Šeštadienis, 10 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

J. Jasaitis. Kaip sunaikinti žmogų

Jonas Jasaitis, www.alkas.lt
2012 03 16 16:28
9
J.Jasaitis. Apie atsakomybę ir „drąsą“
Jonas Jasaitis | Autoriaus nuotr.
Jonas Jasaitis | Autoriaus nuotr.

Kodėl gausėja tokių, atsiprašant, kūrinių, kaip filmas „Gyvieji numirėliai“, „Mentai“ ir t.t.? Kodėl žiūrovų auditoriją vis dažniau randa „siaubo filmai“, kuriuose knibžda vaiduokliai, vampyrai, baidyklės, primenančios milijonus kartų padidintus roplius ar vabzdžius, už daugiaaukščius namus didesnės beždžionės ir t.t., ir pan. Kodėl pasirodo vis naujos, šlykščiausius žiaurumus aprašinėjančios knygiūkštės? Kodėl vis dažniau mūsų radijo stočių eterį užpildo jokios prasmės neturinčios skanduotės, kurių bent elementarų nusimanymą apie muziką ir vokalą įgijęs klausytojas niekada neišdrįstų pavadinti dainomis? Kam reikalingi tokie konkursai, kaip „baimės faktorius“ ar visokiausios „talentų“ varžytuvės, kuriose rodomas ne talentas, o idiotizmas, kur niekinamas gyvenimas ir net gyvybė, jau nė nebekalbant apie bet kokią absurdo ribą peržengusį tyčiojimąsi iš meilės ir šeimos, iš tautos ir valstybės?

Norėdami atsakyti į šiuos klausimus, pirmiausia pabandykime išsiaiškinti, kas ir kodėl juos kuria, o taip pat kas yra tokių, atsiprašant, gaminių užsakovai ir platintojai. Moksleivių ir studentų auditorijose, jau tiek pripratintose prie tokios „produkcijos“, kad net laikančiose ją beveik normaliu ar bent jau pateisinamu viešosios erdvės reiškiniu, tenka išgirsti visokiausių aiškinimų. Esą taip bandoma prikaustyti žiūrovo dėmesį, jį įtikinėjant, kad taip „galėtų būti“ arba „kažkur kažkada kažkas panašaus jau buvo“, sukelti nerealiai stiprias emocijas (atkreipkite dėmesį, kad ne jausmus, o būtent „emocijas“). Kiti postringauja, kad gal būt taip net bandoma ugdyti drąsą, ryžtą, greitą reakciją. Treti neturi jokio atsakymo, nes niekada ir nesusimąstė apie panašios „produkcijos“ prasmę, nes tiesiog spoksojo į ekraną, vertindami tai, ką mato, kaip kažkokią „atrakciją“ ar „laiko užmušimo“ būdą. Net kompiuterius ir mobiliuosius telefonus vis labiau užpildo panašios vertės „žaidimai“. Sukurtos tokio pat turinio „žaidimų stotys“, kurias kiekvienas modernišku save laikantis darželinukas vadina tik angliškai su lietuviška galūne – „pleisteišenais“.

Viduriniosios kartos atstovų nuomonė apie tokį reiškinį – labai įvairi, nors juo besižavinčių čia žymiai mažiau. Vieni sako, kad dabar – toks gyvenimas, t.y. tokia jų vaikų aplinka, kurios esą jau nebepakeisi, kiti pasakoja apie kompiuterinių programų, telefoninių žaidimų ir televizijos laidų ribojimą ir priemones, kurios „beveik efektyviai“ apsaugo jų atžalas ar bent padeda sumažinti jų poveikį. Treti sako, kad leidžia savo vaikams užsiimti tokia veikla tik suaugusiųjų priežiūroje.

