). Taip pat užsirašydavo(vau), ir visai neblogą algą, kaip tais laikais, gaudavo(vau).

      Dabar, laikams visiškai keičiantis (jau ir amžius ne tas), įsidarbinau atseit Alko kažkokiu komentatoriumi – netikru kažkokio jau seniai negyvo (turbūt nukankinto) Rutkausko vardu ir tikrinu, kiek tikrų LT pusžydkrikščionių Lietuvoje likę. Koks bus jų likimas – nežino jokia agentūra.

      Anūkas siūlė įsidarbinti jo agentūroj – atseit kloti trinkeles prie katedros – kur geriau mokama. Nežinau, pagalvosiu.
      CHA

      Atsakyti
  6. G.P. says:
    14 metų ago

    Gerai, kad rašote aktualius straipsnius. Bet būtų dar geriau, kad juose nebūtų tokio faktų iškraipymo kaip šis:
    “Prisiminkime ir 1938 m. aplinkybes – Vokietija užgrobia Klaipėdą, tuo pasinaudoja Lenkija ir paskelbia Lietuvai ultimatumą viešai atsisakyti Vilniaus ir viso Vilniaus krašto.”.

    P.S. Atsiverskite, Autoriau, bet kurį mokyklinį vadovėlį ir pasižiūrėkite, kada buvo Lenkijos ultimatumas Lietuvai, o kada Klaipėdos krašto atplėšimas.

    Atsakyti
  7. Alvydas Butkus says:
    14 metų ago

    Man tik įdomu, ar lenkai įsismaginę nepasiūlys vokiečiams traktuoti Sudetų kaip čekų okupuotos Vokietijos teritorijos? 🙂 O Lvovas, anot jų, yra ukrainiečių okupuotas?

    Atsakyti
  8. Ženeva says:
    14 metų ago

    Kodėl tokie pilni falsifikacijos ir demagogijos lenkų skaitalai atsiranda, gal todėl, kad visai viešai nereaguojama, nors jau daug rašyta, kad lenkų okupantų kolonistai atkelti į Vilniaus kraštą 1920-1939, yra karo nusikaltėliai be senaties (Ženevos konvencija), ir nėra jokia reklamuojama pseudo “tautinė” mažuma, o 5 kolona, suformuota tikslui naikinti Lietuvą, ir jei neturi archyvinių dokumentų patvirtinančių senelių ar prosenelių kilmę iš Vilniaus krašto ar Lietuvos – LDK, gali keliauti į “kilmės šalį”. Suvokiant tarptautinės teisės faktus, okupantams atsiranda noras, skiesti apie kažkokias Vilniaus (lietuvių sostinės nuo XIII a.) pačių lietuvių vykdytas savęs okupacijas, tokiu atveju lenkai okupavo vokiečių miestą Warschau, 1944, jau nekalbant apie pusė dabartinės polenkės-polenskos sudarančias žemes, – Danzing, Breslau, Blomberg, Stetin, Posen, Katowitz, Oppeln, Krakau ir be abejo, lietuvių Suvalkus, Augustavą, bei pietų Prūsiją su Gelupe, Alšėnais ir t.t.

    Atsakyti
  9. Vismantas says:
    14 metų ago

    Vatikanas tai masonų tarnas. Lenkija visada buvo LIETUVOS PRIEŠAS Nr.2 NR. 1 – Rusija. Toks įspūdis susidaro remiantis istorijos šaltiniais, kurie nepavaldūs Maskvai. Reikia Lietuvai tvirto stuburo, kad nepasiduotų kairiųjų propagandai.

    Atsakyti
  10. Pelėda says:
    14 metų ago

    Svarbiausias uždavinys – neleisti lenkams keisti lietuviškos abėcėlės. Išsaugokime savo gražiausią kalbą bet kokia kaina – būkime 21 amžiaus knygnešiai. Jokių dvikalbių užrašų. Geriau be jokio strateginio partnerio, negu turėti partnerį Europos hieną. Negi istorija nieko taip ir nepamokė?

    Atsakyti
  11. Getautas says:
    14 metų ago

    Geras straipsnis. Siūlau tautinio jaunimo sąjungai jį padauginti ir išdalinti polonofilų konferencijos, įvyksiančios rugpjūčio 25d., dalyviams – gal bent dalis jų atsikvošėtų.

    Atsakyti
    • Getautas says:
      14 metų ago

      Bet juos, turbūt, KGB-VSD visai užspaudė – jų puslapis užblokuotas.

      Atsakyti
  12. Grigas says:
    14 metų ago

    Straipsnyje yra viena kita klaidelė, bet ne esminė, problema išsakyta labai taikliai.

    Atsakyti
  13. Pan Bumbowski says:
    14 metų ago

    Bet vistiek raidė W gražesnė už V.

    Atsakyti
    • Vlmantas Rutkauskas says:
      14 metų ago

      Dabal ju – tariasi (spykinasi).

