Sekmadienis, 26 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

P. Jegorovas. Geografijos terminai – ir Esperanto kalba

Povilas Jegorovas, www.alkas.lt
2021-04-29 08:45:28
4
P. Jegorovas. Geografijos terminai – ir Esperanto kalba

Ieva Švarcaitė | manokrastas.lt nuotr.

Liko beveik nepastebėtas prieš porą metų Kelmės kraštietės geografijos mokslų daktarės Ievos Švarcaitės  parengtas ir VŠĮ „Grunto valdymo technologijos“ išleistas „Dešimtkalbis gamtinės geografijos terminų žodynas“ (2019 m., 287 psl. ).

O tai yra pirmasis tokio pobūdžio žodynas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Jame yra pateikiami ir išaiškinti unifikuoti ir standartizuoti gamtinės geografijos terminai lietuvių kalba su jų atitkmenimis anglų, vokiečių, prancūzų, esperanto, ispanų, italų, rusų, lenkų, latvių kalbomis.

Tai yra lyg gamtinės geografijos vadovėlis Europos universitetų gamtos fakultetų dėstytojams ir studentams. Žodynas taip pat pasitarnaus Europos šalių mokslininkams, praktikams, verrtėjams, gamtos ir kitų sričių žinovams.

Žodynas išleistas nedideliu vos 300 egz. tiražu. Žodyno terminams lietuvių kalba pritarė Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Žodyno parengimą rėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.

Lietuvoje tokio daugiakalbio aiškinamojo geografijos terminų žodyno, kuriame būtų aiškiai apibrėžtos gamtinės geografijos sąvokos, vartojamos mokslinių tyrimų rezultatų skelbimuose, taip pat praktiniame geografų darbe skaitant ir studijuojant geografijos disciplinas, ilgai nebuvo.

„Dešimtkalbis gamtinės geografijos terminų žodynas“ | voruta.lt nuotr.

Tikėtina, kad šis žodynas bent minimaliai užpildys šią spragą ir tenkins visų šios srities žinovų reikmes.

Žodyne yra pateikiami svarbiausi ir dažniausiai vartojami šios srities terminai – viso apie 1500 žodžių. Naudojimąsi žodynu labai palengvina terminų nuorodos visomis kalbomis knygos pabaigoje. Yra labai platus šaltinių sąrašas.

Terminai tarptautine Esperanto kalba šalia kitų kalbų atsirado neatsitiktinai. Autorė nuo pat studijų laikų Vilniaus universitete, t.y. nuo 1959 metų yra Esperanto kalbos puoselėtoja, naudotoja ir plėtotoja. Ji dar 1959 metais dalyvavo pirmojoje Pabaltijo esperantininkų stovykloje Latvijoje.

Šiuo metu tokių asmenų Lietuvoje yra likę tik du, o šis paprotys sėkmingai tęsiasi iki šių dienų. Ieva Švarcaitė Esperanto kalbą visą laiką naudojo ir tebenaudoja savo mokslinėje veikloje. Nuo 1992 m. ji yra Tarptautinės mokslų akademijos San Marine, kuri savo veikoje naudoja Esperanto kalbą, narė.

Ieva Švarcaitė dalyvavo visoje eilėje pasaulinių esperantininkų kongresų įvairiose šalyse (Bulgarijoje, Vengrijoje, Austrijoje, Italijoje, Suomijoje, Nyderlanduose, Izraelyje ir kt. ), kuriuose kongresų universitetų mokslinėse programose skaitė paskaitas įvairiomis geografijos mokslų temomis.

2005 m. 90-jame pasauliniame esperantininkų kongrese Vilniuje ji taip pat skaitė mokslinę paskaitą kongreso universiteto programoje. Ji yra daugelio mokslinių skelbimų įvairiomis kalbomis, tame tarpe, ir Esperanto kalba, autorė – virš 120 pozicijų.

Jos darbai buvo skelbti esperantiškoje mokslinėje spaudoje daugelyje šalių. Ji yra kelių tarptautinių geografų organizacacijų ir mokslinių draugijų Lietuvoje ir užsienyje narė. 2006 m. Tarptautinė San Marino mokslų akademija 29-joje sesijoje Slovakijoje Ievai Švarcaitei suteikė gamtos mokslų daktaro tarptautinį vardą (Doctor scientiarum  naturalium).

Ieva Švarcaitė be tiesioginės mokslinės veiklos daug nuveikė tyrinėdama ir garsindama savo gimtąjį Kelmės kraštą. Ji yra parašiusi ir išleidusi knygą „Mano gimtoji kalba: Vaiguvos šnekta“ (2013 m., 378 psl.), Lietuvos valsčių serijoje parengusi ir sudariusi išsamią didelės apimties ( 2018 m., 1504 psl.) monografiją „Vaiguva“.

2016 m. ji išleido prisiminimų knygą „Gyvenimo tarpsniai“, kurioje ištisas skyrius „Esperanto kalbos puoselėtoja“ (44 – 58 psl.) yra skirtas jos esperantiškajai veiklai. 2020 m. išėjo jos knyga „Pietų Žemaitijos etnografinis paveldas: Kelmės, Raseinių rajonai“. Ji yra gavusi kelis Žemaitijos apdovanojimus.

Ieva Švarcaitė taip pat yra Pasaulio katalikų mokslo akademijos narė, Lietuvos mokslininkų sąjungos narė.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. P. Jegorovas. Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva 160-osioms tarptautinės esperanto kalbos kūrėjo gimimo metinėms
  2. P. Jegorovas. Liudvikas Zamenhofas Lietuvoje
  3. P. Jegorovas. Aleksandras Dambrauskas – Lietuvos esperantininkas nr.1
  4. Atidaryta paroda, skirta Esperanto kalbos kūrėjo mirties metinėms paminėti
  5. Pasaulio paukščių pavadinimai šešiakalbiame žodyne
  6. Vilniaus universiteto lituanistai kalbininkai atsiribojo nuo bendrinei kalbai primetamų nihilistinių idėjų

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. balsas iš anapus says:
    2 metai ago

    O kaip paaiškinti, kad keltai staiga ėmė kalbėti dirbtine esperanto : itališkai, ispaniškai, portugališkai …? Tik velsiečiai, airiai ir škotai dar šiek tiek išlaikė savo gimtąją kalbą, kurią vadina Gellish. Nors valstybinė yra anglų ( taip pat dirbtinė, esperanto ) kalba. Ar yra kas nors, ko negali padaryti globalistai ?

    Atsakyti
    • Romas says:
      2 metai ago

      Ne viskas kas globalu yra keiksmažodis. Lietuva, lietuviai – dzūkų, žemaičių, aukštaičių, suvalkiečių atžvilgiu, taip pat yra globalu… Bet kadangi tarmėms Lietuvoje leidžiama laisvai reikštis, tai bendrinė lietuvių kalba nėra joks “globalus” blogis. Priešingai jos pagalba žymiai lengviau bendrauti skirtingų tarmių…
      Pamenu, kai po 8 klasių, į miškų technikumą suvažiavo jaunuoliai bendrine kalba dar nelabai kalbantys. Man aukštaičiui iš pa Utenas sunkiausia buvo suprasti žemaičius…

      Tokį pat tikslą, kaip bendrinė kalba turi ir “dirbtinė” Esperanto, tik jau pasauliniu mastu. Ji į nacionalinių kalbų vietą nesikėsina ir su jomis ne konkuruoja. Tai tik priemonė tautoms bendrauti lygiateisiais pagrindais. Išvengiant, bet kurios nacionalinės kalbos hegemonijos kitų atžvilgiu.

      Atsakyti
  2. La granda malsukcesso says:
    2 metai ago

    Bet titulai vis tiek būna „doctor scentiarum naturalium“, o ne kaip nors „doktoro de sciencaj naturaj“ 🙂

    Atsakyti
    • Romas says:
      2 metai ago

      Geras pastebėjimas dėl titulų, jie skamba ne esperantiškai. Nes ši bendrinė kalba nepripažinta nei mokslo, nei kultūros, nei kitose srityse OFICIALIAI, tai yra valdžios institucijų. Net ir dabartinių taip vadinamų globalistų, kurie tarytum siekia pasaulinės vienybės. Šis siekis atsirado po antrojo pasaulinio karo, kaip būtinybė išvengti trečiojo…
      Ir tai logiška, nes bet kurios tautos nacionalizmas, šovinizmas kitų nacijų atžvilgiu veda į pražūtį.
      Visa bėda (la granda malsukceso) tame, kad pasaulio valdovai VIENYBĖS, kas yra kategorija dvasinė, siekia materialiomis, mechaninėmis priemonėmis. Bando sumaišyti tautas, suardyti šeimas, svajoja apie ES federaciją… Tikras neišmanymas dėl dvasinės ne brandos…

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ambasadorius Vitas Korseltas, Ilja Lemeškinas, Zigmantas Gudžinskas | rengėjų nuotr.

Įteikti apdovanojimai lietuvių kalbos puoselėtojams

2023 03 07
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr

J. Vaiškūnas. Kalba apie kalbą

2023 02 14
Mokslininkas, ištyręs baltiškuosius įvardžius. Prof. A. Rosiną prisimenant

Mokslininkas, ištyręs baltiškuosius įvardžius. Prof. A. Rosiną prisimenant

2023 02 09
Lietuvių kalbos dienos | lnb.lt nuotr.