Auditorijoje pasigirsta iki tol tylėjusiojo replika, esą bet koks bandymas riboti purvo srautą pažeidžia vaikų teisę į poilsį ir net į… informaciją. Atseit, jei nepatinka, perjunk „kanalą“. Perjungiame, bet ir čia – toks pat „nuprotėjimas“. Prasideda ginčas. Taip, ne dalykiškas problemos nagrinėjimas, o tik ginčas, kurio dalyviai dažniausiai girdi tik save. Vienas kitą jie beatodairiškai pertraukinėja, kai kurie net balsą pakelia, kad visi juos išgirstų, o nepatinkantį oponentą nutildytų. Visai taip pat, kaip tai daro dauguma televizijos publicistinių laidų vedėjų, kurias žiūrovai seniai pervardino į „Teisę meluoti“, „Savaitės paskalas“, „Dienos gandą“ ir pan.

Apie tai, kaip šią idiotizmo ir šlykštynių mišrainę vertina vyresniosios kartos atstovai, čia neminėsime, nes vien ši užuomina sukeltų vienų įniršį, kitų arklišką žvengimą, o trečių atlaidžias pašaipėles, kad neverta net kreipti dėmesio į senjorus, kurie iki šiol naudojasi vos keliomis kompiuterio bei mobilaus telefono programomis. Girdi, vieni kitų jau nebesuprasime – perdaug didelis turimos informacijos atotrūkis. Tačiau nemaža dalis viduriniosios kartos atstovų bent jau pastebi ir tam tikrus pavojus jų vaikams. Dažniausiai kalbama apie tai, kad tokią, atsiprašant, produkciją vertėtų riboti net vien dėl pavojaus vaikų regėjimui. Kiti užsimena, kad tokių „laidų“ („filmų“ ir pan.) bei vadinamųjų „žaidimų“ turinys skatina agresyvumą ir jausmų skurdą.

Vienas kitas jau suvokia, kad panaši produkcija siaurina vaikų žodyną, o tuo pačiu neigiamai veikia ir jų mąstymą, mažina kūrybinius sugebėjimus. Juk gerai žinome, kad pasakojimas arba rašinys pakeičiamas internetiniu kopijavimu (COPY-PASTE) bei manipuliavimu citatomis net universitetų absolventų baigiamuosiuose darbuose. Vis dažniau pastebime aukštojo mokslo diplomais pasidabinusio asmens nesugebėjimą taisyklingai sudaryti sakinį, ir, aišku, ne vieno panišką baimę prabilti į auditoriją kokia nors svarbia socialine ar kultūros tema. Tačiau tik labai retas susimąsto, kaip visa ši absurdiškiausio šlamšto lavina bukina jos naudotojų jausmus ir iškreipia svarbiausių dorovinių vertybių sampratą.

Diskusijose apie šį reiškinį dalyvaujantys vaikų ir paauglių tėvai vis tik pastebi, kad tokio šlamšto gamintojai pirmiausia yra nusitaikę į vaikus. Tai juos stengiamasi pripratinti, niekalą pristatant kaip „modernybę“. Labai nuosekliai siekiama atpratinti juos savarankiškai stebėti gyvenimą ir jį analizuoti. Gyvenimo tikrovė čia pakeičiama virtualiosiomis imitacijomis ir „muliažais“. Taip kėsinamasi ugdyti klusnius, riboto mąstymo ir dar labiau ribotų poreikių tipažus – unifikuotus subjektus, kurie kuo toliau, tuo labiau nebesugebės nei patys jausti bei jausmus išreikšti, nei kitų jausmus pajusti ir į juos deramai atsiliepti. Gyvenimą jie vis dažniau suvoks kaip primityvias kompiuterines imitacijas, kuriose žmogui, kaip mąstančiai, jaučiančiai ir doroviškai viską vertinančiai asmenybei praktiškai nebeliks vietos. Gyvenimas jiems vis dažniau atrodys kaip virtualiųjų schemų rinkinys, kuriame žmogiškosios prasmės visai nebelieka. Išoriškai lyg ir likdami primenančiais žmogiškąsias būtybes (homo sapiens) iš tikrųjų jie bus labiau panašūs į robotizuotas vaškines figūras. Tarsi ir matai žmogų, bet jokio žmogiško mąstymo ir jausmų turinio jame jau nebėra.

