Šiandien, kovo 28 d., Visuomeninis diskusijų Forumas „Tauta, Piliečiai, Valstybė“ išplatino viešą pareiškimą „Dėl būtinybės nedelsiant taisyti aukštojo mokslo reformos klaidas“.
Primename, kad Visuomeninis diskusijų Forumas „Tauta, Piliečiai, Valstybė“ skirtas aptarti klausimui „Ką padaryti, kad studentai neemigruotų iš Lietuvos?“, įvyko š.m. vasario 22 d. Mokslų Akademijoje. Forume buvo prieita išvada, kad jaunų žmonių emigraciją iš Lietuvos ypač skatina klaidos, padarytos vykdant aukštojo mokslo reformą. Forumo dalyviai, aptarę ir apmąstę šias klaidas, nusprendė pateikti Lietuvos valdžiai pasiūlymus dėl aukštojo mokslo reformos tobulinimo ir padarytų klaidų taisymo.
Forumo „Tauta, Piliečiai, Valstybė“ iniciatorius politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas sakė: „Įvedus paskolų kreditavimo sistemą per bankus ir atsisakius Lietuvoje Valstybinio studijų fondo paslaugų, Lietuvoje susiklostė paradoksali situacija, kai mūsų studentai gavo vienas iš labiausiai nepalankių studijų kreditavimo sąlygų Europoje. Kai tuo pačiu metu kitos šalys, pavyzdžiui, Skandinavijoje, siūlo gauti aukštąjį mokslą nemokamai, nenuostabu, kad nemaža dalis Lietuvos studentų, nepatekusių į valstybės finansuojamas vietas, išvažiuoja mokytis kitur, o po to nežinia ar grįžta namo. Statistikos apie išvykusius studijuoti ir grįžtančius, Lietuvoje nėra. Todėl, norint sustabdyti jaunų žmonių emigracijos mastus iš Lietuvos, vienas iš svarbiausių uždavinių valdžiai ir valstybei – peržiūrėti Lietuvos studijų kreditavimo sistemą.“ – Jis pabrėžė, kad studijuojantiems yra ypač pragaištingos gautų studijoms kreditų gražinimo sąlygos.
A. Medalinskas: „Dabar galiojanti tvarka reikalauja, kad jaunas žmogus, paėmęs iš bankų kreditą, pradėtų jį grąžinti, praėjus metams po studijų baigimo. Ir grąžinti jis turės ne tokią mažą sumą. Baigęs aukštąjį mokslą absolventas, pagal ekonomistų paskaičiavimus, turėtų mokėti nuo kelių šimtų iki kokių penkių šimtų litų per mėnesį. Turint omenyje, kad jaunas žmogus gali uždirbti tik apie kokį tūkstantį litų, ši suma ant jo pečių gultų labai sunkia našta“.
Diskusijų forumo „Tauta, Piliečiai, Valstybė“ darbo grupės parengtas pareiškimo projektas buvo aptartas keliuose susitikimuose, interneto forume ir konferencijoje. Skelbiame šį pareiškimą.
Pareiškimas
Dėl būtinybės nedelsiant taisyti aukštojo mokslo reformos klaidas
Būtina sudaryti palankesnes sąlygas Lietuvos jaunimui baigti studijas savo Tėvynėje. Lietuvoje vykdoma aukštojo mokslo reforma atsidūrė aklavietėje. Ji iš pat pradžių buvo grindžiama ydinga nuostata, jog pagrindinis mokslo tyrimų ir studijų tikslas yra ne kaupti ir perduoti mokslines žinias, ugdyti apsišvietusią ir išsilavinusią visuomenę, bet pirmiausia siekti pelno. Sukurta socialiai neteisinga ir atvirai diskriminacinė, aukštojo mokslo prieinamumą jaunimui mažinanti, tik labiausiai atsilikusiose šalyse egzistuojanti studijų finansavimo sistema, kai dalis studentų studijuoja nemokamai, o kita jų dalis turi mokėti visą studijų kainą. Todėl buvo šiurkščiai pažeistas visose civilizuotose šalyse laikomas pamatiniu principas, jog studijų prieinamumą turi lemti tik asmens gebėjimai ir pasirengimas studijuoti.
Mokestis už studijas Lietuvoje yra didesnis, o studijų kreditavimo per privačius užsienio bankus sąlygos yra nepalankesnės negu kur kas turtingesnėse ES šalyse;
Įvykdžius „krepšelinę“ AM reformą, šalies jaunimas pradėjo masiškai rinktis studijas užsienio universitetuose, siūlančiuose palankesnes finansines mokymosi ir pragyvenimo sąlygas, todėl „protų nutekėjimas“ iš Lietuvos įgijo didžiulį ir grėsmingą mastą.
Aukštojo mokslo reforma turi būti skirta ne pelnytis užsienio bankams, ji neturi skatinti protų nutekejimo, o kurti salygas jaunimui mokytis ir dirbti savo šalyje. Kad studijų finansavimas nebebūtų vien lengvo pasipelnymo iš valstybės šaltinis komerciniams bankams, studijų kreditavimo funkciją turi perimti valstybė.
Todėl visų pirma būtina:
1) dar iki naujų mokslo metų pradžios biudžeto lėšomis atgaivinti Valstybinį studijų fondą ir perduoti jam įgaliojimus teikti studijų paskolas visiems Lietuvoje studijuojantiems studentams palankiausiomis sąlygomis;
2) pakeisti Lietuvoje egzistuojančias paskolų grąžinimo sąlygas ir tvarką taip, kad studentams nereikėtų mokėti palūkanų studijų metais, o paskolų grąžinimas būtų pradedamas tik įsidarbinus ir metinėms pajamoms pasiekus nustatytą pragyvenimo minimumą, kaip buvo tarpukario Lietuvoje ir yra Europos Sąjungos valstybėse.
Artimiausiu metu paskelbsime ir kitus siūlymus, kaip yra būtina taisyti Aukštojo mokslo reformos klaidas.
Alvita Armanavičienė, Antanas Buračas, Vytautas Daujotis, Bronislovas Genzelis, Laura Jankauskaitė, Bronius Leonavičius, Jonas Malinauskas, Vytautas Martinkus, Alvydas Medalinskas, Sigitas Narbutas, Romualdas Ozolas, Raimundas Pilka, Vytautas Radžvilas, Vytautas Rubavičius, Zenonas Rudzikas, Vytautas Sinica.
______________________________________________________________
Visuomeninis Diskusijų Forumas „Tauta, piliečiai, valstybė“ (2011 vasario 22 d.).Vytauto Radžvilo kalba. I – IIdalys:
____________________________________________________________
Susiję straipsniai:
Visuomeninis diskusijų forumas: „Ką padaryti, kad studentai neemigruotų iš Lietuvos?“
A. Medalinskas. Ar valdžia išgirs Anapilin išėjusio poeto valią?
A. Medalinskas. Lietuvos inteligentai vėl gali susivienyti
A. Medalinskas. Visuomenės kunkuliavimo metas: priverskime valdžią keistis