Kodėl šeima šiuolaikinėje kultūroje neretai tampa masinio puolimo taikiniu Nr.1? Kam ir kodėl taip norisi išklibinti visuomenės sąrangos ir natūralaus sambūvio pamatus?
Pirmiausia dabarties ekonomizmo formuojamo pasaulio raidą lemia ne klausimas: kas gera žmogui?, bet klausimas: kas naudinga dabar funkcionuojančiai ekonominei ir socialinei sistemai?, kas dar labiau ją skatina bei stimulioja? Skaityti toliau
Visuomeninė akcija už Gyvą Mišką, prieš mūsų girių naikinimą gali ir turi virsti visuotinio protesto prie valdžios nebaudžiamumą judėjimu. Labanoras čia tampa tik kibirkštimi, įžiebiančia totalinį pasipriešinimą sisteminiam valstybės resursų švaistymui ir nebaudžiamumui. Pavieniai tyrimai ir teismų procesai neapima visos piktnaudžiavimo ir korupcijos grandines, o dažnai tie teismai išblėsta, taikant senaties terminą ar tyčia įveliant bylas į neišbrendamus teisinius liūnus.
Ypač tai akivaizdu tiriant partinės korupcijos bylas. Darbo partijos aferos išsisklaidė tarsi rūkas brėkštant dienai, Skaityti toliau
Per tam tikrą laiką daugelis iš mūsų namuose užgyvena ne vieną dėžę daiktų. Seni rūbai, įvairios vaikystės relikvijos, kelionių talismanai, dovanos bei daugybė kitų, net ir nedidelių daikčiukų, nugula lentynose, tamsiuose kambariuose ir sandėliukuose. Visgi, turint ribotą erdvę, būtina atsirinkti tai, kas yra vertingiausia, nuolat iš pagrindų susitvarkant namus.
Giedrė Bagdonienė, „Grite“ švaros ekspertė, veiksmingo namų tvarkymosi patarėja, pastebi, jei jaučiame, kad namus kasdien tvarkytis darosi vis sunkiau, vis Skaityti toliau
Vasario 16-ą paminėjome kaip niekad aktyviai keldami vėliavas atkurtos Lietuvos valstybės šimtųjų metinių proga, gaudė visi varpai. Kovo 11-ąją rinkomės į aikštes. Valstybės ir Mindaugo karūnavimo dienos proga visi giedosime himną. Panašu, kad iniciatyvūs Lietuvos gyventojai šimtmetį nusiteikę švęsti ne tik per iškilmingas datas, bet ištisus metus. Atšilus orams įsibėgėja ir nauja atkurtos Lietuvos šimtmečiui skirta iniciatyva – „Šimtmečių girios“. Žmonės kviečiami šimtmetį paminėti kitaip: švęsti kartu sodinant medžius, Skaityti toliau
Šalies vandens telkinių būklei gerinti neseniai patvirtintos trys naujos priemonės iš ES paramos lėšų. Pirmoji priemonė, kaip sakė Aplinkos ministerijos ES paramos administravimo departamento direktorius Inesis Kiškis, skirta potvynių rizikai valdyti, antroji – vandens ištekliams valdyti ir saugoti, trečioji – vandens telkinių būklei gerinti. Joms įgyvendinti Aplinkos ministerija jau laukia projektinių pasiūlymų.
Priemone „Potvynių rizikos valdymas“ siekiama apgyvendintose potvynio grėsmės teritorijose imtis veiksmų šiai rizikai mažinti. Trys ketvirtadaliai didelių potvynių šalyje kyla dėl sniego tirpsmo ir ledo sangrūdų. Skaityti toliau
Visuotinai žinomas ir pripažintas Lietuvos rašytojas, jau neretai ir lietuvių literatūros klasiku pavadinamas prozininkas, šešiolikos romanų autorius Vytautas Bubnys rugsėjo devintąją švenčia solidžią aštuoniasdešimt penkerių metų sukaktį. Jubiliejaus dieną kalbamės apie tai, kas rašytojui visą gyvenimą buvo svarbiausia, – apie žmogų, Dievą ir Lietuvą.