Palyginus tokį „subjektą“ su neretai draugą jam dar atstojančiu šuniuku, katinu ar papūga, tenka pripažinti, kad gyvybės ir nesuvaidintų emocijų šiuose gyvūnėliuose yra žymiai daugiau, negu tokiame virtualiosios šlykštynės suformuotame žmogaus pavidalo padarėlyje. Kuo labiau didės tokiame subjekte jo virtualioji dalis, tuo mažiau jam iš viso beprireiks gyvenimo tikrovės. Jis ir nebenorės gyvenimo pažinti, nes jam tai bus perdaug sudėtinga, painu, gal net nepraktiška ar net labai pavojinga. Apie ką čyrena vieversys, kokias spalvas atskleidžia rožės ar neužmirštuolės žiedas, tokiam subjektui bus visai nežinoma ir net neįdomu.

Kaip lengva bus tokius „muliažinius“ padarus valdyti užsakovams, kurie visą šią šlykštaus purvo laviną paleido ir vis labiau plečia jos srautą. Pagalvokime, o kas yra tie, kurie tokius subjektus ugdo ir gviešiasi vis daugiau ir daugiau jų turėti bei valdyti. Radus atsakymą į šį klausimą, paaiškės ir kodėl jie tai daro.

Kas yra tie, kurie tokią „produkciją“ masiškai štampuoja, net gana įnirtingai tarpusavyje kaudamiesi, kuris iš jų perspjaus konkurentus, išpildamas vis didesnę beprotybės dozę. O tokių kūrinių autoriai pasirodo esantys gana įvairūs. Net nebūtina knaisiotis jų biografijose ir rūšiuoti, kuriems pritrūko talento, bet viską kompensavo įžūlumas ir cinizmas, o kurių vienintelis veiklos motyvas – dabar gaunamas finansinis atlygis. Matyt, bent daliai iš jų užtenka protelio, kad imtų svajoti apie kokią nors tokios „kūrybos“ išliekamąją vertę. Viskas pasakyta tuo iki koktumo įgrisusiu posakiu: „Čia ir dabar.“ Atseit, pagaminau niekalą, už kurį gerai užmokėjo.

Didžiausią tokio šlamšto gamintojų dalį, kaip rodo jų, atsiprašant, kūrybos turinys, sudaro tie, kurie neturėjo galimybių, o gal ir noro giliai studijuoti žmonijos genijaus fenomeno. Jie niekada išsamiai nenagrinėjo gyvenimo švenčių ir kasdienybių dermės, jų nedomino nei mažyčio vaikelio, nei suaugusio žmogaus vidaus pasaulis, jo įvairovė ir grožis, tikrieji pavojai ir tikrosios galimybės. Tarp šlamšto tiražuotojų pasitaiko ir vienas kitas, patyręs gyvenimo niuksą, bet taip ir nepajėgęs ar net nebandęs susimąstyti, kas ir kodėl su juo pačiu atsitiko. Toks dabar keršija, nors net pats nežino kam.

Ar galima sustabdyti šlykščiausių nešvankybių ir smurto propagandos laviną? Ar susidomės tokio sustabdymo būtinybe ne tik kiekviena vaikelio besilaukianti ar jau jį auginanti šeima? Ar pakels balsą bendruomenė, suvokusi ne tik šiurpią grėsmę, bet ir savo jėgą, galinčią užkirsti šiai purvo lavinai kelią? Pagaliau, ar suvoks, kad žmonijos išlikimo tikslui privalo pradėti tarnauti ir aukštųjų instancijų „etatiniai kalbėtojai“?

