Naujienų srautas (RSS) Alkas feisbuke

Žymos archyvas: žodynas

Vilniaus universiteto lituanistai kalbininkai atsiribojo nuo bendrinei kalbai primetamų nihilistinių idėjų (4)

lituanistu samburis_logoVilniaus universiteto vyresnės kartos lituanistų kalbininkai parašė laišką valstybės vadovams, Lietuvos mokslo tarybai ir Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, reikšdami nepasitenkinimą dalies savo kolegų veiklos ir propaguojama „itin liberalia kalbos ideologija“.

Skelbiame pilną Pareiškimo tekstą.

Vilniaus universiteto vyresnės kartos lituanistų kalbininkų

PAREIŠKIMAS Skaityti toliau

Pasaulio paukščių pavadinimai šešiakalbiame žodyne (0)

Irena ir Mečislovas Žalakevičiai | A. Umbraso nuotr.

Kad ir kokios interneto platybės būtų visagalės ir visažinės, turėti po ranka išsamų, patikimą žodyną – visada kur kas geriau ir net ramiau. Nereikia blaškytis, ieškant vieno ar kito pavadinimo ar termino. Tie, kurie domisi paukščiais, gali jaustis privilegijuoti, nes Mečislovo ir Irenos Žalakevičių sudarytas „Paukščių pavadinimų žodynas“ – neįkainojama vertybė. Jame galima rasti bemaž visų pasaulio paukščių lietuviškus pavadinimus.

Vienam labiausiai patyrusių Lietuvos ornitologų akademikui habil. dr. M. Žalakevičiui mintis imtis paukščių pavadinimų žodyno rengimo gimė iš karto atkūrus Nepriklausomybę: „Žmonės pradėjo važinėti po pasaulį ir leisti knygas, Skaityti toliau

Skubus vertimas – kaip greitai verčiami dokumentai? (0)

Pixabay.com nuotr.

Vertimas yra naudingas, nors kartais varginantis darbas. Juk blogas vertimas ilgai prisimenamas, geras lieka nepastebėtas ir nematomas. Kaip padaryti vertimą tikslesnį, greitesnį, paprastesnį? Šis klausimas yra nuolat keliamas, nes laikas – pinigai, tad siekiama tobulinti vertimo technikas, kad jis būtų greitesnis, bet nenukentėtų kokybė.

Vertėjas turi perskaityti ir suprasti tekstą, su kuriuo jis ketina dirbti. Profesionalūs vertėjai išnagrinės tekstus ir naudosis visomis turimomis priemonėmis, kad atliktų kokybišką vertimą. Atsakingas vertėjas neprigalvos reikšmių. Jis naudosis žodynais, Skaityti toliau

Išleistas naujas lietuvių-esperanto kalbų žodynas (3)

Lietuvių - esperanto žodyno viršelis | rengėjų nuotr.

Išleistas didysis lietuvių-esperanto kalbų žodynas.  Šio didžiulės apimties žodyno autoriai  yra žymus Lietuvos pedagogas, kraštotyrininkas, muziejininkas, redaktorius, vertėjas, žodynininkas Petras Čeliauskas ir ankstesnių žodynų autorius Konstantinas Puodėnas  (1923 – 2009). Žodyną išleido Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras bendradarbiaujant su Lietuvos esperantininkų sąjunga. Žodynas yra leidžiamas ir pristatomas visuomenei pasitinkant Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-metį, kuris sukaks 2019 metais. Skaityti toliau

Apdovanoti geriausi „Mano žodyno“ kūrėjai (0)

MANO ŽODYNASLietuvių kalbos instituto leksikografai ir Lituanistikos židinys nuo 2012 metų kas dvejus metus rengia nacionalinį konkursą „Mano žodynas“, kurio metu visos Lietuvos gyventojai, tiek moksleiviai, tiek garbaus amžiaus išminčiai, yra kviečiami pabūti tikrais žodynininkais ir parengti savo žodyną. Konkurso rengėjai siekia skatinti visuomenės domėjimąsi lietuvių kalba, jos leksika, tarmėmis, stiprinti tautinį tapatumą ir sąmoningumą, lavinti kūrybingumą, plėtoti mokinių analitinius ir raiškos gebėjimus. Pastebima, kad kasmet sulaukiama vis daugiau originalių, kūrybiškų, tautinį lietuvių tapatumą atskleidžiančių darbų. Skaityti toliau

A. Aleksaitė. Madinga kalba – madingas žmogus? (2)

Agnė Aleksaitė | Asmeninė nuotr.

