Arūnas Rasakevičius, www.alkas.lt
Pasaulio valstybių surašymo duomenys liudija, kad vėliau ar anksčiau gali išnykti žmonių tikėjimas, viena ar kita religija. Devynių valstybių gyventojų surašymas parodė, kad žmonių požiūris į tikėjimą palaipsniui artėja prie atsakymo – netikintis.
Statistika rodo, kad stabiliai auga skaičius respondentų, kurie pasirenka atsakymą, jog nepriklauso nė vienai religinei bendruomenei. Kalbame apie tokias šalis kaip: Australija, Austrija, Airija, Kanada, Nyderlandai, Naujoji Zelandija, Suomija, Čekija ir Šveicarija. Be to, tai tik tos šalys, kurios gyventojų surašymo anketose pateikė klausimą apie priklausymą religinei bendruomenei.
Savo ruožtu mokslininkai pasitelkė matematinį modelį, kurio paskirtis – paaiškinti sąryšį tarp tikinčiųjų skaičiaus ir socialinės motyvacijos, sukeliančios religijos poreikį. Šio darbo rezultatai rodo, kad religija, šioje grupėje valstybių, yra pasmerkta išnykimui.
Nelinijinės dinamikos metodas naudojamas įvairiais atvejais, kai reikia įtraukti daugelį faktorių. 2003 m. Denielis Abramsas iš Šiaurės-rytų universiteto JAV pritaikė šį metodą, tikėdamąsis matematiškai paaiškinti nykstančių pasaulio kalbų atstovų mažėjimą. Tuomet buvo iškelta pagrindinė dedamoji bendruomeninė „konkurencija“ tarp žmonių, kurie kalba skirtingomis kalbomis ir tų kalbų „naudingumas“.
Idėja yra labai paprasta. Ji susideda iš dviejų dalių: žmonės mėgsta priklausyti didesnėms grupėms, o taip pat tai užtikrina tam tikrą statusą, taigi, ir atneša apčiuopiamą naudą. Pavyzdys iš kalbų sferos – mokėti ispanų kalbą yra naudingiau, nei kalbėti peruietišku dialektu Kečua, kuris yra pagrindinis tarp inkų palikuonių Pietų Amerikoje. Tokiu būdu, naudą neša ir priklausymas kažkokiai religinei bendruomenei ar nepriklausymas jokiai.
Mokslininkų grupė pasinaudojo devynių, jau minėtų, šalių 100 metų surašymo duomenimis ir padarė išvadą, kad kuo toliau, tuo labiau žmonės yra linkę savęs nepriskirti nė vienai religinei bendruomenei. Nyderlanduose tai siekia 40 %, o Čekijoje net 60 % save laiko ateistais ar laisvamaniais.
Taikant tą patį modelį visose šiose šalyse, buvo įsitikinta, kad jose vyksta tie patys procesai ir grėsmė religijai išnykti yra rimta. Suprantama, kad atskiro žmogaus atveju tai gali pasisukti priešinga linkme, bet jei operuojame vidutiniais duomenimis – daryti prognozes yra žymiai paprasčiau.
Dabar kyla klausimas, kokios tendencijos mūsų šalyje. Galime remtis 2001 m. surašymo duomenimis, kuriuose nurodoma, kad netikinčiųjų buvo 8,3 %, o dar 8,1 % nenurodė, todėl aš pasiūlyčiau dar palaukti, nes kaip tik šiuo metu vyksta Lietuvos gyventojų surašymas. Anketoje yra ir klausimas apie priklausymą ar nepriklausymą vienai iš religinių bendruomenių. Nepaisant nesklandumų, internetinis surašymas pavyko, nes statistikos departamentas praneša, kad kovo 1–16 d. vykusiame e. surašyme dalyvavo 1 mln. 38,7 tūkst. gyventojų, tai sudaro apie 32 % Lietuvos gyventojų, kurių nereikės surašyti namuose. Nesusirašiusieji internetu apklausėjų turėtų sulaukti nuo balandžio 5 d. iki gegužės 9 d. Na, o rezultatus ir tendencijas galėsime apibendrinti tada, kai bus apdorota informacija. Išankstinius duomenis planuojama pateikti rugsėjo mėnesį.
Parengta pagal „BBC“ ir Lietuvos statistikos departamentą.
Netikinčiųjų didėjimas rodo, jog didėja visuomenės išsilaisvinimas iš vergovinių patriarchalinių monoteistinių religijų. Indijos pavyzdys, kur hinduizmas dinamiškai prisitaiko prie moderniųjų laikų yra nusiraminimas politeistams. Ekologiniai judėjimai – puikus pavyzdys kaip gamtos tikėjimas sugrįžta tuose kraštuose, kur nyksta hierarchinė religija. Tikiu, kad per mūsų surašymą padidės ne tik netikinčiųjų, bet baltų religijos atstovų. :] Kaip sako Jonas Trinkūnas – kiekvienas lietuvis širdyje pagonis 🙂
Šventikai nesugeba paaiškinti kas yra Dievas – mažėja ‘tikinčiųjų’ skaičius. Paaiškintų, nereikėtų tikėti. Mums labai gera proga skleisti savo pažiūras.