Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslavo Sikorskio vadovaujamos ministerijos finansuotu leidiniu, kuriame 1941–1944 m. situacija Vilniuje ir Vilniaus krašte pavadinta vokiečių ir lietuvių okupacija, nevertėtų stebėtis. Dabar reikėtų laukti R.Sikorskio teiginio, kad ir čekai „okupavo“ Tešino sritį, kurią Lenkija kartu su hitlerine Vokietija plėšė į gabalus 1938-aisiais.
Kai įsigilini į praėjusio amžiaus Lenkijos istoriją, tai gali tik nustebti, kad tokių teiginių neišgirdome anksčiau, pavyzdžiui, jau 1991-aisiais, kai Lenkija svarstė atkurtos Lietuvos valstybės pripažinimo klausimą. Tada Lenkijos naciai dar nedrąsiai kėlė galvas, o prosovietiškai nusiteikę Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos delegatai lenkai daugiau žvalgėsi ne į Varšuvą, bet į Kremlių tikėdamiesi, kad Maskvai pavyks ir Vilniaus krašte sukurti kažką panašaus į Padnestrę. Nepavyko.
Pastarąjį dešimtmetį mes, lietuviai, buvome linkę užmerkti akis į netolimą istorinę praeitį, dėl kurios mūsų strateginiams NATO partneriams iš gėdos reikėtų raudonuoti. Taip jau atsitiko, kad dar tolimais 1994-aisiais pasirašydami sutartį su Lietuva lenkai gudragalviškai istorinių įvykių vertinimą pasiūlė perduoti „mokslininkams“, ir šis pasiūlymas buvo beveik įgyvendintas Prezidento Valdo Adamkaus valdymo laikais. Taip buvo į gilų stalčių įkištos ir 1993-iaisiais paskelbtos Lietuvos valstybinės komisijos Armijos krajovos veiklai tirti išvados apie tai, kad Lenkijos emigracinė vyriausybė ir jai pavaldi Armija krajova nepripažino Vilniaus grąžinimo Lietuvai ir ruošėsi jį vėl atplėšti nuo Lietuvos.
Be to, užmirštas ir 1995 m. vasario 18 d. Vilniaus senamiestyje, Mažųjų bernardinų vienuolyno sienoje, rastas Armijos krajovos Vilniaus apygardos archyvas, kurio dokumentai liudijo, kad Armija krajova palaikė ryšius su naciais, buvo jų ginkluojama, sekė, plėšė ir žudė lietuvius, rengėsi okupuoti visą Lietuvą.
Kodėl dabar Lenkija vėl pradėjo draskyti pradėjusias gyti žaizdas? Priežasčių daug. Viena iš jų – asmeninis R.Sikorskio kerštas lietuviams, kurie sužlugdė jo tarptautinę karjerą. Prieš dvejus metus R.Sikorskis buvo laikomas vienu iš kandidatų tapti NATO generaliniu sekretoriumi, tačiau iš pradžių R.Sikorskį rėmę lietuviai pakeitė nuomonę ir parėmė Danijos kandidatą Andersą Fogtą Rasmuseną. Kalbama, kad dėl savo nesėkmės R.Sikorskis lietuviams iki šiol negali atleisti.
Tačiau atmeskime asmenines priežastis, net jeigu jos valdo šį politiką. Pažvelkime į prieškarinę Lenkiją. Mūsų kaimynai tiek daug kartų apgavo Prancūziją, kad šios šalies prezidentas Eduardas Deladjė 1939 m. pareiškė nesiųsiąs nė vieno Prancūzijos kareivio ginti Lenkijos. Ne mažiau Lenkijos politika buvo pasipiktinęs seras Vinstonas Čerčilis, savo knygoje apie Antrąjį pasaulinį karą Lenkiją pavadinęs gobšia Europos hiena. Tikėtina, kad V.Čerčilis turėjo galvoje karinio bendradarbiavimo sutarties tarp Didžiosios Britanijos ir Lenkijos slaptuosius protokolus. Lenkijos iniciatyva slaptuosiuose protokoluose buvo numatyta, kad abi šalys pasižada padėti viena kitai jeigu kuri nors Europos šalis karinėmis pajėgomis priešintųsi Lenkijai arba Didžiajai Britanijai. Taigi viena iš šių šalių pagal sutartį galėjo užpulti bet kurią kitą Europos valstybę, o kita sutarties narė turėjo pirmajai padėti. Lenkija savo interesus pareiškė tuo metu buvusiam laisvam miestui Dancigui (dabar Gdanskas) ir Lietuvai. Taigi Lenkija 1939 m. realiai ketino pulti Lietuvą, o šiuos planus sustabdė tik netikėtas Vokietijos puolimas. Prisiminkime ir 1938 m. aplinkybes – Vokietija užgrobia Klaipėdą, tuo pasinaudoja Lenkija ir paskelbia Lietuvai ultimatumą viešai atsisakyti Vilniaus ir viso Vilniaus krašto. Priešingu atveju Lenkija pagrasina pulti Kauną. Taigi 1938-aisiais Lenkija jau nemelavo Prancūzijai, kaip tai darė 1920-aisiais, kai tikino, kad Vilnių užgrobė maištą sukėlę lenkų generolai ir su jais Varšuva nieko negalinti padaryti. Be to, 1938-aisiais, kai Vokietija pareiškė pretenzijas į Austriją, Prancūzija paprašė Lenkijos paremti konflikto su Vokietija atveju. Tačiau Lenkija žengė žirgu – pareikalavo iš Prancūzijos pirmiausia paremti ją konfl ikte su Lietuva. Prancūzija sutriko, o tuo pasinaudojusi Vokietija be trukdžių prisijungė Austriją.
1938-ųjų rudenį Lenkija „sužibėjo“ dar kartą, kai Hitleris paskelbė planus užgrobti Čekoslovakijai priklausiusią Sudetų sritį. Priminsiu, kad Prancūzija, Čekoslovakija ir Lenkija buvo pasirašiusios gynybos sutartį, taigi agresijos atveju Prancūzija ir Lenkija lyg ir turėjo Vokietijai skelbti karą. Tačiau Lenkija atmetė Prancūzijos pasiūlymą ir dar ją įspėjo – jeigu Prancūzija Vokietijai paskelbtų karą, tai Lenkija agresore laikytų ne Vokietiją, bet Prancūziją. Neturkus Vokietija okupavo Sudetų kraštą, o gobši Europos hiena Lenkija tuo pat metu iš Čekoslovakijos atplėšė Tešino sritį. Čekoslovakija jau negalėjo priešintis ne tik Vokietijai, bet ir buvusiai savo sąjungininkei Lenkijai.
Bet kas ten pas juos tampo virveles. Gi paprastas lenkas nesusigalvotų iki tokios apgaulės.
Vatikano pensininkai tampo virveles. Kad būtų aiškiau Seniui Šalčiui. Lenkams reikia pinigų Vatikanas ir šelpia už atitinkamas paslaugas. Tiek Vatikanas tiek lenkai tai šudros. lyvis
Žuvo Lenkijos sąžinė Smolenske.
Kokia ten dar velnio sąžinė! Ten žuvo ir tas, kuris Vilniuje dalijo pirmąsias lenko kortas ir Adamkaus akivaizdoje teigė, jog “rodakai na Litvie” atsidūrė dėl “sienų perstūmimo”.
Ar pastebėjai,kada lenkų valdžia suįžulėjo ir Putinui pradėjo lyst be muilo,po šios nelaimės Smolenske,ten tikrai dar buvo blaiviai mąstančių.Lenkija darosi Maskvos prostitutė.
Pirmas uždavinys mums, tai išspresti klausimą, su mūsų, vietine penktąją kolona, užduodančia toną politikai Lietuvoje.
Man atrodo svarbiausia TIKRI TEISMAI,su visuomenės tarėjais,bet kas nusižengias prieš mus galėtų būt baudžiams,turi dalyvaut žmoniškumo faktorius,o ne įstatymų gyvatynas.Tik taip gali pareikalaut atsakomybės iš didžiausio valdininko,žurnalisto,pačio teisėjo,prokuroro,ar pačios valstybės.Tik tada išsivalysim,kito kelio nematau.
Akurat.
Lietuvos pretenzijų Lenkijai
KATALOGAS
1. Lenkija 1228-04-23 pakviečia Kryžiuočių ordiną kovoti prieš baltų gentis Lenkijos naudai. Buvo sunaikinti prūsai ir vakariniai jotvingiai (dzūkai). Pamario, Varmės-Mozūrų ir Palenkės vaivadijos yra baltų etnografinės žemės. Šių žemių gražinimo Lietuvai klausimas.
2. Lietuvių ir prūsų kalba turi būti rašomi vieši užrašai visoje Pamario, Varmės-Mozūrų ir Palenkės vaivadijų teritorijose.
3. Lenkija 1430 metais pavagia LDK Vytauto karališką karūną, 1931 metais ir pačius LDK Vytauto palaikus iš Vilniaus Katedros.
4. Lenkija 1569 metais atima iš LDK Palenkę ir Ukrainą – Liublino unija prievartą įjungia Lietuvą į dviejų valstybių sąjungą;
5. Lenkija 1791-05-03 savo konstitucijoje įrašo, kad LDK nebėra nepriklausoma valstybė, o tampa viena iš Lenkijos provincijų – faktiškai tai yra pirmasis oficialus Lietuvos valstybės likvidavimo dokumentas. Vėliau, 1791 rudenį Lietuvą šias nuostatas ištaiso ir ATSTATO savo valstybės nepriklausomybę;
6. Masinė lietuvių polonizacija LDK žemėse XV – XIX amžiuose ir 1920-1939 metais.
7. Suvalkų sutarties sulaužymas 1920m. spalį ir Vilniaus krašto okupacija ir smurtas prieš žmones, save laikiusius lietuviais Vilniaus krašte 1920-1939m.
8. Antrojo pasaulinio karo metu “Armija krajova” Vokietijos okupuotoje Lietuvos teritorijoje žudė lietuvių tautybės civilius asmenis vien dėl to, kad jie buvo lietuviai.
9. …
10. …
Su Lenkija normalūs santykiai ir strateginė partnerystė, kai:
1. Lenkija gražins Lietuvai užgrobtas baltų etnines žemes – dabartinės Pamario, Varmės-Mozūrų ir Palenkės vaivadijos Lenkijoje;
2. Kai bus baigtas Lenkijos pradėtas 1920 metais karas prieš Lietuvą ir kaip minimum bus išvesta Lenkijos okupacinė armija iš Augustavo ir Suvalkų – Lietuvos valstybės teritorijos;
3. Kai Lenkija sumokės Lietuvai Prūsų kalbos atkūrimo išlaidas;
4. Kai bus depolonizuotos lietuviškos etninės žemės dabartinėje Baltarusijos teritorijoje – kurias sulenkino kunigai lenkai iš Lenkijos, tam tikslui turėdami suderinimą su popiežiumi Romoje. Depolonizacijos išlaidas turi apmokėti Lenkija kartu su Vatikanu;
5. Kai Lenkija apmokės depolonizacijos išlaidas Lietuvoje – sulenkintų lietuviškų pavardžių originalo atkūrimą (naujų asmens tapatybės dokumentų išdavimo išlaidos).
Dėmesio! Alkas cenzūruojamas masonų!
Radote ką nors įdomesnio – archyvuokite iš kart, nes rytoj gali nebelikti!
???
Atsimenu, tuoj po karo – PRADĖJO statyti “chruščiovkes”(daugiabučius).
Tai tarybybiniai saugumiečiai, pamenu, apsigyvendavo (atseit) aukštu žemiau, prie špižinio radiatoriaus dėdavo puodelį (geriausia tai metalinį-aut. past), ir klausydavo(vau). Taip pat užsirašydavo(vau), ir visai neblogą algą, kaip tais laikais, gaudavo(vau).
Dabar, laikams visiškai keičiantis (jau ir amžius ne tas), įsidarbinau atseit Alko kažkokiu komentatoriumi – netikru kažkokio jau seniai negyvo (turbūt nukankinto) Rutkausko vardu ir tikrinu, kiek tikrų LT pusžydkrikščionių Lietuvoje likę. Koks bus jų likimas – nežino jokia agentūra.