Panašu, kad sunkiausiai susivoks tie, kuriems iš šlykštynių ir idiotizmo lavinos užsakovų „šis tas nubyra“ į jų nepasotinamas gerkles ir kišenes. Labiausiai visuomenės kultūros pažangai priešinsis „laisvosios laukinės“ rinkos ir pseudo liberalizmo apologetai, besidangstantys nežabotos tolerancijos viskam (taigi ir šiurpiausiam blogiui) širmomis. Ne viena šimtinė tokių oratorių šiandien pliauškia iš pačių aukščiausių globalistinių tribūnų, skleisdami melo iš šmeižto, vilionių ir grasinimų dūmų uždangą, kliudydama visuomenei atsitokėti ir galingai pasipriešinti smurtui prieš pačią žmogaus prigimtį. Tokie oratoriai, matyt, atsitokės vėliausiai.

Kad tik ne per vėlai… Kad patys nepaskęstų savo demagogijos purvyne. Nors, žinoma, jeigu taip ir atsitiktų, tai liktų tik pasakyti, kad pastarieji gavo tai, ko patys nusipelnė.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J.Jasaitis. Apie atsakomybę ir „drąsą“
  2. V. Visockas. Kur statysime Tautos namus?
  3. R. Dzintaras. Laiškas Latvijos gyventojams, kurių gimtoji kalba nėra latvių
  4. G. Songaila. Lietuva – lietuviams! Kas netinka?

ALKO TURINYS

Pastabos 9

  1. Robertas Didžiūnaitis says:
    9 m. ago

    Pagarba p. Jasaičiui už kaip visada šviesias mintis ir įžvalgas.

    Atsakyti
  2. Artūras Gotautas says:
    9 m. ago

    Ši keverzonė,palyginus su praeitomis dvejomis(J.Jasaičio),daug Teisingesnė.Nieko naujo nenubrėžta,bet į teigiamybę. Pastaba tokia,Mylėkime ir Gerbkime savąja Lietuvių Kalbą,išmeskime svetimžodžius iš rašliavų-keverzonių…

    Atsakyti
  3. Tautininkas says:
    9 m. ago

    Kas toks esi, “Artūrai Gotautai”? Iš kur tavyje tiek šlykštaus įniršio? Iš baimės, kad nieko daugiau nesugebi, tik išvemti eilinę purvo porciją?

    Atsakyti
  4. D.J. says:
    9 m. ago

    Nekreipkit dėmesio, bičiuliai į tokius “artūrus”. Ko norėti, jei žmogus tik iki dviejų suskaičiuoti temoka… Žinoma, būtų geriau, kad neterštų e-svetainės, bet negi atimsi iš jo nors tokią saviraiškos galimybę. Demokratija, taip sakant. Juk jei mokėtų, pats straipsnius rašytų. Retkarčiais…

    Atsakyti
  5. Artūras Gotautas says:
    9 m. ago

    Atsiprašau,jei ką įžeidžiau..Nors to įžeidimo niekur neįžiūriu,tik pastabą dėl Šventos Lietuvių kalbos parašiau..
    Turėkite Drąsos save įvardinti vardu ir pavardę,jau vien toje vietoje slapstymasis prasideda,tai ką kalbėti apie tolimus uždavinius..
    Straipsniu nerašysiu,pakol jaunas esu,pradėsiu rašyti,kai nebegalėsiu Tautai – Valstybei naudingo atlikti,tada sėsiu prie plunksnos ir pradėsiu rašyti keverzones… 😉
    Meskit į mane akmenį,jei aš neteisus…Bet priminsiu posakį iš Gintarinės posakių skrynios: Ne įsitikinimai kuria Tiesą,o Tiesa teisia visus įsitikinimus.. 😉

    Atsakyti
    • Vilmantas Rutkauskas says:
      9 m. ago

      “Meskit į mane akmenį…” – CHA
      Geriau meskit batoną.

