R.Ozolas: Lietuva nuėjo ne tuo keliu

Mindaugas Jackevičius, www.delfi.lt 

Lietuva nuėjo ne tuo keliu, kuris buvo projektuotas Sąjūdžio ir pirmaisiais Nepriklausomybės mėnesiais, įsitikinęs Nepriklausomybės akto signataras Romualdas Ozolas. Jo teigimu, šiandien Lietuva smarkiai priklausoma nuo Europos Sąjungos (ES), o esant tokiems emigracijos mastams, iki amžiaus vidurio šalyje neliks nė vieno lietuvio. 

Tokiomis mintimis Kovo 11-osios proga R. Ozolas ketvirtadienį dalijosi DELFI interneto konferencijoje. 

Kovo 11-ąją R. Ozolas pasakojo sutinkantis su dideliu nerimu. „Statistika rodo, kad jei emigracija vyks tokiu tempu, tai iki amžiaus vidurio Lietuvoje neliks nė vieno lietuvio“, – perspėjo R. Ozolas. 

Tai, pasak jo, susiję su dviem labai svarbiomis aplinkybėmis. Pirma – ekonomine padėtimi, kuri tikrai nėra skatinanti kurti ir išgyventi čia. Antrąja R. Ozolas įvardijo psichologinę priežastį, susijusią su tuo, kad žmonių santykiai toli gražu negali būti pavadinti humaniškais. 

„Man atrodo, kad Lietuva tikrai nuėjo ne tuo keliu, kuris buvo projektuotas Sąjūdžio metais ir pirmaisiais Nepriklausomybės mėnesiais“, – kalbėjo R. Ozolas. 

Signataro nuomone, tikriausias Lietuvos projektas yra pateiktas Steigiamajame Sąjūdžio suvažiavime. Pasak R. Ozolo, atmetus visus ideologinius terminus, kurių ten gausu, Lietuva ten suprojektuota kaip tikrai Nepriklausoma nacionalinė valstybė. Tai iš dalies atsispindi ir 1992 m. priimtoje Konstitucijoje. 

„O šiandien mes vis dėlto esame smarkiai priklausomi. Praktiškai visos ūkio tvarkymo sritys turi atitikti ES normatyvus ir naujas direktyvas. Be derinimo su ES ekonomikos ir finansų srityse negalime žengti nei žingsnio“, – aiškino signataras. 

Pasak jo, nacionaliniams sprendimams palikta tik kultūra, menas, švietimas, mokslas ir socialinė rūpyba, tačiau šioms sritims finansuoti mes neturime lėšų. 

ES profesorius prognozavo Romos imperijos likimą. „Europa galų gale davė pasauliui vieną tikrą žmogiškąjį produktą – tautą. Tik Europa galų gale suformavo tautas. Bandymai jas sunaikinti kaip ir Romos imperijai reiškia neišvengiamą žlugimą“, – teigė R. Ozolas. 

Klausiamas, ar nereikia antro Sąjūdžio, signataras aiškino, kad Sąjūdis būna vieną kartą. „Jeigu nerasime normalių politinių sprendimų Lietuvos ateičiai garantuoti, garantuosime ją per karštesnes nei dainuojanti revoliucijas. Arabų pasaulis kalba apie tai, ko mes dar nesuvokiame, bet kalba pakankamai aiškiai: prieš žmones nukreipti režimai anksčiau ar vėliau žlunga ir tai padaro tikroji valdžia – žmonės“, – kalbėjo R. Ozolas. 

Pasak jo, politikus galėtų paveikti tik tokios kaip Graikijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje vykstančios demonstracijos, rodančios tikrąją tikrosios valdžios – žmonių, piliečių valdžios – galią. 

Viltis – kultūrinis sąjūdis 

R. Ozolas sulaukė DELFI skaitytojų klausimų apie jaunimo veržimąsi studijuoti į užsienį. „Amerika jau dejuoja, kad pusė jos gyventojų yra analfabetai, Europa konstatuoja, kad raštingumas mažėja, Lietuvos švietimas yra dar pakankamai aukšto lygio. Ne vienas, bėgantis studijuoti į užsienį, patenka į universitetus, kurie yra nepalyginamai žemesnio lygio nei mūsų universitetai, o paskui giriasi baigęs mokslus užsienyje“, – sakė signataras. 

Jis kritikavo įvestą studijų krepšelių sistemą, kuri esą tikrai „nugyvens“ Lietuvos aukštąsias mokyklas. Pasak R. Ozolo, „beveik neįmanoma“ komentuoti švietimo ir mokslo viceministrės Nerijos Putinaitės pozicijos, pagal kurią švietimo veikla laikoma viena iš verslo veiklų. 

R. Ozolo manymu, kultūrinis sąjūdis yra vienintelė mūsų viltis – Lietuvos pakilimas įmanomas tiktai per kultūrinį žmonių vienijimąsi. DELFI svečias apgailestavo, kad kultūros žmonės įklampinti į išgyvenimo sunkumų liūną, yra taip suskaidyti įvairių finansinių nepriklausomybių ir taip prižiūrimi finansuotojų, kad bet koks kryptelėjimas jiems gresia padėties stabilumu. 

Tai, sakė R. Ozolas, užkerta kelią į kokių nors bendrų projektų, aukštesnio dvasiškumo kūrimą. Be to, kultūra negali gyventi be nacionalinės idėjos, tačiau ji esą taip stropiai iš kultūros gujama, kad yra viena svarbiausių idėjinio pobūdžio kliūčių kultūros sąjūdžiui.