Žymos archyvas: vokiečiai

B. Kuzmickas. Mažosios Lietuvos vokietinimas (2)

Bronius Kuzmickas | J. Vercinkevičiaus nuotr.

Ištraukos iš: Bronius Kuzmickas, Tautos kultūros savimonė, Vilnius: Mintis, 1988, p. 70–87.

Jau XIX a. pradžioje lietuvių kalba buvo daug kur beveik pašalinta iš teismų, daugelio mokyklų bei kitų valstybinių įstaigų, o nuo 1871 m. ji išvaroma iš visų mokyklų. Visos disciplinos pradedamos dėstyti vokiškai, gimtąja kalba, pagal protestantizmo tradiciją, paliekant tik religijos dėstymą. Pagrindinis suvokietintos mokyklos uždavinys lietuvių gyvenamose žemėse buvo nuo pat vaikystės pratinti lietuviukus prie vokiečių kalbos kaip pagrindinio minčių reiškimo ir kultūros įgijimo būdo, pastūmėti juos į vokiečių kultūros Skaityti toliau

Perkūno Name vyks pokalbis apie lietuvių ir vokiečių ryšius (0)

Perkuno_Namas_ktu.lt

Rugsėjo 11 d., 16 val. Kauno menininkai ir visuomenės veikėjai susirinks pasikalbėti apie lietuvių ir vokiečių kultūros ryšius, kurių ištakos siekia viduramžius. Vieša, neformali diskusija vyks simbolinėje vietoje – Perkūno name, Hanzos pirklių prekybinėje būstinėje.

Diskusijoje „Santakos: Vokietijos ir Lietuvos mainų keliai nuo Hanzos iki šių dienų“ dalyvaus Nacionalinio Kauno dramos teatro direktorius Egidijus Stancikas, Kauno šokio teatro „Aura“ meno vadovė Birutė Letukaitė, dailininkas Eimutis Markūnas, žurnalistas Mykolas Jurgis Drunga. Skaityti toliau

D. Stancikas. Pabėgėliai – tarp širdies ir proto (28)

Dalius Stancikas | bernardinai.lt, E.Levin nuotr.

„Popiežius ragina tikinčiuosius priimti pabėgėlius į savo šeimas, bet mes vis mąstome, kad tai ne apie mus“, – redakcijos susirinkimo metu sako Andrius. Retoriškai klausiu: „O ką daryti po to – mokyti migrantus lietuvių kalbos, vesti į perpildytą darbo biržą, ieškoti vaikų darželių, kurių trūko iki šiol?“ „Svarbiausia kad jie gautų lovą ir stogą, po to bus matyti“, – sako Saulena.

Taip pasvarstę ir išsiskirstome.

Nėra išganingų sprendimų šitoje Europos krizėje. Nereaguoti į prašančius pagalbos neleidžia širdis, priimti visus, kam tos pagalbos reikia, trukdo protas. Skaityti toliau

L. Kontrimas. Polonizacija, rusifikacija, trijų raidžių kombinacija (1)

Linas-Kontrimas_ DELFI .K.Cachovskio nuotr

Paradoksas, tačiau prabangos apmąstyti savo istorinę egzistenciją laisvai, be išorinių trukdžių ir vidinių nesusipratėlių, turėjome labai nedaug.

Net ir gavę trumpus, lauktus šansus, kalbame kalbas apie tai, kaip nusileisti, atsitraukti, prisitaikyti. Kada kalbėsime apie būtinybę išplėsti savo kultūrinę įtaką? Būtinybę susigrąžinti savo kalbinės erdvės kontrolę? Keli šimtai metų priespaudos išdegino skaudžią žymę. Drįstu manyti, kad okupacijų išdegintose mąstymo dykrose dar ilgai nevešės šiuolaikiška, kritiška, sveiko humoro turinti lietuviška mintis. Jos vietoje, sakytų pesimistas, želia pigi vartotojiškos kultūros kalbinė susena, sėkmingai tręšiama chamiška verbaline trąša, taip būdinga naujam internetiniam kalbos vartotojų “alitui”. Bet nesu pesimistas, todėl rašau, kad tokioje dirvoje jau pakanka mėšlo ir kitoms kalbinėms bei mąstymo kultūroms bręsti. Jos tą ir daro. Skaityti toliau