JAV universitetų akademinės bendruomenės nariai erzinančiai dažnų žodžių ar frazių sąrašus rengia iš šviečiamųjų paskatų, kad anglakalbiai imtų vartoti skambius, ekspresyvius, tačiau nepelnytai užmirštus žodžius, žurnalistai šio darbo imasi, norėdami pašiepti į kalbos madą linkusią tam tikrą visuomenės dalį, o tinklaraštininkų tikslas kiek paviršutiniškas – patarti tinklaraščių lankytojams, kaip sukčiauti, t. y. kokius žodžius įtraukti į kalbą, kad kalbantysis sudarytų tikro erudito įspūdį… (Agnė Aleksaitė) 

***

Skaityti toliau

Sutelktas žvilgsnis į 1918–1940 metų Lietuvos valdžią (1)

Knyga.Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. vyriausybių ministrų biografiniame žodynas

Kovo 9 d., ketvirtadienį, 17 val. Istorinėje Prezidentūroje Kaune vyks Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro išleisto „Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. vyriausybių ministrų biografinio žodyno“ pristatymas. Renginyje dalyvaus knygos autoriai doc. dr. Mindaugas Tamošaitis, dokt. Algis Bitautas ir dr. Artūras Svarauskas. Įžvalgomis dalinsis prof. dr. Jonas Vaičenonis, dr. Audronė Veilentienė, doc. dr. Giedrius Janauskas. Renginiui vadovaus muziejaus istorikė dr. Ingrida Jakubavičienė.

„Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. vyriausybių ministrų biografiniame žodyne“ pateikiamos Lietuvos Respublikoje 1918–1940 metais dirbusio dvidešimt vieno Ministrų kabineto narių biografijos. Tuo laikotarpiu šias pareigas ėjo šimtas ministrų. Biografijos parengtos pagal standartinę anketą. Skaityti toliau

Pietinių pietų aukštaičių (dzūkų) šnektų žodyno pristatymo vakaras (1)

Dzūkė tautiniais rūbais | lkc.lt nuotr.

Vasario 7 d., antradienį, 18 val., Vilniaus mokytojų namų Svetainėje (Vilniaus g. 39, Vilnius) vyks vakaras iš ciklo „Viešnagėn pas Vilniaus dzūkulius“. Renginio metu bus pristatytas Pietinių pietų aukštaičių šnektų žodyno I tomas. Pirmojo tomo pagrindą sudaro ekspedicijose tyrėjų surinkti ir užrašyti žodžiai nuo A iki M raidės.

Žodyne išsamiai aprašytos pietinių pietų aukštaičių šnektos ir jų plotas, analizuojamas šnektų savitumas ir nurodomos būdingesnės ypatybės, aptinkamos  Marcinkonių, Puvočių, Rudnios, Kaniavos, Ašašnykų, Dubičių ir kitose apylinkėse. Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Apie savastį, arba kokia kalba, tokia galva (138)

lietuviu-kalba-rastas_prigimtine-lt

2009 m. rudenį šviesaus atminimo doc. Rimantas Krupickas kultūros paveldui skirtame renginyje Elektrėnuose pirmą kartą parodė, kad rūpestis dėl lietuvių kalbos yra ne vien kalbininkų, bet ir kiekvieno iš mūsų. Geografo kalba ir kalbėjimas mane apstulbino, bet jo pastangų kalbėti lietuviškai ir kurti tarptautinių žodžių atitikmenis, atvirai prisipažįstu, tada nesupratau. Prisimenu, kaip Rimantas tarė saugomija ir ji tąkart man kėlė tik juoką, o šiandien šį žodį vietoje junginio saugoma teritorija norėčiau tarti ir girdėti kuo dažniau.

Skaityti toliau

Aukščiausiasis teismas: Viskas gerai su tuo negru (2)

teismai.plaktukas_atts.lt

Žodis „negras“ Lietuvoje yra tinkamas vartoti. Štai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas (nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 2K-91/2010): „Vien tik juodaodžio asmens pavadinimas „negru“, nesant tikslo kurstyti diskriminavimą dėl jo rasinės priklausomybės, negali būti laikomas kitos rasės žmogaus lygiateisiškumo pažeidimu. Žodžio „negras“ etimologinė reikšmė lietuvių kalboje istoriniu, socialiniu–kultūriniu požiūriu neturi niekinančio, žeminančio atspalvio, nes lietuvių tauta nenaudojo Afrikos gyventojų vergoviniam darbui, nebuvo įstatymais įteisintos diskriminacijos, segregacijos, nebuvo ir socialinio konflikto dėl odos spalvos bei priklausymo kitai rasei. Lietuvoje kitų rasių asmenys praktiškai negyveno arba tai buvo tik atsitiktiniai atvejai. Taigi, lietuvių tautos kultūroje, literatūroje bei mene negro vaizdinys susijęs su netiesiogine patirtimi, dažniausiai atkeliavusia per kitų šalių literatūrą, meną, todėl siejamas su išnaudojamu, sunkiai dirbančiu, užuojautos reikalingu asmeniu“.

Skaityti toliau

L. Petkevičiūtė. V. Musteikis. Žodyną pavarčius (I) (45)

lkz

Pavartymas pirmas

Mes, lietuviai, nuo seno engiami savųjų „didžiūnų“ ir užkariautojų taip įgudome jaustis menkesni ir prastesni, kad savęs menkinimas ir netgi niekinimas ilgainiui tapo ne tik blogu įpročiu, bet ir tautinio savitumo dalimi. To bruožo akinami nevertinam nei savo kalbos, nei papročių, nei viso kito protėvių paveldo tol, kol jo nepagiria kas nors iš svetimtaučių. Mums vis už jūrų marių veršiai midų geria.