      Atsakyti
  14. Nagi says:
    14 metų ago

    Kapinių užrašai
    Dar vienas šiaudas, už kurio griebiasi lenkiškų šaknų Lietuvoje kapstytojai, yra senieji kapinių užrašai – esą, visi jie lenkiški, o tai, girdi, rodo, kad lietuvių čia net nebuvo. Ciniškas teiginys, žinant, kad katalikų bažnyčia, registravusi gimimą, santuoką ir mirtį, Lietuvoje buvo lenkų rankose, o pati lenkų kalba buvo paskelbta oficialiąja dar nuo 1697 m. Šių dienų Lenkija yra išlaikiusi nelenkų pavardžių rašymo tradiciją, apie kurią jau buvo rašyta: lietuvio Liškausko pavardė lenkiškai oficialiai rašoma ne Liszkauskas, bet Liszkowski, ir niekuo nesiskiria nuo tokios pat lenko pavardės.

    Lietuvių kalba Vilniuje pradėta slopinti dar XVIII a. Lietuviškus pamokslus Šv. Jonų bažnyčioje nustota sakyti 1737 m., pati lietuvių kalba lenkų viešai vadinta „pagoniška“, „chamiška“, „prasčiokiška“, netinkama krikščionybei ir maldoms.

    Tad iš lenkiško pavardės užrašymo antkapyje spręsti apie jos buvusio savininko tautybę neįmanoma. Iš pavardės galima spręsti tik apie jos pačios kilmę, bet ne apie žmogaus tautybę. Antkapio užrašas Jankowski, Chodkiewicz, Rodzina Maiszeliuw sako, kad pavardė yra lenkų, baltarusių ar lietuvių kilmės, tačiau kuo save laikė jos savininkas, lieka neaišku. Pietryčių Lietuvoje tautybė tapo pasirinkimo dalyku, ne kilmės.

    Be to, spekuliuoti antkapių užrašais ir jais įrodinėti etnoso senumą mažų mažiausiai nesolidu. Daugelio Latvijos senųjų kapinių užrašai yra padaryti gotikiniu šriftu, o asmenvardžiai turi vokiškas formas – ar tai reiškia, kad tose vietose visai nebūta latvių?

    Atsakyti
  15. Arvydas Damijonaitis says:
    14 metų ago

    INFORMACIJA: LIETUVOJE NĖRA LENKŲ TAUTINĖS MAŽUMOS,YRA LIETUVOS
    LENKŲ BENDRUOMENĖ IR LENKIJA.Teisiškai Lietuvoje
    negali būti įvardinta “lenkų tautinė mažuma”.Yra Lietuvos lenkų
    bendruomenė.. Lenkija yra lenkų valstybė,todėl Lietuvoje negali būti
    lenkų tautinės mažumos,kaip ir Lenkijoje negali būti lietuvių tautinės mažumos.Čia prasideda pusiau neraštingų politikų
    sukčiavimas,provokacijos.Tomaševskiai drąsiai manipuliuoja
    antilietuviškais stereotipais,sušaudė lietuvišką Draučių kaimelį.Lietuviai ,lyg medžiojami tetervinai,nereaguoja į
    pasiutlenkių siautėjimą Rytų Lietuvoje..20 Vilniaus lenkiškos
    okupacijos ir 50 rusiškos okupacijos metų gerokai išplovė lietuviams
    smegenis.Būtina uždrausti tautinius partijų pavadinimus(lenkų rinkimų akcija,rusų aljansas).Buvę okupantai tyčiojasi iš tetervinais tapusių lietuvių.Arvydas
    Damijonaitis

    Atsakyti
  16. Arvydas Damijonaitis says:
    14 metų ago

    INFORMACIJA: Pasaulyje nėra analogo lietuviškai kvailystei – valstybė išlaiko 80 lenkiškų mokyklų. Lietuvoje yra LENKŲ,RUSŲ,ŽYDŲ BENDRUOMENĖS,KARAIMŲ IR TOTORIŲ TAUTINĖS MAŽUMOS. Lietuvoje nėra “lenkų tautinės mažumos”. Kremlius (Gruzijos pavyzdys) būtų seniai įvedęs kariuomenę “lenkų tautinei mažumai” “ginti”. Pasaulyje nėra analogo lietuviškai kvailystei – Lietuvos valstybė išlaiko 80 lenkiškų mokyklų,neigiančių Lietuvos įstatymus. Lenkiškas mokyklas privalo išlaikyti lenkų bendruomenė. Buvę okupantai neturėtų turėti privilegijų.