– Aštuoniasdešimt penkeri – geras pretekstas atsigręžti atgal, įvertinti prabėgusius metus, savo kūrybinį kelią… Nesigailit savąjį gyvenimą atidavęs literatūrai? Juk kiek per naktis prasėdėta, kiek popieriaus prirašyta, nervų ir akių prigadinta, kaip šiandien jums visa tai atrodo – ar ne veltui? Skaityti toliau
Prieš keturiasdešimt metų buvo paleistas kosminis zondas „Voyager 2“ – taip prasidėjo viena ambicingiausių ir sėkmingiausių tolimųjų Saulės sistemos ribų tyrinėjimo misija.
Ta proga NASA paskelbė keletą įdomių faktų apie du šios misijos zondus, „Voyager 1“ ir „Voyager 2“, nešančius ir žmonijos laišką nežemiškoms civilizacijoms, jei tik jos egzistuoja.
Zondai atsiuntė ir didelius duomenų kiekius, padėjusius geriau pažinti kosmosą ir atvėrusius naujų mokslinių tyrimų kryptis. Skaityti toliau
Pirmosios savivaldybės jau turi parengtus ir patvirtintus darnaus judumo mieste planus (DJMP), kuriose pabrėžiama būtinybė plėtoti viešojo, bevariklio ir ekologiško transporto, taip pat specialiųjų poreikių turintiems žmonėms pritaikytą infrastruktūrą.
Jonava ir Druskininkai – tai pirmieji miestai, kurių DJMP buvo patvirtinti Darnaus judumo mieste rengimo planų priežiūrą vykdančios komisijos ir kurie jau netrukus pradės įgyvendinti plane numatytus sprendinius – dviračių takų plėtrą,
Nykstant kaimams, vienkiemiams, žalčiai nuo žmonių atitolo, persikėlė toliau nuo akių. Ne tokioje tolimoje praeityje žalčiai sodybose būdavo laukiami. Buvo sakoma, kad namai, kur žalčiai gyvena, yra laimingi. Dar didesnę pagarbą žalčiai turėjo pagoniškoje Lietuvoje. Žaltys buvo laikomas gerąja namų dvasia, globėju ir net gydytoju. Gamtininkai teigia, kad žalčiai mūsų dienomis Lietuvoje nėra reta gyvūnų rūšis, bet daugelis apie juos žinome ne per daugiausiai. Žalčių nesistengiame saugoti, jų bijome, painiojame su vienintele pas mus gyvenančia gyvačių rūšimi – angimis. Skaityti toliau
Š. m. birželio 8 d., 16 valandą, Vilniaus Mokytojų namuose (Vilniaus g. 39) vyks forumas „Greimo aktualumas“, kuriame mokslininkai Kęstutis Nastopka, Jūratė Levina, Dainius Razauskas ir Darius Kuolys svarstys, kokiomis idėjomis, įžvalgomis, nuostatomis Algirdas Julius Greimas išlieka svarbus mums, kaip provokuoja ir ragina atsišaukti mūsų dienų visuomenę.
Į forumą vilniečius, o ypač mokytojus, gimnazistus, studentus, kviečia Lituanistų sambūris, Lietuvos istorijos mokytojų asociacija, Lietuvos Sąrašas ir Mokytojų namai. Skaityti toliau
Tai buvo vienas ubagas. Nu, ivaikščiojo po kiemais, žebravojo, kap mės sakom. Nu, ir kų, ažėjo vienon pirkion, paprašė, kad kas suvalgyt. Nu, tai jam duoda kas kiaušinėlį, kas tį spirgulį duoda, kas duonos kųsnelį. Labai pavargo, išėjo iš kiemo, tį buvo kokis beržynėlis mažas, sėdos po tuo beržynėliu ir ažkųsdo. Aina kokis sanis, žilas sanis.
– Tai, – sako, – draugas, ažkųsdai?