Baigus leisti Didįjį lietuvių kalbos žodyną (20 dalių) ir sukaupus kalnus medžiagos jo papildymams, paaiškėjo, jog mūsų kalba – bene žodingiausia iš šiandien gyvuojančių, o mūsų žodynas – didžiausias pasaulyje: jam panaudota daugiau kaip penki milijonai žodinių vienetų! Skaityti toliau

A. Žarskus. Glūdėjimas ir prastumas (15)

Aleksandras Žarckus | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Pamąstymai LPS Lietuvių tautinės kultūros sekmadieninės mokyklos 25-mečio proga (Pabaiga, pirmas dvi dalis rasite ČIA ir ČIA)

Tai kada gi žmogus pradėjo tikėti laisvių ir teisių iliuzija? Teigėme, kad tada, kai nustojo tikėti į Dievą. Šį kartą į tą patį klausimą atsakysime kitaip. Užuominą formos požiūriu kitokiam, bet iš esmės tapačiam atsakymui radau šioje rusų kalba išreikštoje sentencijoje:

Есть умные, над ными разумные, над разумными – мудрые, над мудрыми – премудрые, над премудрыми – святая простота. Lietuviškai skambėtų maždaug taip: Skaityti toliau

Pristatomas naujas baltiškos kilmės lietuviškų vardų žodynas „Rinkis vardą lietuvišką“ (7)

CaptureVasario 12 d., trečiadienį, 17:30 val. Klaipėdoje, Ievos Simonaitytės bibliotekoje, Konferencijų salėje, vyks lietuviškų vardų žodyno „Rinkis vardą lietuvišką“ pristatymas. Jame – keli tūkstančiai tik lietuviškos kilmės vardų, jų paaiškinimai ir visos kirčiavimo formos.

Klaipėdos universiteto darbuotojų parengtame leidinyje pateikiami baltiškos kilmės lietuvių vyrų ir moterų vardai, trumpai paaiškinamos jų reikšmės.

„VARDAS nėra tik paprastas žodis. Juo labiau – vien garsų derinys žmogui pašaukti. Lietuviškas vardas – gyvenimo kelio linkėjimas, su savo prasme ir tūkstantmete istorija. Tyrėjams linkėčiau, toliau gilinantis į mūsų vardų reikšmes ir jų raidą laikų bėgyje, atverti Skaityti toliau

Seime pristatoma Europos kalbų dienai paminėti skirta paroda (1)

facebook.com nuotr.Europos Tarybos ministrų komitetas 2001 m. nutarė rugsėjo 26 dieną paskelbti Europos kalbų diena.

Seime šiuo metu pristatoma Lietuvių kalbos instituto kartu su Užsienio reikalų ministerija parengta teminių plakatų paroda „Lietuvių kalbos suvokimas: sena kalba moderniam bendravimui“ suteikia puikią galimybę per lietuvių kalbos unikalumą giliau pažvelgti į Lietuvos tapatybės šaknis ir jos pagrindines vertybes.

Paroda pasakoja apie lietuvių kalbos istoriją, jos praeitį ir dabartį. Per raštijos ir spaudos raidą atskleidžiami kertiniai Lietuvos istorijos momentai: priešinimasis spaudos draudimui, knygnešystė, partizanų kovos, Sąjūdžio gimimas, atkurta Nepriklausomybė. Parodos koncepcijos ir tekstų autorė – dr. Jolanta Zabarskaitė, dizainą sukūrė „Ekspobalta“. Skaityti toliau

J. Jasaitis. Kaip sunaikinti žmogų (8)

Jonas Jasaitis | Autoriaus nuotr.

Kodėl gausėja tokių, atsiprašant, kūrinių, kaip filmas „Gyvieji numirėliai“, „Mentai“ ir t.t.? Kodėl žiūrovų auditoriją vis dažniau randa „siaubo filmai“, kuriuose knibžda vaiduokliai, vampyrai, baidyklės, primenančios milijonus kartų padidintus roplius ar vabzdžius, už daugiaaukščius namus didesnės beždžionės ir t.t., ir pan. Kodėl pasirodo vis naujos, šlykščiausius žiaurumus aprašinėjančios knygiūkštės? Kodėl vis dažniau mūsų radijo stočių eterį užpildo jokios prasmės neturinčios skanduotės, kurių bent elementarų nusimanymą apie muziką ir vokalą įgijęs klausytojas niekada neišdrįstų pavadinti dainomis? Kam reikalingi tokie konkursai, kaip „baimės faktorius“ ar visokiausios „talentų“ varžytuvės, kuriose rodomas ne talentas, o idiotizmas, Skaityti toliau

srtfondas Init Vilniaus metro

Pažintys Laistymo įranga Big Green Egg Autodalys internetu Papildai sportui Antklodės Internationella frakt transport firma Baldai internetu Svetaines baldai sužadėtuvių žiedai