    Atsakyti
  17. Mantas says:
    11 metų ago

    Gobši Europos hiena – taikliausias apibūdinimas.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Žemės sklypai | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Siūloma steigti ekologines investicines vietoves

2025 05 09
Sukčiavimas
Lietuvoje

Sukčiai naudojasi naujuoju „Artea“ banko pavadinimu

2025 05 09
„Maisto bankas“
Lietuvoje

Prasideda pavasarinė „Maisto banko“ akcija

2025 05 09
Daugiabučiai
Lietuvoje

Daugiabučių savininkai turės kaupti lėšas namų atnaujinimui

2025 05 09
Gaisras
Gamta ir žmogus

Gaisruose žuvusių ir sužalotų žmonių šiemet mažiau

2025 05 09
Romuva kviečia su pavasariu ir meile susitikti Mildos šventėje Dvarciškėse
Etninė kultūra

Romuva kviečia su pavasariu ir meile susitikti Mildos šventėje Dvarciškėse

2025 05 09
Transmedialus projektas „Šiaurė“ | vdu.lt nuotr.
Kultūra

VDU Studentų konferencijoje „Laisvė kurti“ – Čiurlionio įkvėpti mokslo atradimai

2025 05 09
Paskelbti akcijos „Metų knygos rinkimai 2024“ nugalėtojai | A. Sartanavičiaus nuotr.
Kultūra

Paskelbti akcijos „Metų knygos rinkimai 2024“ nugalėtojai

2025 05 09

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Mikabalis apie M. Kundrotas. Ar prigimtinės teisės dar turi prasmės?
  • Kažin apie R. Dilius. Tautinė tapatybė – muziejinė egzotika ar būtina išlikimo sąlyga? (II)
  • Kažin apie R. Dilius. Tautinė tapatybė – muziejinė egzotika ar būtina išlikimo sąlyga? (II)
  • Kažin apie R. Dilius. Tautinė tapatybė – muziejinė egzotika ar būtina išlikimo sąlyga? (II)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Siūloma steigti ekologines investicines vietoves
  • Sukčiai naudojasi naujuoju „Artea“ banko pavadinimu
  • Prasideda pavasarinė „Maisto banko“ akcija
  • Daugiabučių savininkai turės kaupti lėšas namų atnaujinimui
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Žalvarnis | L Šniaukštos nuotr.

Į Lietuvą sugrįžo vieni gražiausių šalies paukščių – žalvarniai. Padėkite juos išsaugoti!

2025 05 09
2024 m. „Dzūkų balso“ varžytuvės – meilė, dėmesys ir pagarba savo kraštui ir Lietuvai | alytausmuzika.lt nuotr.

„Dzūkų balso“ varžytuvės – meilė, dėmesys ir pagarba savo kraštui ir Lietuvai

2025 05 07
Petras Gaučas 1999 m.

N. Tuomienė. Paminėtas lietuvybės puoselėtojo, kartografo P. Gaučo atminimas

2025 05 03
JAV ir Ukraina | Alkas.lt koliažas

JAV ir Ukrainos susitarimas dėl išteklių: signalas Rusijai ir iššūkiai Lietuvai

2025 05 02
Europos komisija | vle.lt nuotr.

Lietuva nepritaria EK pasiūlymui riboti švino naudojimą amunicijoje ir žvejybos reikmenyse

2025 05 01
Vilniui vaduoti sąjungos agitacinis lapelis „O Vilniaus nepamiršk, lietuvi!“, XX a. 4 deš. | Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotr.

Prieš 100 metų įkurta Vilniui vaduoti sąjunga

2025 04 29
Marius Kundrotas | Alkas.lt nuotr.

M. Kundrotas. Antikonstitucinės diktatūros gniaužtuose

2025 04 24
"Žemė Gyva" šventės akimirka | Rengėjų nuotr.

E. Barysas. „Žemė Gyva“: Ar Lietuva išdrįs pripažinti gamtos teisę gyvuoti?

2025 04 22
Požeminio vandens būklė Lietuvoje: natūralūs svyravimai ir žmogaus veiklos pėdsakai | lgt.lrv.lt nuotr.

Požeminio vandens būklė Lietuvoje: natūralūs svyravimai ir žmogaus veiklos pėdsakai

2025 04 18
Vilniaus Verbos

Vilniaus krašto verbos ir trijų šalių Kūčios – šias tradicijas pristatančios paraiškos pateiktos UNESCO

2025 04 14

Skaitytojų nuomonės:

  • Mikabalis apie M. Kundrotas. Ar prigimtinės teisės dar turi prasmės?
  • Kažin apie R. Dilius. Tautinė tapatybė – muziejinė egzotika ar būtina išlikimo sąlyga? (II)
  • Kažin apie R. Dilius. Tautinė tapatybė – muziejinė egzotika ar būtina išlikimo sąlyga? (II)
  • Kažin apie R. Dilius. Tautinė tapatybė – muziejinė egzotika ar būtina išlikimo sąlyga? (II)
  • Arba gal: apie „Dzūkų balso“ varžytuvės – meilė, dėmesys ir pagarba savo kraštui ir Lietuvai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Melanoma dažniau sirgti yra linkusios moterys

Melanoma dažniau sirgti yra linkusios moterys

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai