Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Napaleono Kitkausko vardas neatsiejamas nuo Tolminkiemio, Vilniaus arkikatedros, Vilniaus Žemutinės pilies rūmų šių dienų istorijos, – paprastai tariant, jis yra tas žmogus, kuris fiziškai įženklino Kristijono Donelaičio atminimą, kuris surado garsųjį Arkikatedros lobyną ir kuris savo delnais bus apčiuopęs Mindaugo katedros akmenis.
Kuklusis architektūros istorikas bei restauratorius N.Kitkauskas tuoj imtų taisyti, Skaityti toliau
Laidoje „Aktualioji istorija“ toliau nagrinėjame Žemaitijos fenomeną Lietuvos istorijoje. Pirmojoje ciklo laidoje aptarėme Žemaitijos veiksnio Lietuvos valstybėje susiformavimą Mindaugo laikais. Šioje laidoje istorikė Inga Baranauskienė pasakoja apie Žemaitijos raidą po Mindaugo mirties, kai Žemaitija, kaip politinis darinys, įžengė į savo brandos laikotarpį ir sugebėjo plėsti savo teritoriją Pietų Kuršo sąskaita.
Ar Traidenis iškilo su žemaičių parama ir ar jis pateisino žemaičių lūkesčius? Kas sieja žemaičius ir jotvingius? Kokia 1279 m. Žiemgalos sukilimo reikšmė Žemaitijai? Skaityti toliau
Šioje „Aktualiosios istorijos“ laidoje pradedama nagrinėti derybų dėl Lietuvos krikšto tema. „Aktualiojoje istorijoje“ jau kalbėta apie Lietuvos krikšto bandymą Mindaugo laikais ir jo žlugimo priežastis. Šį kartą istorikė Inga Baranauskienė pasakoja apie kitus Lietuvos krikšto projektus, kilusius po Mindaugo mirties, Vytenio, Gedimino ir Kęstučio iniciatyva.
Kuo naujieji krikšto projektai skyrėsi nuo Mindaugo krikšto bandymo? Kokie buvo pagrindiniai lietuvių siekiai ir reikalavimai? Kas juos rėmė? Kokia Vytenio sąjungos su Rygos arkivyskupu reikšmė? Kodėl ir Vytenis, ir Gediminas žadėjo Skaityti toliau
Rugpjūčio 11 d., 18 val., Birštone veiklą pradeda naujas vandenlenčių parkas – „Birštonas Wake park“. Nuo šiol kurorto svečiai ir birštoniečiai galės mėgautis dar viena vandens pramoga. Planuojama, kad parkas veiks iki spalio mėnesio, tad visi sporto megėjai dar spės išmėginti šią naujovę, o atostogas jau suplanavę turistai, turės daugiau veiklos.
Anot parko šeimininkų, išmokti laikytis ant vandenlentės gali visi norintys. Kaip greitai tai įvyks, priklauso nuo žmogaus fizinio pasirengimo, pasiryžimo
Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikai Tomas Baranauskas ir Ričardas Dediala kalbasi didžiausią viduramžių Lietuvos pergalę kovose su Lenkija – Trojanovo mūšį. Alfredas Bumblauskas yra pasakęs, kad santykiai tarp Lietuvos ir Lenkijos viduramžiais buvo perdėm draugiški, ir, skirtingai nei su kitais kaimynais, mūšių su lenkais mes neturėjome. Su tuo nesutinka R. Dediala – kovos tarp lietuvių ir lenkų XIII–XIV a. vyko gan intensyviai, ir geriausias to įrodymas – 1294 m. birželio 10 d. Vytenio vadovaujamos Lietuvos kariuomenės pergalė prieš Lenčicos kunigaikščio Kazimiero II kariuomenę.
Kodėl, dar netapęs Lietuvos valdovu, Vytenis jau pasižymėjo kaip karvedys? Ką galima pasakyti apie šį iškilų kunigaikštį? Ar ne be reikalo jis paliekamas žymiojo savo įpėdinio Gedimino šešėlyje? Kokia buvo jo politika Lenkijoje? Kokiomis aplinkybėmis įvyko Trojanovo mūšis ir kokios buvo jo pasekmės? Šiuos ir kitus klausimus svarstome laidoje. Skaityti toliau
Laidoje „Aktualioji istorija“ Tomas Baranauskas su istoriku Ričardu Dediala kalbasi apie 1311 m. balandžio 7 d. įvykusį Voplaukio mūšį tarp Vytenio vadovaujamų lietuvių ir didžiojo komtūro Henriko Plockiečio vadovaujamų kryžiuočių, kuris buvo lietuvių pralaimėtas. Nors mes esame įpratę minėti lietuvių karines pergales, R. Dediala mano, kad neturime užmiršti ir pralaimėjimų, kurie taip pat byloja apie tai, kaip kovojo mūsų protėviai.
Ko siekė Vytenis, 1311 m. du kartus įsiverždamas į Prūsiją? Kokia buvo Vokiečių ordino padėtis tuo laikotarpiu, kuomet inkvizicija vykdė teismo procesą prieš tamplierius, o taip pat ir Vokiečių ordiną? Skaityti toliau
„Aktualiosios istorijos“ laidoje toliau gilinamės į viduramžių Lietuvos istorijos paslaptis. Kaip kryžiaus žygiai paveikė Lietuvos valstybę ir visuomenę? Ar tik dideli nuostoliai, krašto niokojimas, ekonominė blokada, visų jėgų pajungimas karui ir karybai buvo išskirtiniai viduramžių Lietuvos valstybės bruožai?
Bet juk tuo pačiu metu brendo ir Lietuvos šlovės metas – buvo kuriama Lietuvos imperija „nuo jūros iki jūros“… Ką bendro turi kovos su kryžiuočiais vakaruose ir šiaurėje su Lietuvos valstybės plėtra rytuose ir pietuose? Kaip vyko šioji plėtra? Kas buvo Lietuvos partneris ir priešininkas šiose žemėse? Rusia? Betgi ji tuo metu kaip savarankiškas politinis subjektas neegzistavo. Skaityti toliau
Ši tema itin nepopuliari ypač tarp okupacinių laikų istorikų. Na, o politikai – įstatymleidėjai bei kitos partinės valdžios bijo garsiai ir išsižioti apie mūsų Tautos teisę į istorinę restituciją, nors kuluaruose ir kalba apie tai. Reikalas štai kame. Atkovojus Nepriklausomybę vis garsiau kalbama apie istorinės tiesos atstatymą, kad būtina atsisakyti mums primesto nuo carienės Jekaterinos laikų žeminančio požiūrio į mūsų istoriją – į valdovus, mūsų Tautą.
Aš savo istoriniuose romanuose, – o ir viešuose renginiuose, pokalbiuose, Skaityti toliau
Spalio 26 d., šeštadienį, 15 val. LRT TV laidoje „Istorijos detektyvai“ Virginijus Savukynas ieškos atsakymų į painius, atrodo labai skirtingus, tačiau, kaip pasirodys, tarpusavyje susijusius klausimus: Kuo pasitikėti tais, laikais, kai artimiausi giminaičiai buvo pasiruošę suvarti peilį į širdį? Kas atkeršijo už Mindaugo nužudymą? Kas sieja Gedimino pavaldinį su nacistinės Vokietijos generolu Erichu fon Manšteinu (Erich von Manstein)? Kokią Lietuvos valstybės paslaptį slepia leičių kaimų pavadinimai? Iš kur kilo Lietuvos vardas?
XIII amžiuje giminaičiai buvo ir stiprybė, ir pavojus. Jie ne tik galėjo padėti kovoje, bet ir patys smeigti durklą iš už nugaros. Skaityti toliau
Gerai žinomas faktas, kad XIII amžiuje Lietuvos istorijos šaltiniai mini daug kunigaikščių. Jei surinktume visus XIII amžiuje vardais suminėtus lietuvius, galėtume suskaičiuoti 75 Lietuvos valdančiajam elitui priskirtinus asmenis, prie jų dar galima pridėti 40 jotvingių, kelis kitų Lietuvos įtakoje buvusių baltų genčių atstovus. Beveik visus juos galima būtų pavadinti kunigaikščiais. Didžiausių kunigaikščių grupių paminėjimai išsimėto po visą XIII amžių ir kartu paneigia mitą, esą Mindaugas kūręs valstybę, naikindamas smulkius kunigaikščius. Smulkių kunigaikščių sluoksnį Mindaugo laikais dar per anksti laidoti. Skaityti toliau
Neseniai Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) Seimo frakcijos aktyvistas Leonardas Talmontas iškėlė iniciatyvą: skelbkime sausio 25-ąją – dieną, kai 1323 m. Lietuvos valdovas Gediminas parašė savo garsųjį laišką „visiems visame pasaulyje išplitusiems Kristaus garbintojams“, kuriame kartą paminėtas ir Vilnius, – „Tautinių bendrijų atminimo diena“. Iniciatyva daugeliui Seimo narių pasirodė graži ir pradiniame etape susilaukė pritarimo.