Anūkas siūlė įsidarbinti jo agentūroj – atseit kloti trinkeles prie katedros – kur geriau mokama. Nežinau, pagalvosiu.
CHA
Gerai, kad rašote aktualius straipsnius. Bet būtų dar geriau, kad juose nebūtų tokio faktų iškraipymo kaip šis:
“Prisiminkime ir 1938 m. aplinkybes – Vokietija užgrobia Klaipėdą, tuo pasinaudoja Lenkija ir paskelbia Lietuvai ultimatumą viešai atsisakyti Vilniaus ir viso Vilniaus krašto.”.
P.S. Atsiverskite, Autoriau, bet kurį mokyklinį vadovėlį ir pasižiūrėkite, kada buvo Lenkijos ultimatumas Lietuvai, o kada Klaipėdos krašto atplėšimas.
Man tik įdomu, ar lenkai įsismaginę nepasiūlys vokiečiams traktuoti Sudetų kaip čekų okupuotos Vokietijos teritorijos? 🙂 O Lvovas, anot jų, yra ukrainiečių okupuotas?
Kodėl tokie pilni falsifikacijos ir demagogijos lenkų skaitalai atsiranda, gal todėl, kad visai viešai nereaguojama, nors jau daug rašyta, kad lenkų okupantų kolonistai atkelti į Vilniaus kraštą 1920-1939, yra karo nusikaltėliai be senaties (Ženevos konvencija), ir nėra jokia reklamuojama pseudo “tautinė” mažuma, o 5 kolona, suformuota tikslui naikinti Lietuvą, ir jei neturi archyvinių dokumentų patvirtinančių senelių ar prosenelių kilmę iš Vilniaus krašto ar Lietuvos – LDK, gali keliauti į “kilmės šalį”. Suvokiant tarptautinės teisės faktus, okupantams atsiranda noras, skiesti apie kažkokias Vilniaus (lietuvių sostinės nuo XIII a.) pačių lietuvių vykdytas savęs okupacijas, tokiu atveju lenkai okupavo vokiečių miestą Warschau, 1944, jau nekalbant apie pusė dabartinės polenkės-polenskos sudarančias žemes, – Danzing, Breslau, Blomberg, Stetin, Posen, Katowitz, Oppeln, Krakau ir be abejo, lietuvių Suvalkus, Augustavą, bei pietų Prūsiją su Gelupe, Alšėnais ir t.t.
Vatikanas tai masonų tarnas. Lenkija visada buvo LIETUVOS PRIEŠAS Nr.2 NR. 1 – Rusija. Toks įspūdis susidaro remiantis istorijos šaltiniais, kurie nepavaldūs Maskvai. Reikia Lietuvai tvirto stuburo, kad nepasiduotų kairiųjų propagandai.
Svarbiausias uždavinys – neleisti lenkams keisti lietuviškos abėcėlės. Išsaugokime savo gražiausią kalbą bet kokia kaina – būkime 21 amžiaus knygnešiai. Jokių dvikalbių užrašų. Geriau be jokio strateginio partnerio, negu turėti partnerį Europos hieną. Negi istorija nieko taip ir nepamokė?
Geras straipsnis. Siūlau tautinio jaunimo sąjungai jį padauginti ir išdalinti polonofilų konferencijos, įvyksiančios rugpjūčio 25d., dalyviams – gal bent dalis jų atsikvošėtų.
Bet juos, turbūt, KGB-VSD visai užspaudė – jų puslapis užblokuotas.
Straipsnyje yra viena kita klaidelė, bet ne esminė, problema išsakyta labai taikliai.
Bet vistiek raidė W gražesnė už V.
Dabal ju – tariasi (spykinasi).