– Ažkųsdau, – sako. Skaityti toliau
Visą rugsėjį Meno leidinių skaitykloje (Radastų g. 2, 406 kamb.) veiks Lietuvos gamtos fotografų paroda „Lietuvos paukščiai“, kviečianti pasidžiaugti mūsų šalies paukščių įvairove.
Parodoje bibliotekos lankytojai galės išvysti finalinį Lietuvos laukinės gamtos fotografijų konkurso „Gintarinis žaltys 2013“ etapą pasiekusius, „Paukščių“ temai pristatytus garsiausių šalies gamtos fotografų darbus. Jau ne vienerius metus rengiamu konkursu siekiama sutelkti Lietuvos gamtos fotografus ir šalies gamtos fotografų klubus bei skleisti gamtos fotografų etikos normas. Skaityti toliau
Rugsėjo 12–14 d. Vilniuje pirmą kartą vyks Meno psichologijos dialogų savaitė, kurioje bus kalbama apie šiandienos meno poveikį žmogui į apskritus stalus susiburs verslininkai, psichologai, psichiatrai, sociologai, estetikos specialistai, dizaineriai ir kiti specialistai iš Lietuvos ir kitų šalių.
Meno psichologijos pokalbių savaitės sumanytoja Harmoningos asmenybės instituto įkūrėja Rasa Balčiūnienė sako: „Apie meno kūrinius dažniausiai kalbame, aptardami meninius sprendimus, o nuošalyje paliekame pačią svarbiausią meno paskirties pusę – poveikį žmogui. Šiais renginiais siekiama atkreipti dėmesį, kokią įtaką menas ir mus supantys vaizdiniai daro Skaityti toliau
Prof. Vytauto Radžvilo pranešimas, skaitytas Vilniaus forumo organizuotoje konferencijoje „Lietuva rinkimų išvakarėse: ar nušvis sąjūdinės vilties spindulys?“.
Galvodamas, ką pasakyti šią dieną, prisiminiau ne tik jau mus palikusius bendražygius, bet ir visus tuos, kurie dažnai klausia: „Kodėl taip įspūdingai pradėtas žygis šiandien neretai verčia nusivilti ir nuleisti rankas?“. Atsakymų į šį klausimą yra ieškoma, nors dažnai jų nerandama. Dažnai mėginama save įtikinti, kad tai, kas įvyko, yra viso labo apmaudus nelemtas nesusipratimas, kurio buvo galima išvengti, jei būtų pakakę geros valios, politinės išminties bei vienybės. Mano atsakymas į šį klausimą, apmąstytas per daugelį metų, iš esmės suformuluotas šios kalbos pavadinime. Skaityti toliau
Sako, juog velniai seniaus daug dažniaus rodęsi žmonėms negu dabar. Seneliai pasakoja, kad kaip jie, būdami dar piemenimis, ridinėdavo kartais ripkas, tai nušoks, būdavo, velniukas nuo tvoros ir prašosi leisti jam kelissyk paristi.
Tokioj senovėje panorėjo vienas žmogus vesti. Bet, būdamas neturtingas ir turėdamas prie savęs didelę šeimyną, negalėjo nė kokiu kitu būdu išpildyti tą savo norą, kaip tik eidamas svetur ant uždarbio.
Išėjęs ant vieškelio netoli savo namų, susitiko su velniu. Velnias atsiliepė tuojau į žmogų:
– Kurgi dabar eini?
– Einu ieškoti uždarbio. Norėčiau pačią vesti, bet neturiu kuo pradėti gyvenimo, – atsakė Skaityti toliau
Antikos filosofijos istorija liudija įdomų dialogą tarp dviejų mąstytojų – idealisto Sokrato ir ciniko Diogeno. Sokratas pateikęs žmogaus apibrėžimą: tai – gyvūnas, vaikštantis dviem kojomis. Diogenas atnešęs į turgų gaidį ir taręs: štai Sokrato žmogus. Sokratas patikslinęs: …ir be plunksnų. Tuomet Diogenas atnešė nupeštą gaidį.