Visgi šios iniciatyvos logika keista: na taip, Gediminas kvietė į Lietuvą užsieniečius – visų pirma Hanzos sąjungai priklausiusių Liubeko, Štralzundo, Brėmeno, Magdeburgo ir Kelno miestų vokiečius, bet juk kitataučių ir jų bendrijų Lietuvoje būta ir anksčiau! Skaityti toliau
2023 m. Vilnius minės įkūrimo 700 metų sukaktį. VU profesorius, daugelio studijų apie Lietuvos senąją istoriją autorius siūlo pažvelgti į miesto įkūrėjo Gedimino pastangas Vilnių kurti kaip europinį miestą.
Šiandien beveik niekas neabejoja Gedimino laiškų autentiškumu. Jie buvo rašyti Vilniuje Gedimino patarėjų pranciškonų, palaikiusių ryšius su Rygos pranciškonais. Turime tų laiškų publikacijas, kurias apibendrino ir iš naujo 1966 m. Vilniuje paskelbė Vladimiras Pašuto. Naujausią jų leidimą parengė Stefanas Rovelas (Stephen Rowell) – „Chartularium Lithuaniae res gestas magni ducis Gediminae illustrans“ (Vilnius, 2003). Jo publikacija pranašesnė už visas ankstesnes. Skaityti toliau
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio valdymo laikotarpiu (1295–1315 m.) įvyko vienas svarbus ir šaltiniuose įgavęs atgarsį susidūrimas su Vokiečių ordino prūsiškąja šaka. Šis 1311 m. įvykęs mūšis mums žinomas Voplaukio pavadinimu, kuris istorijos specialistų ir mėgėjų kartais praleidžiamas dėl mažesnės jo įtakos tolimesniems Ordino veiksmams. Jo rezultatai nebuvo tokie ryškūs, kaip, pavyzdžiui, Saulės, Durbės ar Aizkrauklės kautynių, tačiau Voplaukis pasižymėjo keliais įdomiais aspektais, kurios toliau ir aptarsime.
Vytenis didžiuoju kunigaikščiu tapo tuo metu, kai, po 1283 m. užbaigto jotvingių nukariavimo, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė su Vokiečių ordino karo mašina susidūrė kaip niekad arti – ties Nemunu. Nepralaimėti karo tapo pagrindine Lietuvos valstybės užduotimi, todėl Vytenio veiksmai savo sumanumu ir agresyvumu nenusileido kryžiuočių veiksmams. 1298 m. jis sudarė sutartį su Rygos miestu (ji truko iki 1313 m.) ir taip paralyžiavo Ordino livoniškąją šaką, sulaikydamas ją nuo bet kokių priešiškų veiksmų, o pietvakariuose teko elgtis kiek pragmatiškiau – su kalaviju rankoje belstis į kryžiuočių užkariautų namų duris. Skaityti toliau
Pirmą kartą Šalčininkai istorijos puslapiuose pasirodė lygiai prieš 700 metų, kovų su kryžiuočiais metu. 1311 m. liepos 2 d. į Šalčininkų valsčių įsiveržę kryžiuočiai sudegino čia tris pilis. Tai buvo pirmasis Šalčininkų paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose ir pirmasis Prūsijos kryžiuočių įsiveržimas į patį Lietuvos valstybės centrą.
Tuo metu Vokiečių ordinas ypatingai suintensyvino savo puolimą Pabaltijyje. Tam jis turėjo rimtų priežasčių.
Vokiečių ordinas buvo galinga Europos mastu veikianti karinė vienuolių riterių Skaityti toliau