      Atsakyti
  6. zemaiciu zydas says:
    9 m. ago

    mazohedonazizmatizmas arba lietuviskai savizudiskas pasileidimas, jusliniu malonumu kaipo naturaliu poreikiu isaukstinimas nieko bendro su liberalizmu ir libertarizizmu arba lietuviskai – laisves siekiu NE-TU-RI!!!! Laisves siekis yra kova – t.y. yrimasis pries srove, arba muzikiskai – myzimas pries veja. Ne kiekvienas turi pakankamai spaudimo, kad negautu gurksnio. Sitas dede raso labai graziai, monei patink. Bet jis apsirges irgi truputi tuo senatviniu moralizavivazizmu, arba tiesiog poreikiu pamokslauti. Ka? Busi koks tai puritonas ir suvaldysi savo paties vaikus? Haha!!!:D Nejuokinga! Palik viska Piarkunui su Patrimpais. Ateis tvanas, badas, maras ir isvalys sita homoro…h..g?..nu karoce…sodoma su gemoroja ir liks tik dori zmones. Biosfera yra savireguliacine sistema. Kai kazko perdaug ji paskandina arba sueda bakterijos. Ir tai neivyksta logine logo…proto-ritmine tvarka. t.y. nera jokio priezastingumo-pasekmingumo (bent jau protu suvokiamo), Dievas-(ai) losia kauliukais, bet kauliukai visada krenta taip kaip reikia. Va! 😀

    Atsakyti
  7. petras says:
    9 m. ago

    Žmonės, ar esate ką apie Aleno Daleso planą girdėję? Jei girdėjot,tai štai jums ir atsakymas. Net rusiškoje žinasklaidos erdvėje galite rasti apie jį
    posakį; Plan Dalasa ne suščestvujet, plan Dalasa deistvuet. Štai Jums šio teiginio patvirtinimas.

    Atsakyti
  8. Arvydas says:
    1 m. ago

    Tamsta taip ir nesiryžote įvardinti {TU} vardus,pavardes jų struktūras, susivienijimus-sistemas;Kodėl?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

A. Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama

A. Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama

2021 04 07
V. Turčinavičius. V. Krėvės kūrybos misija tęsiama

V. Turčinavičius. V. Krėvės kūrybos misija tęsiama

2021 04 07
Kodėl vaikams geriau dovanoti žaidimus be taisyklių

Moksleivių atostogų metu ligos išmokos už nesergančių vaikų priežiūrą nemokamos

2021 04 02
L. Milčius. Nors ir pilkas dangus (nuotraukos)

D. Apalianskienė. Šiandien arba gal jau niekada?

2021 03 31
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Dvasiniai demokratijos pagrindai

2021 03 31
Mokiniams iš socialiai remtinų šeimų – 20 tūkst. interneto kortelių

Naršymas internete gali tapti priklausomybe

2021 03 29
A. Maceina. Filosofija ir lietuvių kalba

A. Maceina. Filosofija ir lietuvių kalba

2021 03 29
EP manymu, atsakomybė už jūrų taršą neturi būti ribojama valstybių suverenių teisių

EP manymu, atsakomybė už jūrų taršą neturi būti ribojama valstybių suverenių teisių

2021 03 27
Ko paaugliai nepasakoja tėvams?

Kokią įtaką paauglių bendravimui turi jų žodynas?

