Žymos archyvas: Vladimiras Toporovas

Maskvoje surengta 29-oji baltų-slavų tyrimų konferencija (nuotraukos) (4)

Maskvoje surengta baltistikos ir slavistikos tyrimų centro konferencija | L. Leikumos nuotr.

Gegužės 14-15 d. Rusijos mokslų akademijos Slavistikos institute ir Lietuvos ambasadoje, Jurgio Baltrušaičio namuose, vyko konferencija „Teritorija BALTO-SLAVICA per kalbų ir literatūrų prizmę“.

Tai buvo 29-oji tokio pobūdžio konferencija (pirmoji vyko 1998 m.), kuri šiais metais buvo skirta Baltų-slavų tyrimų centro dešimties metų sukakčiai ir vieno iš jo steigėjų, akademiko, Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino kavalieriaus Viačeslavo Ivanovo (1929–2017) devyniasdešimties metų sukakčiai. 

Lietuvai ir ypač lietuvių akademinei bendruomenei Skaityti toliau

Mirė pasaulinio garso kalbininkas, semiotikas, antropologas Viačeslavas Ivanovas (video) (1)

 Vičeslavas Ivanovas (1929-2017) | philologist.livejournal.com nuotr.

Eidamas 89-uosius metus Los Andžele mirė garsusis Rusijos kalbininkas, semiotikas, antropologas, filologijos mokslų daktaras, akademikas, mąstytojas pažinojęs Maksimą Gorkį, draugavęs su Borisu Pasternaku – Viačeslavas Ivanovas (Вячеслав Иванов) (1929-08-21 – 2017 -10-07).

V. Ivanovas buvo vieno žymiausių pasaulio baltistų Vladimiro Toporovo bendražygis, kurio mokslinių interesų akiratyje visada buvo baltistika ir Lietuva. Slavistikos institutas, kuriame  1961-1989 m. darbavosi V. Ivanovas  Lietuvoje išgarsėjo kaip baltistikos židinys Maskvoje būtent V. Toporovo ir V. Ivanovo vardų dėka. Skaityti toliau

D. Stancikas. Mūsų visas gyvenimas nusisusino iki turėjimo, dėjimo ir darymo (9)

Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.

K. Glaveckas: valdžia neturi meilės žmogui, – tokią antraštę perskaičiau skaitomiausiame Lietuvos internetiniame dienraštyje.

Nesigilinkim, teisus ar ne, Kęstutis Glaveckas. Valdžia – per daug abstrakti sąvoka: kai kas pasakys, jog ir K. Glaveckas, Seime būnantis jau septintą kadenciją, o prieš tai pabuvęs ir Lietuvos TSR komunistų partijos centro komiteto sekretoriumi, taip pat yra valdžia. Tačiau šįsyk mums svarbiau ne karjera, o kalba.

 

„Aš tau turiu meilę, todėl duok bučkį“, – negi taip K. Glaveckas sako ir savo žmonai? Skaityti toliau

Vrublevskių biblioteka kviečia į parodą „Vilnius prabyla knygomis“ (0)

Vilnius | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje birželio 23 – rugsėjo 7 d. veiks paroda „Vilnius prabyla knygomis“.

Vilnius buvo ir lieka miestu, kurio pavadinimas žadina vaizduotę ir lūkesčius, kelia susižavėjimą. Kaip sakė Vladimiras Toporovas, Vilnius – tai miestas ir mitas. Apie Vilnių – senąją Lietuvos sostinę, viduramžių Europos intelektualinį centrą, kultūrų ir religijų, menų, prekybos kelių kryžkelę, savito baroko miestą – ir jo įvairialypį paveldą parašyta nemažai knygų, Skaityti toliau

Bus pristatyta D. Razausko knyga apie dievų panteoną (13)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Sausio 28 d. 16.30 val. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (Vileišių rūmai, Antakalniog. 6, Vilnius) bus pristatyta nauja dr. Dainiaus Razausko knyga „Visi dievai: „panteono“ sąvokos kilmė, pirminis turinys ir lietuviškas atitikmuo“.

Knygos pristatyme dalyvaus ir žodį tars: pats knygos autorius dr. Dainius Razauskas, knygos recenzentai dr. Vytautas Ališauskas, dr. Naglis Kardelis, vedologas Vytis Vidūnas, mitologė dr. Daiva Vaitkevičienė.

Ši knyga tai Lietuvos kultūros ir meno tyrimo ir Lietuvių tautosakos institutų 2014 m. išleistos šio veikalo elektroninės versijos spausdintinis atitikmuo išspausdintas paties Skaityti toliau

Maskvoje išleista knyga apie mitų, legendų, mįslių ir paslapčių pilną Vilniaus miestą (0)

virselis-vilniaus-padavimai-dalisMaskvoje ką tik pasirodė Prano Vingio knygos „Vilniaus padavimai“, pasakojančios apie paslaptingąjį Vilnių, vertimas į rusų kalba – „Vilniaus padavimai ir legendos“ (Вильнюсские предания и легенды). Šios knygos vertėja dr. Marija Zavjalova ne tik puikiai ją išvertė, bet ir papildė tekstais iš originalios Vladislavo Zahorskio (Władysław Zahorski) leistos knygos lenkų kalba „Podania i legendy Wilenskie“, („Vilniaus padavimai ir legendos“). Tai Rusijos MA Slavistikos instituto Baltų-slavų tyrimų centro leidinys. Marija Zavjalova paskyrė ją savo mokytojo Nikolajaus Michailovo šviesiam atminimui.

Pirmiausia norėtųsi keletą žodžių pasakyti apie šios knygos rengėjus. Nikolajus Michailovas, kurio atminimui ši knyga yra skirta, buvo ne tik puikus savo srities specialistas – baltistas, baltų ir slavų mitologijos tyrinėtojas, Skaityti toliau

Mindūnų Amatų centre vyks simpoziumas „Mitologinių žuvies simbolių ekspozicijos kūrimas“. (0)

Žuvys | Mindūnų Amatų centro nuotr.

Rugsėjo 20 d. 10 val. Mindūnų Amatų centre  prasidės pirmasis profesionalaus meno simpoziumo „Mitologinių žuvies simbolių ekspozicijos kūrimas“ etapas.

2014 metais Molėtų kraštui suteiktas „Žvejų rojaus“ titulas. Neatsitiktinai „Žvejų Rojaus“ epicentre atsidūrė Mindūnų kaimas. Čia įsikūręs „Ežerų žvejybos“  muziejus, žiemą vyksta „Žiemos žūklės šventė“, o vasarą – „Ežerų šventė“. Mindūnai – pati ežeringiausia Molėtų rajono vietovė,  čia telkšo du gražiausi Molėtų krašto ežerai – Baltieji ir Juodieji Lakajai. Skaityti toliau

Išleista knyga „Baltai ir slavai: dvasinių kultūrų sankirtos“ (4)

Knyga „Baltai ir slavai: dvasinių kultūrų sankirtos“ | Alkas.lt nuotr.

„Versmės“ leidykla išleido reikšmingą veikalą skirta baltų ir slavų dvasinės kultūros tyrimams „Baltai ir slavai: dvasinių kultūrų sankirtos“. Knyga skirta garsaus kalbininko, akademiko Vladimiro Toporovo (1928–2005) atminimui ir parengta 2011 metais Vilniuje vykusios to paties pavadinimo tarptautinės mokslinės konferencijos pranešimų pagrindu.

Knygoje apžvelgiama V. Toporovo mokslinė veikla baltoslavikos srityje, skelbiami jo idėjų įkvėpti arba paskatinti nauji šios tematikos tyrimai. Skaityti toliau

„Sakralieji baltų kultūros aspektai“: Antrasis baltų kultūros tyrinėjimų kvėpavimas (1)

Recenzija: „Sakralieji baltų kultūros aspektai“ (Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012): Antrasis baltų kultūros tyrinėjimų kvėpavimas.

Lietuvos kultūros tyrimų institutas (anksčiau – Kultūros, filosofijos ir meno institutas) išleido ir Tarptautinėje Vilniaus Knygų mugėje pristatė jau devintąjį „Senovės baltų kultūros“ tomą „Sakralieji baltų kultūros aspektai“.