Turizmo sezonui įsibėgėjant – ką siūlo Lietuva? (0)

Lietuvos turizmo ženklasKokie turistai ir kodėl atvyksta į Lietuvą? Kokiomis priemonėmis juos galima būtų dar aktyviau pritraukti, kryptingai reklamuojant Lietuvą kaip kelionėms itin patrauklią kryptį? Tokiomis įžvalgomis birželio 18 d. dalinosi Lietuvos turizmo atstovavimo paslaugas teikiantys profesionalai svarbiausiose Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkose: Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, Lenkijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Švedijoje, Rusijoje ir Vokietijoje.

„Metus pradėjome su garbingu „Lonely Planet“ pripažinimu – mūsų šalis buvo įtraukta į 2015 m. būtinų aplankyti šalių dešimtuką,

Skaityti toliau

„Air Lituanica“ pradėjo skrydžius iš Vilniaus į Hamburgą (0)

air-lituanica-lektuvas-skrydziai.lt

Oro linijų bendrovė „Air Lituanica“ nuo šiandien pradeda skrydžius į Hamburgą – tai jau trečias tiesioginis „Air Lituanica“ skrydis į Vokietiją. Iš Vilniaus oro uosto į Vokietiją „Air Lituanica“ vykdys daugiau tiesioginių skrydžių nei bet kokia kita aviakompanija – vasarą laukia net 16 skrydžių per savaitę trimis kryptimis.

„Džiaugiamės plečiama skrydžių iš Lietuvos į Vokietiją geografija. Atidarius šį trečią aviakompanijos reisą į Vokietiją, turėsime puikų tiesioginį susisiekimą su šia šalimi. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kam mums reikalinga suniokota Karaliaučiaus žemė? (27)

karaliaucius-1945-metai

Lygiai prieš 70 metų, 1945-ųjų balandžio 6-osios, penktadienio, vidudienį prasidėjo paskutinis tūkstantmečio istoriją turėjusios Prūsijos egzistavimo etapas – jos sostinės Kionigsbergo šturmas. 81 valandą vokiečiai beviltiškai priešinosi, o Raudonoji armija barbariškai naikino šį seną prūsų miestą.

Išdegintos žemės principu

Vokiečių „Die Welt“ ta proga rašo, kad iš maždaug 5200 pabūklų, iš daugybės minosvaidžių, reaktyvinių paleidimo įrenginių „Katiuša“ Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Berlyno siena tebeeina per mūsų smegenis (8)

rte.ie nuotr.

Prieš ketverius metus DELFI straipsnyje klausiau: su kuo Jums asocijuojasi žodis „siena“? Su statybine konstrukcija ar valstybes skiriančia linija? Su garsiuoju roko grupės „Pink Floyd“ 26 dainų albumu „The Wall“ ir su 1982 m. pagal jį sukurtu Alano Parkerio filmu? Kai kam gal su galingąja Italijos miesto Sienos krepšinio komanda? O gal, kaip pridurtų psichologai, su dažnai statoma siena žmonių, tautų ir valstybių santykiuose? Skaityti toliau

Bus paminėtos Mažosios Lietuvos genocido 70-osios metinės (0)

Mažosios Lietuvos genocidas | V.Žuravliovo nuotr.

Sovietams įsiveržus į Mažąją Lietuvą 1944 m. rudenį prasidėjo iki tol neregėtų mastų vietos gyventojų genocidas ir daugelį tūkstantmečių besivysčiusios šio krašto kultūros galutinis sunaikinimas. Po raudonosios armijos teroro, koncentracijos stovyklų ir getų, sudarytų nepakeliamų sąlygų, bado ir ligų išgyvenę vokiečiai ir lietuvininkai – maždaug 102 tūkstančiai žmonių – 1947–1949 metais buvo deportuoti į Vokietiją.

Lietuvos Seimo nutarimu 2006 m. spalio 16 d. įtraukta į atmintinų dienų sąrašą ir paskelbta Mažosios Lietuvos genocido diena. Skaityti toliau

A. Komarovskis. Su hienos plėšrumu (13)

Skaitytojai jau bus pastebėję, kad didžiausia XX a. karų auka ir narsiausia kovojanti valstybė Europoje mums pristatoma Lenkija. Neseniai – (2011 m. – vert. past.) balandžio 13 d. – laikraštis „Neatkarīgā Rīta Avīze“ Lenkijos kančioms atminti ir JAV rūpesčiui šia „neteisybės auka“ skyrė pirmuosius savo puslapius.

Reaguojant į tą interviu, „Dienos“ bloguose pasirodė straipsnis „Alenas Polas – latvių atminties saugotojas“. Straipsnio turinys sukėlė nemažos skaitytojų dalies pasipiktinimo audrą, siūlant kitiems laikyti straipsnį melų jovalu. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kaip sovietai ir Armija krajova Vilnių „vadavo“ (2)

Česlovas Iškauskas | DELFI, A.Didžgalvio nuotr.

Gal vadinamas Vilniaus „išvadavimas“ iš nacių 1944-ųjų liepos 13 d. ir nebūtų atkreipęs tiek dėmesio, jei ne ambicingas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pareiškimas, paskelbtas prieš Valstybės dieną. Jame partijos lyderis Valdemaras Tomaševskis teisinamas, kodėl jis Pergalės dieną ryšėjo Georgijaus juostelę.

Nesiimu spręsti, ar ši juosta priklauso draudžiamai Lietuvoje sovietinei atributikai. Ji kilo iš Romos legionui vadovavusio Jurgio, vėliau tapusio šventuoju kankiniu, laikų. 1769 m. carinėje Rusijos imperijoje Skaityti toliau

Bus paminėtos Pirčiupių tragedijos 70-osios metinės (1)

„Pirčiupių motina“ | varena.lt nuotr.

Gegužės 22 d. Pirčiupiuose (Varėnos r.) vyks konferencija „Pirčiupių kaimo tragedijai ̶ 70“.

Konferencijos programa:

10-10.45 val. Pirčiupių kaimo tragedijos atminimo vietų lankymas: paminklas „Pirčiupių motina“, sudegintų sodybų vietos, kapinaitės.

11 val. Pranešimai Pirčiupio užeigos konferencijų salėje (Pirčiupių k., Valkininkų sen., Varėnos r.):

„Pirčiupių kaimas ir žudynės 1944 m. birželio 3 dieną“. Rytas Narvydas, Lietuvos Skaityti toliau

Galingi senovinio kalavijo smūgiai į pergalę Riterių turnyre atvedė 27-rių lietuvį (0)

KAM archyvo nuotr.

Gegužės 18 d. Kaune vyko septintojo tarptautinio riterių turnyro Lietuvos kariuomenės vado kalavijui laimėti finalinės kovos. Pirmą kartą po ketverių metų pertraukos visus priešininkus vėl parklupdė lietuvis. Nugalėtoją tikru lietuvišku kalaviju apdovanojo Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius.

Beveik 30 kilogramų sveriančiais šarvais vilkintis klubo „Viduramžių pasiuntiniai“ riteris Artūras Karpavičius atrankinėse kovose šeštadienį ir finale sekmadienį tiksliais kalavijo smūgiais įveikė visus savo priešininkus ir iškovojo pirmąją vietą. Skaityti toliau

Baltieji vaikai virsta mažuma Londono ir Vokietijos mokyklose (3)

Musulmonai UKNeseniai paskelbtais Jungtinės Karalystės Švietimo departamento duomenimis, tik kiek daugiau nei 30% Londono mokyklas šiuo metu lankančių vaikų yra baltieji. Žvelgiant į oficialiame departamento tinklapyje paskelbtus skaičius tampa akivaizdu, jog didžiausiame Britanijos mieste baltieji tampa nykstančia rase.

Kalbant apie Londoną, patogumo dėlei paprastai išskiriamos „vidinė“ ir „išorinė“ miesto dalys. Šiuo metu visoje karalystės sostinėje mokosi 498 445 vaikai, o net 176 920 iš jų kasryt eina į mokyklas įsikūrusias „vidinėje“ jos dalyje. Švietimo departamentui apibendrinant surinktus duomenis, net 81.3%  pradinukų bei  80.7% vidurinių Londono širdyje įsikūrusias mokyklas belankančiųjų buvo priskirti priskirta „ne baltųjų britų“ kategorijai. Daugiausia jų susitelkę Niuhamo priemiestyje Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Bendras lietuvių ir lenkų pergales tebetemdo nesutarimai (9)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt nuotr.

Lietuvių ir lenkų santykiai kažkada nebuvo tokie įtempti. Nors valstybės ir tautos priklauso skirtingoms kalbų grupėms, skiriasi jų mentalitetas, kultūra ir visa kita, tačiau amžių glūdumoje būta ir bendrų interesų, žinoma, daugiausiai išreikštų karais, konfliktais su kaimynais, karalių ir kitų didikų giminystės ryšiais, nuožmia kova dėl sostų. Įsiskverbkime bent jau į XVII amžių, jo pradžią, kai vyko ATR karas su Maskva ir pasipriešinimas švedams. Kodėl ir jie kelia tiek prieštaravimų?

Religijų karas?

Abiejų tautų respublikos (ATR) ir Švedijos karas, prasidėjęs 1600 m. rugsėjo 17 d., buvo antras karinis konfliktas, įsiplieskęs dėl Vazų dinastijos pretenzijų į Švedijos karaliaus sostą. Pirmas to karo etapas buvo Livonijos karas, Skaityti toliau

Č.Iškauskas. 1939-ųjų mėsmalė: mokomės iš nuoskaudų (15)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt nuotr.

Jau nebe pirmą kartą kartoju: savo šalies istorijos pažinimas yra kertinis akmuo, ant kurio statomas būsimų kartų, tautos ir valstybės ateities rūmas. Lemtingas 1939-ųjų rugpjūtis – gera proga tai dar kartą priminti. O priminti dera ne dėl to, kad ugdytume aklą senų nuoskaudų ar atsako jausmą, bet kad pasimokytume iš istorijos klaidų ir mokėtume skirti bičiulį nuo priešo. Atrodo, senos tiesos, bet jos iki šiol ginčijamos ne tik užsienio oponentų, bet ir saviškių.

Dingstį šiems samprotavimams davė naujas Berlyno Humboldto universiteto polonistikos profesoriaus emerito Heinricho Olschowsky’o straipsnis vokiečių laikraštyje „Der Tagesspiegel“, kuriame pagrindžiama, kodėl 2009 m. balandį Europarlamentas sulygino fašizmo ir stalinizmo Skaityti toliau

Prasidėjo XVII tarptautinis Tomo Mano festivalis „Tėvynės ieškojimas“ (0)

T.Mano festivalis Nidoje |_mann.lt nuotr.

Šį savaitgalį, liepos 13 d. Nidoje prasidėjo Tarptautinis Tomo Mano (Thomo Manno) festivalis organizuojamas kasmet, liepos mėnesio trečiąją savaitę. Visi renginiai vyksta lietuvių ir vokiečių kalbomis. Tai vienas didžiausių ir garsiausių vasaros sezono kultūros renginių Neringoje, aukšto lygio muzikine programa, įkvepiančiomis diskusijomis ir pramoginėmis kino naktimis pritraukiantys ne tik Lietuvos gyventojus, bet ir užsienio svečius.

Festivalio koncertai, dailės parodos, literatūrinės popietės, atviros diskusijos vyksta įvairiose Nidos vietose: turistų pamėgtame Tomo Mano vasarnamyje, jaukioje evangelikų-liuteronų bažnyčioje, V. Ir K. Mizgirių galerijoje. Skaityti toliau

Rusijos Dūmos narys: Lietuviai kovojo su rusų užkariautojais? – fašistai! (video) (33)

Rusijos dūmos narį įsiutino Lietuvos vėliavos spalvų aiškinimas vaikiškoje knygelėje (nuotr. Twitter).  Rusijos dūmos narį įsiutino Lietuvos vėliavos spalvų aiškinimas vaikiškoje knygelėje (nuotr. Twitter).

Rusijos Dūmos deputatas, partijos „Jedinaja Rosija“ narys Aleksandras Chinšteinas savo socialinio internetinio tinklo „Twitter“ paskyroje įkėlė nuotrauką iš Silvijos Bednar knygos „Pasaulio vėliavos vaikams“.

Rusijos dūmos narį įsiutino Lietuvos vėliavos spalvų aiškinimas vaikiškoje knygelėje (nuotr. Twitter).

„Užėjau į knygų parduotuvę, o ten prioritetinėje lentynoje guli ši knyga. Pradėjau sklaidyti. Pasirodo, raudona spalva Lietuvos vėliavoje – kraujas, kurį lietuvių tauta praliejo kovodama su rusų užkariautojais“, – rašė deputatas. Skaityti toliau

Kaune paminėtas 1941 m. birželio sukilimas (0)

Paminklas Kaziui Skirpai birželio sukilimo vadui | kam.lt nuotr.

Kaune buv. senose miesto kapinėse  prie 1941 m.  Birželio sukilimo aukoms skirto atminti paminklo „Kryžius-medis“ plevėsavo Lietuvos trispalvė ir Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus vėliava. Seimo narys R.Kupčinskas, Kauno m. savivaldybės mero pavaduotojas S.Buškevičius, Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas dr. R. Kaminskas, pirmininko pavaduotojai R.Baltuškienė,  ir  Z.Tamakauskas, laikraščio „XXI amžius“ redaktorius E.Šiugžda  ir kiti Kauno sąjūdiečiai pagerbė 1941 m. birželio 22 – 28 d. ginkluoto sukilimo dalyvių atminimą.

Kauno sąjūdiečiai taip pat aplankė Juozo Brazaičio (Ambrazevičiaus) (1903 – 1974) 1941 m. birželio sukilimo metu ėjusio Lietuvos laikinosios vyriausybės ministro pirmininko pareigas, kapą Paminklinės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje ir padėjo gėlių. Skaityti toliau

Pagerbtos Pirčiupių kaimo aukos (3)

Pirčiupių Motina | varena.lt nuotr.

Šiemet, kaip ir kasmet birželio 3-ąją, paminėta liūdna data – Pirčiupių kaimo tragedijos šešiasdešimt devintosios metinės. Susirinkę pagerbti šimto devyniolikos gyvų sudegintų pirčiupiečių, kasmet trumpai prisimename tragišką šio kaimo istoriją ir patys sau pasižadame, kad mes, gyvenantieji šiame laikmetyje, turime daryti viską, kad tokios tragedijos nepasikartotų.

Pirčiupių kaimo tragedijos paminėjimas prasidėjo šv. Mišiomis Valkininkų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje, kurias už gyvus, mirusius ir sudegintus pirčiupiečius aukojo Valkininkų parapijos klebonas kun. Bronius Krakevičius. Skaityti toliau

I.Baranauskienė. Gedimino politika kitataučių atžvilgiu – sektinas pavyzdys Lietuvai ir LLRA? (48)

Inga Baranauskienė | asmeninė nuotr.

Neseniai Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) Seimo frakcijos aktyvistas Leonardas Talmontas iškėlė iniciatyvą: skelbkime sausio 25-ąją – dieną, kai 1323 m. Lietuvos valdovas Gediminas parašė savo garsųjį laišką „visiems visame pasaulyje išplitusiems Kristaus garbintojams“, kuriame kartą paminėtas ir Vilnius, – „Tautinių bendrijų atminimo diena“. Iniciatyva daugeliui Seimo narių pasirodė graži ir pradiniame etape susilaukė pritarimo.

Visgi šios iniciatyvos logika keista: na taip, Gediminas kvietė į Lietuvą užsieniečius – visų pirma Hanzos sąjungai priklausiusių Liubeko, Štralzundo, Brėmeno, Magdeburgo ir Kelno miestų vokiečius, bet juk kitataučių ir jų bendrijų Lietuvoje būta ir anksčiau! Skaityti toliau

„Atominėje ruletėje“, pasak austrų, rusai lošia ne tik lietuvių, bet ir lenkų, latvių, vokiečių, čekų likimais (5)

Jei sprogtu_kaliningradoAESBalandžio 26 d. 12 val. prie Rusijos ambasados (Latvių 53, Žvėrynas), Žalieji kviečia visus prasmingai paminėti Černobylio katastrofos metines.

Vidurdienį pievelėje šalia ambasados iškils kryžiai, simbolizuojantys galimos branduolinės katastrofos baigtį, paminėsime jau įvykusių atominių nelaimių aukas. Vėliau judėsime prisijungti prie draugų renginio Kudirkos aikštėje.

1986 metais Ukrainoje, 500 km nuo Vilniaus, sprogus atominei elektrinei, sulaužyta milijonai likimų Skaityti toliau

Pristatytas lietuviškas dokumentinis filmas su 90 pagrindinių veikėjų (video) (1)

 Filmas „Dingęs: Europos Sąjungos politinis gyvūnas“

Balandžio 10 d. žiūrovai ilgokai užsibuvo Vilniaus kino teatre „Pasaka“. Juos įtraukė pagaunanti ir artima dokumentika apie juos pačius – Lietuvos gyventojus, mėginančius ir besimokančius būti ir veikti kartu. Filmas „Dingęs: Europos Sąjungos politinis gyvūnas“ pagrįstas  aktualiausiais 2012-ųjų įvykiais. Jame yra apie 90 pagrindinių veikėjų, iš kurių minčių ir išgyvenimų supintas stiprus ir abejingų nepaliekantis siužetas.    

Pagrindinis klausimas, kurį pradėjus kurti filmą režisieriui Audriui Lelkaičiui padiktavo Vilniaus oro uoste kalbinti išskrendantys lietuviai, buvo „kodėl vienur gyventi bloga, o kitur – gera?“ Ieškodamas atsakymo, režisierius įsitraukė ir visus metus buvo greta veikliausių Lietuvos gyventojų grupių – nuo akcijos „Darom“ Skaityti toliau

A. Andriušaitis. Knyga skirta visiems Lenkijos draugams (16)

R. Martelio knygos „Lenkija ir mes“ viršelio fragmantas

Leidykla „Artūras Andriušaitis ir partneriai“  lietuvių kalba išleido 1928 m. Paryžiuje pasirodžiusią žymaus prancūzų istoriko ir tarptautinės politikos tyrėjo, pripažinto to meto Centrinės ir Rytų Europos reikalų žinovo, Lilio universiteto profesoriaus Renė Martelio (René Martel) (1893-1972) knygą atskleidžiančią tikrąjį, nepridengtą diplomatinio etiketo, Vakarų to meto požiūrį į Lenkiją, jos istoriją, visuomeninę ir ekonominę raidą.

René Martel. Lenkija ir mes. Legenda ir istorija. Chimeros ir realybė. – Vilnius: Artūras Andriušaitis ir partneriai, 2013. – 191 p. – ISBN 9786099534817. Iš prancūzų kalbos vertė Virginijus Baranauskas. Skaityti toliau

A. Radušytė. Ro­ga­chi­na, ar­ba Ką iš tik­rų­jų pa­sa­kė Kęs­tu­tis? (24)

Jautis ir kardas. Autorės piešinys

Šur­mu­lia­vo Vil­niaus cen­tras. Su No­ber­ta su­si­ti­ko­me prie links­mai ap­megz­tų me­de­lių Vin­co Ku­dir­kos aikš­tė­je. Ge­di­mi­no pro­spek­to pa­la­pi­nė­se ga­ra­vo ry­žiai su dar­žo­vė­mis ir mė­sa, čirš­kė­jo šaš­ly­kai, dai­li­nin­kai, stik­liai ir kal­viai ne­sve­tin­gai žvel­gė į pra­ei­nan­čius, bet nie­ko ne­per­kan­čius žmo­nes. Sėk­min­gai pre­kia­vo alu­da­riai, ste­buk­lin­gų kre­mų par­da­vė­jai, pro­spek­tas skam­bė­jo ir bumb­sė­jo. Fo­ku­si­nin­kas ge­si­no žiop­lių ci­ga­re­tes kaž­kur jas pra­dan­gin­da­mas; ber­nai­tis žir­klė­mis trum­pi­no vir­ves, ku­rių vie­na vis tiek bū­da­vo il­ges­nė: Skaityti toliau

J. Užurka. Lietuviai kariai Rytprūsių karo operacijoje (1945 01 13 – 04 26). Karaliaučiaus krašto okupaciją prisiminus (9)

Sovietai užima Karaliaučiaus miestą. 1945 m. pavasaris | antraspasaulinis.net nuotr.

Ar Rytprūsiuose (Karaliaučiaus krašte) vokiečių armijų grupuotės „Centras“ sunaikinimas turėjo strateginę reikšmę karo eigai, ar tai buvo Maskvos politinio plano karinė dalis, vykdant sąmoningą žmonių genocidą Karaliaučiaus žemėse?

Į šį klausimą išsamiau galima atsakyti tik, kiek įmanoma remiantis abiejų kariavusių bei trečiųjų šalių prieinamais dokumentais, išnagrinėjus faktinę to meto politinę bei karo padėtį frontuose. Šiame straipsnyje aš pagal galimybes išsamiau panagrinėsiu tik vieną karinį klausimą: koks buvo Rytprūsiuose jėgų santykis tarp kariaujančiųjų pusių prieš operaciją Skaityti toliau

Klaipėdoje buvo demonstruojamas šakočio kepimas (0)

Gruodžio 14 d. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Meno kieme buvo demonstruojamas šakočio kepimas.

Šakotis yra vokiečių kulinarinio gaminio Baumkucheno atmaina, nuo vokiško kepinio pavadinimo kartais vadinamas Bankuchenu (vokiškai – „medis-pyragas“).

Apie šakočio kepimą Europoje žinoma jau XV a. Jį kepdavo vienuoliai ir receptus laikė didelėje paslaptyje. Iš viso žinoma apie 60 šakočių receptų. Šakotis į Lietuvą atkeliavo XX a. pradžioje. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. 16-oji lietuviškoji divizija: J.Stalinas nepasitikėjo lietuviais… (3)

A.Sniečkus (kairėje) tarp 16-osios divizijos karių. Klaipėda, 1945.01.28 d. | runivers.ru nuotr.

Karas. Vis mažiau lieka tų, kurie yra patyrę jo baisumus. Dabartinė karta kai ką žino iš istorijos vadovėlių, iš senelių ar tėvų pasakojimų, iš internetinių nuogirdų. Ir aš esu pokario vaikas. Teprisimenu tik tėvo pasakojimus, kad per gimtąjį miestelį frontas ėjo dvi savaites – vieną į Rytus, kitą – į Vakarus. Tuo metu visa šeima sėdėjo sode iškastame bunkeryje, o verdančiai valgį motinai karo vaizdas asocijavosi su paklydusios kulkos smigtelėjimu į krosnies „kaktą“…

Lietuviais nepasitikėjo…

Bet tai vienas juokas tiems, kurie tiesiogiai dalyvavo mūšiuose. Skaityti toliau

Lietuvių tautos savigarbos ir pilietinės drąsos dokumentas (10)

Kazys Grinius

Lapkričio 14 dieną – sukako 70 metų, kai ministrai Jonas Pranas Aleksa ir Mykolas Krupavičius bei buvęs šalies prezidentas daktaras Kazys Grinius lietuvių tautos vardu vokiečių generaliniam komisarui Kaune įteikė Memorandumą.

Tai buvo vienas šviesiausių politinių ir diplomatinių įvykių Lietuvos istorijoje Antrojo pasaulinio karo metais bei labai svarbus Lietuvių tautos savigarbos ir pilietinės drąsos dokumentas. Jis tapo pasipriešinimo nacių siekiams ir pasiaukojimo pavyzdžiu ir simboliu. Skaityti toliau

Būtojo Kenigsbergo paieškos Karaliaučiuje (0)

R.Flicko knygos „Paskutinis traukinys“Rytprūsių istorija, žinia, nėra Lietuvos istorija, vis dėlto ji mums sava – ir didelę to krašto dalį Mažąja Lietuva vadiname, šioje dirvoje suleistos nemenkos mūsų Raštijos šaknys,  ir dar nesena – XX-ojo amžiaus – tragiškoji istorija ne vieno  rytprūsiečio, net ir „grynakraujo“ vokiečio, likimą pavertė lietuvišku… Manau, galime pasidžiaugti, kad literatūriniame šios istorijos veidrodyje jau regime ne vien didingas Mažvydo, Donelaičio ar Herkaus Montės figūras, bet ir mažų žmonių Istorijos traiškytus likimus. Turiu galvoje istorines mūsų baltąsias dėmes naikinančius vienas po kito pasirodžiusius romanus – pirma Alvydo Šlepiko „Mano vardas – Marytė“, o visai neseniai ir Roko Flicko „Paskutinis traukinys“. Skaityti toliau