2021 03 27
Ministerija ir šiemet skatins jaunimą rinktis žemės ūkio studijas

Ministerija ir šiemet skatins jaunimą rinktis žemės ūkio studijas

2021 03 25
Rodyti daugiau

Naujienos

M. Mažvydo biblioteka | lnb.lt nuotr.
Lietuvoje

Atveriamos Nacionalinės bibliotekos skaityklos

2021 04 10
Lietuva pritaria automobilių su vidaus degimo varikliais gamybos atsisakymui
Lietuvoje

Tyrimas: gyventojai rūpinasi aplinkosauga

2021 04 10
Į pagalbą senoliui Stelmužės ąžuolui
Gamta ir ekologija

Į pagalbą senoliui Stelmužės ąžuolui

2021 04 10
Varžytuvėse išrinkta gražiausia kraštovaizdžio nuotrauka
Gamta ir ekologija

Varžytuvėse išrinkta gražiausia kraštovaizdžio nuotrauka

2021 04 10
V. Kuprevičiaus stipendija – fotografei M. Gineikaitei už darbą apie tarpukario modernizmo ir medžio santykį
Architektūra

V. Kuprevičiaus stipendija – fotografei M. Gineikaitei už darbą apie tarpukario modernizmo ir medžio santykį

2021 04 10
Nuo šiol viešai prieinami paramos verslui duomenys
Lietuvoje

Nuo šiol viešai prieinami paramos verslui duomenys

2021 04 10
Kaip 5G ryšys pakeis automobilius?
Lietuvoje

Kaip 5G ryšys pakeis automobilius?

2021 04 10
Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja
Lietuvoje

Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja

2021 04 09


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • mociute apie R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Kova už laisvę – 1956 metai
  • Alvydas Butkus apie Dievturiai Žemgaloje atkūrė Šventąją Ugnį
  • Žodžio laisvė... apie J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)
  • Bartas apie V. Valiušaitis. Kas buvo Petras Cvirka

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Atveriamos Nacionalinės bibliotekos skaityklos
  • „Iš savo varpinės“: Turkijos „amžiaus statyba“ prekybai ar karui?
  • Tyrimas: gyventojai rūpinasi aplinkosauga
  • Į pagalbą senoliui Stelmužės ąžuolui

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Jakubauskas: Metas telkti Lietuvos atsinaujinimo sąjūdį (video) peržiūrėta: 870; komentarų: 13
  • Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video) peržiūrėta: 547; komentarų: 4
  • „Aktualioji istorija“: „Lietuvos piliakalnių tyrimų medžiaga“ – nauja informacija apie Lietuvos piliakalnius peržiūrėta: 491; komentarų: 7
  • Seimui bandant atleisti LGGRTC direktorių Lietuvoje kils piketų banga (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 382; komentarų: 2
  • V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime peržiūrėta: 346; komentarų: 4
  • Seimas nužudė paskutinę piliečių iniciatyvą peržiūrėta: 341; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

A. Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 07
13
A. Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama

Politikų valia iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovų atstatydintas prof. Adas Jakubauskas yra totorių kilmės, tačiau dėl...

Skaityti toliau

V. Turčinavičius. V. Krėvės kūrybos misija tęsiama

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 07
6
V. Turčinavičius. V. Krėvės kūrybos misija tęsiama

Man tada (1904-08 m. studijuojant Kijevo universitete – V. T.) kilo noras parodyti, kad mūsų praeitis yra didingesnė negu kitų....

Skaityti toliau

Moksleivių atostogų metu ligos išmokos už nesergančių vaikų priežiūrą nemokamos

by Ditė Česėkaitė
2021 04 02
0
Kodėl vaikams geriau dovanoti žaidimus be taisyklių

Po Velykų Lietuvos mokyklose prasidės moksleivių atostogos. Atostogų metu ugdymas nėra vykdomas, todėl tėvams, kurie karantino metu prižiūri namuose besimokančius...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • mociute apie R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Kova už laisvę – 1956 metai
  • Alvydas Butkus apie Dievturiai Žemgaloje atkūrė Šventąją Ugnį
  • Žodžio laisvė... apie J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)
  • Bartas apie V. Valiušaitis. Kas buvo Petras Cvirka
  • Jonas Vaiškūnas apie Apie Alkas.lt
Kitas straipsnis
Tarptautinė gotika Lietuvoje

Tarptautinė gotika Lietuvoje

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai