Žymos archyvas: zanavykai

Vasarą Šakiuose rinksis viso pasaulio zanavykai (0)

| Šakių kultūros centro nuotr.

Šakių kultūros centras atkurtos Lietuvos šimtmečio proga sukvietė į tėviškę visus pasaulio zanavykus. Šis kraštiečių vienybę, meilę Zanavykijai ir vieni kitiems skatinantis susibūrimas bus didžiausias tokio masto renginys Šakiuose.

Šio didžiojo Zanavykų susibūrimo tikslas – susitikti ir pabendrauti su kraštiečiais iš viso pasaulio, susikibti už rankų, pasidžiaugti savo nepakartojama lietuviška zanavykiška šnekta, savo tautinių drabužių grožiu, pasimatyti su savo artimais žmonėmis puoselėti savo tautines šaknis. Skaityti toliau

A. Pupkis. Iš pupkininkų gyvenimo istorijų (14)

Aldonas Pupkis | utenos-kolegija.lt nuotr.

Rinkdamas medžiagą knygai „Lietuvių kalbos sąjūdis atkurtosios nepriklausomybės priešaušryje 1968–1988“ tarp savo popierių radau daug su šia tema susijusių papildomų dokumentų, kurie rimtam veikalui nelabai derėtų. Pamaniau, kad tai neturėtų pražūti, ir nusprendžiau pateikti pasakojimą apie anų laikų vadinamųjų pupkininkų sambūrį, kuris vienam kitam leistų ir linksmai nusišypsoti, ir pamatyti, kaip mes tada mokėdavom ir dirbti, ir sau linksmybių pasidaryti.

Kas tie pupkininkai? 

XX a. 8 dešimtmečio viduryje buvo nuspręsta pradėti dar kartą Skaityti toliau

Sūduviai Etnografinių regionų metų pradžią paskelbė Zypliuose (nuotraukos) (0)

D. Micutienės nuotr.

Sausio 19 d. 13 val. Zypliuose Zanavykų muziejuje gražiu renginiu atidaryti Etnografinių regionų metai Sūduvoje.

Šventėn susirinkusius Suvalkijos (Sūduvos) regioninės tarybos narius, savivaldybių atstovus širdingai pasveikino Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys, Šakių rajono savivaldybės meras Juozas Berašius, kultūros skyriaus vedėja Eugenija Kasparevičienė.

Regionų dienų atidaryme dalyvavo ir gausus Marijampolės kraštotyros muziejaus kolektyvas. Muziejaus direktorius Antanas Pileckas pristatė mūsų krašto išskirtinumą atspindinčius muziejaus išleistus leidinius „Suvalkiečių prijuostės“ Skaityti toliau

Mintys ir darbai Šakių kraštui (0)

Zanavykų sašauka | sakiskis.lt nuotr.

Lietuvoje prasidėjus Atgimimui, Vilniuje ėmė kurtis kraštiečių bendrijos. 1988 m. vasarą viešėdamas pas prof. J. Pikčilingį jo tėviškėje Joniškių kaime, A. Vaičiūnas tarėsi dėl šakiečių bendrijos įkūrimo Vilniuje. Po atostogų sugrįžę į sostinę, pasitelkė dar 3 bendraminčius – „Mokslo“ leidyklos darbuotoją A. Pastarnokienę, Botanikos instituto mokslinį bendradarbį J. Jurevičių ir Vilniaus universiteto darbuotoją A. Matijošienę. Šis „penketukas“ sudarė iniciatyvinę grupę, kuri sukvietė Vilniuje gyvenusius šakiečius į susirinkimą.

Prabėgo 25-eri metai nuo to vakaro, kai 1989 m. sausio 13-ąją Vilniaus šakiškiai rinkosi į Meno darbuotojų rūmus (dabar – LR Prezidentūra), Skaityti toliau

A. Daraškevičienė. Tarmės leidžia bendrauti šilčiau (3)

Sūduvio stuba Rumšiškėse | Christiano Konpan nuotr.

2013-ieji Lietuvoje paskelbti Tarmių metais. Pabandykime pasiaiškinti, ar visada susikalbėtume skirtingomis tarmėmis: kaip tas pats daiktas vadinamas skirtingose Lietuvos vietose? Galbūt skirtingai vadinami daiktai išties yra skirtingi? Ar tas pats žodis aukštaičiui ir žemaičiui gali reikšti visiškai skirtingus dalykus? Aišku tik viena: tarmiškai ištartas žodis yra šiltesnis ir jaukesnis nei pasakytas taisyklinga bendrine kalba.

Dounininkai, pontininkai ir kiti

Lietuvių kalbos tarmės skirstomos į du didelius būrius: žemaičių ir aukštaičių. Žemaičių esama trijų rūšių. Vakarų žemaičiai (apie Klaipėdą, Priekulę) duoną  vadina dona , todėl pagal tradicinį lietuvių tarmių skirstymą vadinami donininkais. Šiaurės žemaičiai (apie Kretingą, Telšius, Rietavą, Skuodą, Skaityti toliau