Vėliau daugelis filosofų pildė ir tikslino Sokrato įžvalgas bei kūrė savas. Žmogus apibrėžtas kaip visuomeninis gyvūnas, politinis gyvūnas, religinis gyvūnas ir galiausiai – moralinis gyvūnas. Daugelis vis dėlto sutarė, jog žmogų iš gyvūnijos pasaulio ypač išskiria Skaityti toliau
Jau kitą savaitę balandžio 26 ir 27 dienomis Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre – premjera. Režisierius Artūras Areima pristato Frydricho Šilerio pjesę „Marija Stiuart“. Ši klasikinė pjesė apie jausmus, kovą tarp žmogiškojo orumo ir politinių ambicijų. Apie tai, kaip tuščios ambicijos sugriauna, sunaikina žmogų ir jis lieka vienas.
Pirmą kartą „Marija Stiuart“ pastatyta 1800 m. Vokietijoje, Veimaro teatre, kuriame dirbo F.Šileris. Dirbdamas Veimaro teatre jis klojo pamatus dabartinei Europos teatro kalbai, kartu su J.V. Gėte jie pirmieji sukūrė aktorių ansamblį. F.Šileris kasmet šiam teatrui parašydavo po didingą tragediją. Skaityti toliau
Daugelis esame matę filmą ar skaitę istoriją apie tai, kaip atsiskyrėlis Grinčas vogė Kalėdas. Išvogė dovanėles, tikėdamas, kad taip išvengs kalėdinio triukšmo, kurio jis nepakentė. Tik suklydo – žmonės vis tiek šventė Kalėdas. Ir Grinčas suprato, kad Kalėdos yra kažkas daugiau nei tik dovanos. Taip supaprastintai apie svarbų dalyką – apie esmę ir prasmę. Tik kuo čia dėta Kovo 11-oji?
Kovo 11-oji – valstybės atgimimo šventė, mūsų lūkesčiai ir viltys gyventi laisvoje, demokratinėje valstybėje – savo namuose. Gyventi oriai ir išdidžiai. Žmonės ir tauta tik savo valstybėje išsiskleidžia, Skaityti toliau
Alko radijuje pradedama nauja laida „Kokia… prasmė?“, kurios autorius Gediminas Citukas kartu su įvairiais pašnekovais, kurie remsis mokslo pasiekimais, filosofinėmis teorijomis bei kartu su įvairių religinių konfesijų atstovais ieškos atsakymų į paprastą ir tuo pačiu (gal būt) neatsakomą klausimą „Kokia žmogaus gyvenimo prasmė?“
Tai laidų ciklas, savotiškas almanachas, kuris mus ves į nežinomus tolius, į tuos dvasinius tolius į kuriuos žmogus per savo sąmoningą egzistencija pastoviai ieškojo bei bandė atsakyti į klausimus:
– Kas AŠ? Kodėl būtent AŠ? Skaityti toliau
Gruodžio 3 d. 16 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Arsenalo g. 1, Vilniuje, atidaroma tarptautinė popieriaus karpinių paroda „Karpinių Kalėdos“.
Tarptautinė paroda „Karpinių Kalėdos“ Lietuvoje organizuojama trečią kartą, pirmosios dvi parodos vyko 1989 m. ir 1995 m. Vilniuje. Parodoje eksponuojami 138 autorių darbai iš 13 šalių – Lietuvos, Baltarusijos, Italijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kinijos, Lenkijos, Moldovos, Olandijos, Rusijos, Šveicarijos, Ukrainos, Vokietijos. Lietuvai atstovauja 48 karpytojų darbai. Aktyviausi užsienio parodos dalyviai – iš Ukrainos (35 autorių darbai). Vyriausia parodos dalyvė – JAV kūrėja June Gengler, gimusi 1941 metais, jauniausia – lietuvė Ieva Kraujalytė, gimusi 1991 metais. Skaityti toliau
Pavasaris žmogaus organizmui – itin komplikuotas laikotarpis. Šaltojo sezono metu nualintos ląstelės šaukte šaukiasi pagalbos – lūžinėjantys plaukai, nagai bei visos kitos bėdos laukia tų, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių neatsako į organizmo siunčiamus signalus. Tad norėdami aprūpinti savo organizmus trūkstamomis medžiagomis bei elementais, žmonės puola ieškoti tam skirtų priemonių. Viena jų – maisto papildai.