Jau yra išleistos aštuonios serijos „Senovės baltų kultūra“, pradėtos prieš du dešimtmečius, knygos: „Ikikrikščioniškosios Lietuvos kultūra“ (1992), Skaityti toliau

A.Mikus. Obuolys ir riešutai. Dar kartą apie senovės baltų dualizmą (5)

Alesis Mikus | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Prieš metus, 2011 m. gruodžio mėnesį Alkas buvo paskelbęs šių eilučių autoriaus straipsnį „Baltų vienybė: praeitis ir dabartis“. Straipsnyje senovės baltai apibūdinti kaip „pusiausvyros išlaikytojai“, kurių pasaulėžiūroje ir senojoje apeiginėje praktikoje vyravo dualizmas.

Po metų norėtųsi pasiūlyti šios temos tąsą. Juolab kad čia siūloma medžiaga jau pagarsinta 2012 m. rudenį pasirodžiusiame almanache „Vele“, kurį vietiniai baltiškosios tapatybės šalininkai išleido Tverėje (tai šiuolaikinės Rusijos vakarinė dalis, miestas ir sritis tarp Maskvos ir Sankt Peterburgo). Skaityti toliau

A.Patackas. Jotva – teriota, bet neprarasta (32)

Baltų gentys XII a. | wikipedia.org pav.

įkirsk kaip kardą
į kirsną žemę 
į seirą dangų    
į pelkių neviltį  
 jotvingio įniršį –  
– kad tu paspringtum
kad tu, gude, nesulauktum
manęs parklumpant… Skaityti toliau

V.Turčinavičius. Praeitis atsiveria dabarčiai (7)

Vladas Turčinavičius

Kai žvelgiu į Baltų ir Lietuvos istoriją, tai prieš mane atsiveria geografiniai plotai nuo Vyslos iki Okos ir nuo Ilmenio ežero iki Kijevo, kuriuose ilgus tūkstantmečius gyvavo ir brendo baltų kultūra, o antrajame tūkstantmetyje ši kultūra atgimė valstybės pavidalu, išsiplėtusi iki Juodųjų marių ir vadinama Lietuvos Didžiąja Kunigaikštija. Baltų ir Lietuvos kultūros reliktai šiose teritorijose ir dabar glosto mūsų tautinę savimonę ir ugdo savigarbą.

Bet šiandienos tema nukels mus į dar tolimesnius laikus ir teritorijas. Gal šiek tiek pažvelgsime į Rytus, į Oriento kultūras, kaip jas giliai pažino lietuvių literatūros klasikas Vincas Krėvė, 11 metų gyvenęs Baku mieste – persų ir azerų kultūros ir architektūros židiny. Skaityti toliau

Nikolajus Kazanskis ir Vanda Kazanskienė – tai ir Lietuvai svarbūs vardai (2)

Prof. G.Blažienė, prof. N.Kazanskis, doc. V.Kazanskienė

Rugsėjo 14–16 d. LR Seime vyko garsiam rusų mokslininkui, baltų ir slavų kalbų bei senosios kultūros tyrinėtojui Vladimirui Toporovui (1928–2005) skirta konferencija „Baltai ir slavai: dvasinių kultūrų sankirtos“. Konferencijoje dalyvavo ir vienas žymiausių Rusijos klasikinės filologijos autoritetų, žymus filologas prof. akad. Nikolajus Kazanskis iš Sankt Peterburgo. Profesorius perskaitė pranešimą „Kaip įveikti lingvistinės rekonstrukcijos apribojimus (V. Toporovo patirtis)“, vadovavo konferencijos vakariniam posėdžiui, dalyvavo diskusijose, bet dėl didelio užimtumo dar tą patį vakarą turėjo išvykti atgal į Sankt Peterburgą. Išsamų pokalbį apie Vladimirą Toporovą teks atidėti kitam palankesniam kartui. Skaityti toliau

A. Patackas. Blago-blogis dėsnis (194)

Algirdas Patackas | Respublika.lt nuotr.

Apie etinės inversijos pėdsakus rusų ir lenkų kalbose

Kaip žinia, rusų lingvistai Vladimiras Toporovas ir Viačeslavas Ivanovas yra iškėlę hipotezę, kad slavų kalbos yra kilusios iš periferinių, t.y.  pakraštinių baltų dialektų, o tai reiškia, jog jos chronologine prasme yra vėlyvesnės ir genetine prasme antrinės. Tačiau svarbiausia, kad slaviškųjų etnosų formavimesi didelę, jeigu ne esminę įtaką turėjo reiškinys, kurį galima pavadinti etine inversija. Skaityti toliau

M.Peleckis. Šventoji ugnis ir pekla (7)

D.Razauskas-Daukintas „Krosnis mitologijoje“Nors po Gintaro Beresnevičiaus (1961-2006) žūties susidariusios tuštumos (tai buvo labai produktyvus ir genialus mokslininkas!) kol kas niekas jos neužpildė, humanitarinių mokslų daktaras Dainius Razauskas-Daukintas (jo senelis Adolfas Daukintas statė krosnis-plytines) yra vienas tų, kurių mitologijos tyrinėjimai verti didelio dėmesio ir pagarbos. „Krosnis mitologijoje“ – trečioji knyga „Aidų“ serijoje „Baltų mitologijos ir ritualo tyrimai“. Pirmosios dvi – D. Razausko mokytojo Vladimiro Toporovo „Baltų mitologijos ir ritualo tyrimai“ (2000) bei D. Razausko versta Pėterio Šmito „Latvių mitologija“ (2004). Skaityti toliau

Z. Zinkevičius. Vilnijos lenkakalbių gyventojų pavardžių kilmė (15)

Akad. prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius/V. Kopūsto nuotr.Skelbiame akademiko prof. habil. dr. Zigmo Zinkevičius pranešimą skaitytą tarptautinėje mokslo konferencijoje „Baltai ir slavai: dvasinių kultūrų sankirtos“, skirtoje akademikui Vladimirui Toporovui atminti. Konferencija vyko 2011 m. rugsėjo 14–16 d. Vilniuje.

Seniai domiuosi Vilnijos vietinių gyventojų (ne atvykėlių), ypač lenkakalbių, pavardėmis. Jos sudaro dalį man rūpimos baltų ir slavų kalbinių ryšių problematikos, kuria taip pat domėjosi mano bičiulis Vladimiras Toporovas. Skaityti toliau

Kas atgaivins J.Baltrušaičio namų kultūrinę veiklą Maskvoje? (0)

J.Baltrušaičio namai MaskvojePraeitą savaitę kultūros ministras Arūnas Gelūnas pranešė, kad Naujuoju Lietuvos kultūros atašė Rusijoje ketinama paskirti kompozitorių Faustą Latėną. Šį kultūros ministro pareiškimą paskatino rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusioje tarptautinėje konferencijoje  „Baltai ir slavai: dvasinių kultūrų sankirtos“, skirtoje žymaus rusų mokslininko akademiko Vladimiro Nikolajevičiaus Toporovo (1928-2005) atminimui,  išsakytas susirūpinimas bei apgailestavimas dėl sužlugdytos J.Baltrušaičio namų veiklos Maskvoje. Skaityti toliau

Mokslininkai reiškia susirūpinimą dėl sužlugdytos J.Baltrušaičio namų kultūrinės veiklos Maskvoje (video, tiesioginė transliacija) (1)

Juozas Budraitis | lrs.lt TV transliacijos nuotr.

Šiandien, rugsėjo 16 d. 9 val. Lietuvos Respublikos Seime prasidės 3-jų dienų konferencijos „Baltai ir slavai: dvasinių kultūrų sankirtos“, skirtos žymaus rusų mokslininko akademiko Vladimiro Nikolajevičiaus Toporovo (1928-2005) atminimui, paskutinės dienos posėdžiai (tiesioginė transliaciją ČIA).

Rugsėjo 14 d. prasidėjusioje tarptautinėje konferencijoje pasisakę Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkai ne tik aptarė mokslinius pasiekimus baltų ir slavų davasinės kultūros srityje, tačiau išsakė ir susirūpinimą bei apgailestavimą dėl sužlugdytos J.Baltrušaičio namų veiklos Maskvoje. Skaityti toliau

Seime akademikui V.N.Toporovui skirta konferencija „Baltai ir slavai: dvasinių kultūrų sankirtos“ (nuotraukos, audio, tiesioginė transliacija) (19)

V.N.Toporovas

Rugsėjo 14 d. 10 val. Seime prasidėjo konferencija „Baltai ir slavai: dvasinių kultūrų sankirtos“, skirta žymaus rusų mokslininko akademiko Vladimiro Nikolajevičiaus Toporovo (1928-2005) atminimui (tiesioginė transliaciją ČIA, rugsėjo 15 tiesioginė transliacija ČIA).

Tris dienas (09 14-16) mokslininkai iš Europos šalių, kuriose plėtojamos baltistikos studijos, skaitys pranešimus apie baltų ir slavų kalbų ir kultūrų sąveiką, aptars garsaus baltų ir slavų kutūrų tyrinėtojo akademiko Vladimiro Nikolajevičiaus Toporovo indėlį ir darbus šioje srityje. Skaityti toliau

Šiandien filmas apie garsų baltistą ir baltų religijos tyrinėtoją Vladimirą Toporovą (8)

Vladimiras Toporovas, kadras iš A.Tarvydo filmo

Šiandien kovo 24 d. 18.00 val. Lietuvos kinematografininkų sąjungos Kino klube (Vasario 16-osios g. 13/1, Vilniuje) įvyks dokumentinio filmo „Akademikas Vladimiras Toporovas: lietuviai laike ir erdvėje” (2010 m., 49 min.) pristatymas. Filmo scenarijaus autorius, režisierius ir operatorius – Algirdas Tarvydas.

Vladimiras Toporovas (1928 m. liepos 5 d. – 2005 m. gruodžio 5 d.) yra vienas žymiausių pasaulio baltistų, Rusijos mokslų akademijos tikrasis narys, profesorius. Skaityti toliau

Nepagaunamas interviu: kas ardo pasaulio vidurį? (17)

Dainius Razauskas | V. Vaiškūnaitės nuotr.

Liudviko Giedraičio pokalbis su mitologu Dainiumi Razausku, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoju, „Liaudies kultūros“ žurnalo redakcijos Bendrųjų kultūros klausimų ir mitologijos skyriaus vyresniuoju redaktoriumi.

Esame tos pačios redakcijos, net to paties „kabineto“ joje žmonės, tad ryžtis pokalbiui su Tavimi buvo ne visai paprasta. Kad tą lyg ir nemalonų „nepaprastumo“ prieskonį greičiau nustūmus, sakyk, ką Tau pačiam rūpėtų pasakyti žmonėms šiuo pokalbiu? O gal ir pačiu žurnalu, kuriame dirbi?

Pataikei klausti tiksliai „į akį“. Būtent šią situaciją ir svarsčiau, dviračiu čia atriedėdamas. Skaityti toliau

Rusai ir lietuviai vėl atranda vieni kitus (0)

Prof. Tatjana Civjan | J.Budraičio nuotr.

Rusijos mokslų akademijos Slavistikos instituto profesorė habil. dr. Tatjana Civjan prisimena, kad Baltijos valstybėms atsiskyrus nuo SSRS nutrūko ir draugiški bei kolegiški ryšiai tarp Lietuvos ir Rusijos mokslininkų.      

„Su tuo buvo sunku susitaikyti, buvome net sutrikę. Bet padėjo absoliutus kolektyvinės kaltės principas. Pripažinę ne tik sovietų valdžios kaltę, bet ir savo kad ir nevalingą prisidėjimą prie tos kaltės, pripažinęs mūsų kolegų teisę laikytis distancijos, viską priėmėme nuolankiai, nors ir buvo skaudu. Mes tai įveikėme ir štai vėl esame kartu“, – teigia maskvietė mokslininkė. Skaityti toliau

Baltų religija, lietuviškas Zodiakas ir šiuolaikinio žmogaus tapatybė (23)

Jonas Vaiškūnas

Su etnoastronomu Jonu Vaiškūnu kalbasi Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ žurnalistė Monika Virvičiūtė-Rybelienė.

Kai vis daugiau dabartinių žmonių atsakymų į jiems rūpimus klausimus ieško atsigręždami į praeitį, iš senolių patyrimų semdamiesi minčių naujoms idėjoms, o Baltų religija tampa vis populiaresnė, nutarėme pakalbinti vieną iš senojo tikėjimo puoselėtojų, etnoastronomą, fiziką… Joną Vaiškūną.  Daugeliui šis žmogus gerai pažįstamas kaip kasmetės pavasario žalumos šventės „Jorė“ rengėjas Molėtų rajone, kitiems – kaip etnoatronomas ar kritiškų pasisakymų, straipsnių internetinėse svetainėse autorius. Tad šį sykį apie viska po truputį. Skaityti toliau