Kapinių užrašai
Dar vienas šiaudas, už kurio griebiasi lenkiškų šaknų Lietuvoje kapstytojai, yra senieji kapinių užrašai – esą, visi jie lenkiški, o tai, girdi, rodo, kad lietuvių čia net nebuvo. Ciniškas teiginys, žinant, kad katalikų bažnyčia, registravusi gimimą, santuoką ir mirtį, Lietuvoje buvo lenkų rankose, o pati lenkų kalba buvo paskelbta oficialiąja dar nuo 1697 m. Šių dienų Lenkija yra išlaikiusi nelenkų pavardžių rašymo tradiciją, apie kurią jau buvo rašyta: lietuvio Liškausko pavardė lenkiškai oficialiai rašoma ne Liszkauskas, bet Liszkowski, ir niekuo nesiskiria nuo tokios pat lenko pavardės.
Lietuvių kalba Vilniuje pradėta slopinti dar XVIII a. Lietuviškus pamokslus Šv. Jonų bažnyčioje nustota sakyti 1737 m., pati lietuvių kalba lenkų viešai vadinta „pagoniška“, „chamiška“, „prasčiokiška“, netinkama krikščionybei ir maldoms.
Tad iš lenkiško pavardės užrašymo antkapyje spręsti apie jos buvusio savininko tautybę neįmanoma. Iš pavardės galima spręsti tik apie jos pačios kilmę, bet ne apie žmogaus tautybę. Antkapio užrašas Jankowski, Chodkiewicz, Rodzina Maiszeliuw sako, kad pavardė yra lenkų, baltarusių ar lietuvių kilmės, tačiau kuo save laikė jos savininkas, lieka neaišku. Pietryčių Lietuvoje tautybė tapo pasirinkimo dalyku, ne kilmės.
Be to, spekuliuoti antkapių užrašais ir jais įrodinėti etnoso senumą mažų mažiausiai nesolidu. Daugelio Latvijos senųjų kapinių užrašai yra padaryti gotikiniu šriftu, o asmenvardžiai turi vokiškas formas – ar tai reiškia, kad tose vietose visai nebūta latvių?
INFORMACIJA: LIETUVOJE NĖRA LENKŲ TAUTINĖS MAŽUMOS,YRA LIETUVOS
LENKŲ BENDRUOMENĖ IR LENKIJA.Teisiškai Lietuvoje
negali būti įvardinta “lenkų tautinė mažuma”.Yra Lietuvos lenkų
bendruomenė.. Lenkija yra lenkų valstybė,todėl Lietuvoje negali būti
lenkų tautinės mažumos,kaip ir Lenkijoje negali būti lietuvių tautinės mažumos.Čia prasideda pusiau neraštingų politikų
sukčiavimas,provokacijos.Tomaševskiai drąsiai manipuliuoja
antilietuviškais stereotipais,sušaudė lietuvišką Draučių kaimelį.Lietuviai ,lyg medžiojami tetervinai,nereaguoja į
pasiutlenkių siautėjimą Rytų Lietuvoje..20 Vilniaus lenkiškos
okupacijos ir 50 rusiškos okupacijos metų gerokai išplovė lietuviams
smegenis.Būtina uždrausti tautinius partijų pavadinimus(lenkų rinkimų akcija,rusų aljansas).Buvę okupantai tyčiojasi iš tetervinais tapusių lietuvių.Arvydas
Damijonaitis
INFORMACIJA: Pasaulyje nėra analogo lietuviškai kvailystei – valstybė išlaiko 80 lenkiškų mokyklų. Lietuvoje yra LENKŲ,RUSŲ,ŽYDŲ BENDRUOMENĖS,KARAIMŲ IR TOTORIŲ TAUTINĖS MAŽUMOS. Lietuvoje nėra “lenkų tautinės mažumos”. Kremlius (Gruzijos pavyzdys) būtų seniai įvedęs kariuomenę “lenkų tautinei mažumai” “ginti”. Pasaulyje nėra analogo lietuviškai kvailystei – Lietuvos valstybė išlaiko 80 lenkiškų mokyklų,neigiančių Lietuvos įstatymus. Lenkiškas mokyklas privalo išlaikyti lenkų bendruomenė. Buvę okupantai neturėtų turėti privilegijų.
Gobši Europos hiena – taikliausias apibūdinimas.