Algirdo Patacko laidotuvių Mišiose Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje arkivyskupas Sigitas Tamkevičius priminė velionio žodžius: „Mes norime laisvę atgauti, tačiau ar nuo to pradedame, nuo ko reikėtų, – vaduotis visų pirma iš savo nuodėmių? Kitaip mūsų laisvės kova kryps į nuogą politinę. Mūsų laisvė tuomet virs nelaisve kitiems, meilė Tėvynei virs neapykanta svetimiems, o dora bus tai, kas man šiuo metu patinka; kova dėl laisvės virs kova dėl valdžios“. Arkivyskupas pridūrė: tuos žodžius pasakė ne kunigas, o pasaulietis.
Patackas iš tiesų buvo kunigas, bet jau pamiršta šio senovinio žodžio prasme: ką skelbė ir mokė, tuo ir gyveno. Skaityti toliau
Lietuvos politika yra garsi savo cinizmu. Dar kartą tai buvo pademonstruota vakar Seime, priimant sprendimą dėl teisinės neliečiamybės panaikinimo Seimo nariui Rimui Antanui Ručiui. Ne pirmą kartą Seimas, spręsdamas Seimo nario imuniteto klausimą, pigiai politikuoja, apsimesdamas, kad nesuvokia, kam žmonija sugalvojo teisinės neliečiamybės saugiklį. O jo paskirtis – apsaugoti politikus ir kitus aukštus pareigūnus nuo susidorojimo. Tačiau mūsų Seimo politikai šią procedūrą išnaudoja savo partiniams tikslams įgyvendinti – susilpninti partinius konkurentus. Ypač nesistemines partijas. O tai nieko bendro su demokratija ir teisingumu neturi. Skaityti toliau
Dešimtą kartą surengtos akcijos „Metų knygos rinkimai 2014“ rengėjai trečiadienį paskelbė, kurios knygas tapo nugalėtojomis keturiose kategorijose.
Metų knyga suaugusiųjų kategorijoje skaitytojai išrinko Rasos Aškinytės romaną „Žmogus, kuriam nieko nereikėjo“ (leidykla „Vaga“), poezijos kategorijoje – Vytauto Stankaus knygą „Iš veidrodžio, už“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), knygų paaugliams kategorijoje – Vytauto Račicko apysaką „Aš, dviratis, pirmoji meilė ir sumuštiniai su sliekais“ (išleido V. Račickas), vaikų kategorijoje – Danguolės Kandrotienės apysaką-pasaką „Spintos istorijos“ (leidykla „Terra publica“). Skaityti toliau
Tarptautinė mokslininkų grupė lydima profesoriaus Viljamo Roebrasko (Wil Roebroeks) iš Leideno universiteto, kuris yra Nyderlanduose, aptiko seniausią žmonijai žinomą Stačiojo žmogaus (Homo erectus raižinį ant fosilinės kriauklės, kuri buvo rasta Indonezijos Javos saloje.
Kataloguojant šimtus kriauklių, kurias 19 amžiuje surinko garsus geologas Judženas Dubua (Eugene Dubois), ant vienos iš jų atsitiktinai pastebėti dirbtiniai įrėžimai, kurie nekėlė abejonės, kad yra padaryti žmogaus protėvio. Skaityti toliau
Ar kalba ir mąstymas atskiriami? Ar žmonės, kurie kalba skirtingomis kalbomis, ir mąsto skirtingai? Šie ir panašūs klausimai seniai kamavo tiek paprastus žmones, tiek mokslininkus. Ne vienas, tikriausiai, esate girdėję mitą apie tai, kad eskimai turi penkiasdešimt pavadinimų sniegui, kaip pavyzdį, įrodantį, kad skirtingų kultūrų žmonės, kalbėdami skirtingomis kalbomis, skirtingai ir mato pasaulį.
Tačiau tokie pavyzdžiai savotiškai supina kalbų skirtumus su kultūrų savitumais, ar net gamtinėmis tautos gyvenimo sąlygomis: juk, tarkim, ispanams niekada nebus aktualu susikurti daugybę terminų sniegui apibūdinti. Tačiau panašu, kad teiginiai,
Gruodžio 27 d., šeštadienį, 12 val. Europos parke vyks naujo dailės kūrinio, skirto Teatrų metams, pristatymas visuomenei.
Šie 2014 metai Lietuvos Respublikos Seimo yra paskelbti Teatrų metais. Siekiant pažymėti Teatrų metus, Europos centro muziejus „Europos parkas“ įgyvendino projektą. Menininkams buvo siūloma Europos parke sukurti vizualaus meno kūrinį, interpretuojant kitą labai plačią meno sritį, scenos meną – teatrą.
Teatrų temos skulptūriniu akcentu pasirinktas skulptoriaus Evaldo Pauzos (g. 1966 m.) darbas „Pinokis“. Menininkas meistriškai jam būdinga realistinės išraiškos forma atskleidžia Teatro temą. Skaityti toliau
Televizijos kanalas „Discovery channel“ tęsia visame pasaulyje populiarų realybės šou „Išgyventi su Edu Stafordu“. Edas Stafordas yra pirmasis pasaulyje žmogus pėsčiomis kirtęs visą Amazoniją – nuo Amazonės ištakų iki jos žiočių. Ši nepaprasta, 860 dienų trukusi kelionė buvo rodoma „Discovery channel“ kanale.
Edas Stafordas sugrįžo į televizijos ekranus su laida „Išgyventi su Edu Stafordu“ (angl. „Marooned with Ed Stafford“). Šiame realybės šou jis turi praleisti dešimt dienų atokiausiose žemės kampeliuose, turėdamas tik filmavimo kamerą ir nieko, kas praverstų ekstremaliomis išgyvenimo sąlygomis – maisto, vandens, netgi peilio. Savo nuotykius ir įspūdžius Edas filmuoja pats, tad jis yra paliktas visiškai Skaityti toliau
Šuo pabučiuos nieko nesiūlančią ranka, jis išlaižys žaizdas ir skaudulius, atsiradusius po susidūrimų su žiauriu pasauliu. Skurdžiaus šeimininko miegą jis saugos tarsi princo. Šios George Graham Vest, 19 a. amerikiečių politiko, geriausiai žinomo dėl savo įspūdingos kalbos apie šunis, išsakytos mintys tapo kaniterapijos principais. Kuomet specialiai dresuoti šunys padeda susidoroti vaikams, suaugusiems ar senyviems žmonėms su jų emocijomis, psichikos, socialiniais ar raidos sutrikimais.
Kaniterapija, kitaip, terapija su šunimis, savo istoriją skaičiuoja nuo Skaityti toliau
Rugsėjo 25 d., ketvirtadienį, 17 val., Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“, I aukšte (Maironio g. 3, Vilnius) atidaroma Zenono Varnausko kūrybos paroda.
Dailininko ir pedagogo Zenono Varnausko (1923-2010) kūrybinis gyvenimas prabėgo Kaune. Čia jis studijavo tekstilę ir grafiką (1942-1947), čia kūrė aukštąją dailės mokyklą (VDA Kauno dailės institutą) ir joje dėstė (iki 2000-ųjų). Buvo energingas, veržlus, lankstus organizatorius. Atsidavęs, sąžiningas kompozicijos, piešimo, tapybos dėstytojas. Impulsyvus, eksperimentuojantis ir labai savitas tapytojas, tekstilininkas, grafikas. Skaityti toliau