Prasidės aštuntosios Lietuvių kalbos dienos

2023 02 08
Santuoka, pavardės | tm.lt nuotr.

A. Baniulaitienė, A. Pangonytė. Apie moterų pavardes. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a

2023 02 01
Lietuvių kalbos naudojimas | vki.lrv.lt nuotr.

A. Barzdenienė. Įmonės pavadinimas – verslo veidas

2023 01 04
Kviečiama teikti siūlymus VLKK apdovanojimams už lietuvių kalbos puoselėjimą | vlkk.lt nuotr.

Kviečiama teikti siūlymus VLKK apdovanojimams už lietuvių kalbos puoselėjimą

2022 12 19
kalbos forume „Reklamos kalba – stilinga, įtaigi, laužanti normas..?“ | Alkas.lt ekrano nuotr.

Reklamos kūrėjai įkvėpimo semiasi ir iš tarmių, ir iš komikų pasirodymų

2022 12 06
Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Spaudos konferencija: „Kokia grėsmė pakibo virš valstybinės kalbos?“

2022 11 22
Reklama internete | pixabay.com nuotr.

Kada reklamoje tikslinga peržengti kalbos normų ribas?

2022 11 22
Rodyti daugiau

Naujienos

Renginio akimirka | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuotr
Lietuvoje

D. Paužuolis – pasaulio čempionas! (nuotraukos)

2023 03 26
Medžių sodinimas | S. Žiūros nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilnius sužaliuos naujais medžiais ir krūmais

2023 03 26
Automobilis | pixabay.com, Jackson David nuotr.
Gamta ir žmogus

Daugelį vairuotojų erzina keleivių patarimai

2023 03 26
Lėktuvas | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.
Lietuvoje

Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių

2023 03 26
Burbiškio dvaras ruošiasi Tulpių žydėjimo šventei | Rengėjų nuotr.
Gamta ir ekologija

Burbiškio dvaras ruošiasi Tulpių žydėjimo šventei

2023 03 26
Suoliukai | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje atsiras tūkstantis naujų suoliukų

2023 03 25
Dariaus ir Girėno stadiono futbolo stadionas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Dariaus ir Girėno stadionas „žadins“ veją

2023 03 25
Karas Ukrainoje | www.facebook.com/MinistryofDefence.UA nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijoje nerimas dėl laukiamo Ukrainos kontrpuolimo

2023 03 25
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Citata apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Ir čia pažiūrėkite apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Jonas Vaiškūnas apie D. Paužuolis – pasaulio čempionas! (nuotraukos)
  • P.Skutas apie Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Aukštaitijos metų atidarymas Švenčionyse (I)
  • Gerai savijautai tiesiog… vitaminas C
  • D. Paužuolis – pasaulio čempionas! (nuotraukos)
  • Vilnius sužaliuos naujais medžiais ir krūmais
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Įteikti apdovanojimai lietuvių kalbos puoselėtojams

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 07
2
Ambasadorius Vitas Korseltas, Ilja Lemeškinas, Zigmantas Gudžinskas | rengėjų nuotr.

Lietuvos mokslų akademijoje vasario 28 d. įteikti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) metų apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą. Tai jau...

Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Kalba apie kalbą

by Jonas Vaiškūnas
2023 02 14
19
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr

Kalba pasakyta 2022-ųjų metu Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos įteikimo proga Jūsų Prakilnybe Lietuvos Respublikos Prezidente, Pirmoji Ponia, gerbiamas Nacionalinės Jono...

Skaityti toliau

Mokslininkas, ištyręs baltiškuosius įvardžius. Prof. A. Rosiną prisimenant

by Kristina Aleknaitė
2023 02 09
3
Mokslininkas, ištyręs baltiškuosius įvardžius. Prof. A. Rosiną prisimenant

Šiemet vasario 7-ąją profesoriui kalbininkui, vienam iškiliausių Lietuvos baltistų habil. dr. Albertui Rosinui būtų sukakę 85-eri. Lietuvos ir tarptautinė baltistų bendruomenė jo...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Citata apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Ir čia pažiūrėkite apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Jonas Vaiškūnas apie D. Paužuolis – pasaulio čempionas! (nuotraukos)
  • P.Skutas apie Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių
  • Saulės Vilna apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
Kitas straipsnis
Vilniaus paplūdimiams – tarptautinis įvertinimas

Vilniaus paplūdimiams – tarptautinis įvertinimas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://www.zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai