Žymos archyvas: Vladas Turčinavičius

A. Aleksandravičius. Vilnius mūsų sostinė, o ne rusų paguodos prizas (64)

1939 m. spalio 28 d. Vilnietė sveikina lietuvių karius | A. Aleksandravičiaus, „Ūkininko patarėjo“ nuotr.

1939 m. spalio 29 d. Lietuvos kariuomenė Gedimino bokšte iškėlė trispalvę. Nuo to laiko 80 metų Vilnius mūsų. O Rusija vis grasina, kad gali „atsiimti“  šią „Stalino dovaną“ ir atiduoti draugiškai Baltarusijai. Lietuvos politikai nesijaudina: tai tik politinio juokdario Vladimiro Žirinovskio kliedesiai.

Bet Kremlius 30 metų aiškino, kad sovietų lyderis Nikita Chruščiovas Krymą Ukrainai 1954 metais atidavė „neteisėtai“, o 2014 m. rusai nuo žodžių peršoko prie darbų: per kelias savaites užgrobė ir aneksavo ukrainiečių pusiasalį. Skaityti toliau

Visuomenininkai Lukiškių aikštėje mitingavo dėl Vyčio ir laisvės kovų atminties įamžinimo (nuotraukos, video) (22)

 Mitingas | Alkas.lt, K. Tamašausko nuotr.

Rugsėjo 10 d., antradienio pavakary Vilniaus Lukiškių aikštėje apie 150 visuomenininkų surengė mitingą „Dėl Vyčio ir Lietuvos Laisvės kovų atminties įamžinimo Vilniuje!“.

Mitinge pasisakė viena jo rengėjų lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė, su Vyčio istorija, svarba Lietuvos valstybingumui supažindino Dailės Akademijos prof., Vyčio studijos autorius Juozas Galkus, savo žodį tars ir poziciją Lukiškių aikštės svarbai išreikš Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos nariai Povilas Urbšys, rašytojas, filosofas, judėjimo, Skaityti toliau

Vilniuje ir Kaune paminėtos pulkininko Kazio Škirpos 40-osios mirties metinės (nuotraukos, video) (4)

Pulkininko Kazio Škirpos 40-ųjų mirties metinių minėjimas jo vardu pavadintoje Vilniaus alėjoje | V. Valiušaičio nuotr.

Rugpjūčio 18 d. Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga (LLKS) Vilniuje Kazio Škirpos (1895-1979) alėjos ir Arsenalo gatvės sankirtoje paminėjo 1941-ųjų metų birželio sukilimo rengėjo Kazio Škirpos 40-ąsias mirties metines.

Minėjime kalbėjo LLKS garbės pirmininkas Jonas Burokas, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, teisininkas prof. Alfonsas Vaišvila, istorikas ir buvęs Vilniaus tarybos narys, vienas iš gatves pavadinimo K. Škirpos alėja iniciatorių Vladas Turčinavičius, istorikas, Skaityti toliau

Teismas nepriėmė visuomenininkų skundo dėl K. Škirpos alėjos pervadinimo (4)

R. Tamkienės nuotr.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) rugpjūčio 8 d. atsisakė priimti nagrinėti trijų visuomenininkų skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019-07-24 sprendimo K. Škirpos alėją pervardinti Trispalvės vardu bei daugiau kaip 0,5 milijono eurų neturtinės žalos atlyginimo valstybės naudai.

Į teismą dėl K. Škirpos alėjos pervadinimo rugpjūčio 2 d. buvo kreipęsi visuomenininkai: Vladas Turčinavičius, Astra Genovaitė Astrauskė, Algis Avižienis.

Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Vilniaus savivaldybės sprendimas dėl K. Škirpos gatvės pervadinimo turi būti sustabdytas (7)

Vladas Turčinavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Liepos 27 d. kreipiausi į Vyriausybės atstovą Vilniaus ir Alytaus apskrityse prašydamas sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos sprendimą pakeisti nepriklausomybės kovų dalyvio, savanorio ir kariuomenės kūrėjo Kazio Škirpos alėjos pavadinimą:

Vyriausybės atstovui Vilniaus ir Alytaus apskrityse
Gerb. Juliui Arlauskui
Gedimino pr. 60, 01110 Vilnius
Tel./faks. (8 5) 261 73 66; el. p. vaivilnius@lrv.lt;

P R A Š Y M A S
2019 m. liepos 27 d.

Skaityti toliau

V. Turčinavičius: Be memorialinių muziejų nublanktų bendra kultūra (3)

Vladas Turčinavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pokalbis su Vladu Turčinavičiumi, Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinio buto-muziejaus vadovu apie plintančią iš neoliberalistinių sluoksnių – įžymių asmenybių memorialinių muziejų nereikalingumą šiandieninei visuomenei.

Kalbina Loreta Jonušaitė, Vilniaus universiteto Paveldosaugos studijų programos II kurso studentė, rašanti magistrinį darbą tema „Memorialiniai muziejai XX-XXI a. sandūroje: sėkmių ir nesėkmių istorijos“.

– Kaip apibūdintumėte, kas gi yra memorialinis muziejus? Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Vinco Krėvės kelias… Amerikon! (6)

Krėvė su žmona Marija, JAV, 1952 m. | V. Krėvės memorialinio muziejaus nuotr.

1943 m. kovo mėn. okupacinė nacių Vokietijos valdžia uždarė Vilniaus universitetą. Teisininkas Vytautas Mykolaitis, gyvenęs, gretimame Krėvės namo Tauro g. 10, name Nr. 12 prisimena:

Šiuo vokiečių siautėjimo metu pats Krėvė tik laimingu sutapimu išvengė Gestapo nagų ir likimo, ištikusio Balį Sruogą, Vladą Jurgutį ir daugelį kitų. […] Kai Krėvei, besislaptant nuo vokiečių Gestapo, teko kurį laiką pagyventi mano bute ir didesniąją laiko dalį praleisti su manimi ar mano šeima, mūsų gera pažintis virto artima bičiulyste. […] Ta pačia proga noriu pridurti, kad 1941 m. vokiečiams užėmus Vilnių, Krėvė buvo įskųstas Zagorskio, savo laiku patyrusio daug gero iš jo, Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Prisimenant įstabų Lietuvos istorijos laiką… (4)

Radijo pastatas S. Konarskio g., Vilniuje 1991 m. sausio 13 d. | lrt.lt nuotr.

1985 m. Leningrade (dabar Sankt Peterburgas) pirmą kartą TSRS Komunistų partijos Generalinis sekretorius Michailas Gorbačiovas išėjo į gatvę atvirai pabendrauti su eiliniais žmonėmis. Nuo tada prasidėjo  persitvarkymo laikotarpis. Pirmieji tą daryti pradėjo estai, aktyvūs jų žmonės atvykdavo į Lietuvą, nes lietuviai dar snaudė. Atsimenu, kaip dalyvavau viename susitikime Profsąjungų rūmuose ant Tauro kalno su Estijos Liaudies fronto atstovu Martu Tarmaku ir įspūdis liko didelis – suteikė vilčių, jog daug ką galima pakeisti organizuojantis ir viešai reiškiant savo nuomonę. Skaityti toliau

„Iš kraujo ir aistros arba pašauto paukščio giesmė“ (0)

2018 02 21
Tai vienas iš renginių ciklo „Vasario 16-osios kūrėjai ir puoselėtojai“ vakarų, skirtas Oskarui Milašiui (1877–1939) atminti. Įkvėptas poeto eilių, aktorius ir režisierius Rimantas Vaitkevičius pristatys vakaro svečiams muzikinę poetinę programą, kurios metu skambės Osvaldo Balakausko, Vidmanto Bartulio, Algirdo Martinaičio ir kt. kompozitorių muzikos fragmentai. Apie tai, kaip Oskaras Milašius tapo pirmuoju Vasario 16-osios Lietuvos atstovu Prancūzijoje pasakos vakaro pranešėjas Vladas Turčinavičius. Ateik, pamatyk, išgirsk! Renginys nemokamas.

VMMD Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinis butas-muziejus
Tauro g. 10-1, LT-01114, Vilnius
Darbo laikas: II-VI, nuo 10 iki 17 val.
(8-5) 262 01 48
info.kreves@vilniausmuziejai.lt
www.vilniausmuziejai.lt

„Iš savo varpinės“: Klaipėdos sukilimas. Ko nerašo vadovėliai (video) (4)

Laidos stop kadras

Prieš kelias dienas minėjome Klaipėdos sukilimo 95-ąsias metines. Lyg ir daug laiko praėjo, tačiau tuometiniai įvykiai komentuojami ypač šykščiai, o kai kurių istorikų tiesiog suprimityvinami iki versijos esą tai buvo vietinis įvykis, sąlygotas Klaipėdos lietuvių noro prisijungti prie Lietuvos.

Iš atsivėrusių istorinių dokumentų ir dalyvių prisiminimų mes matome kur kas platesnį vaizdą. Pirmiausia tai labai įdomūs slaptosios diplomatijos žaidimai, kuriuose dalyvavo net kelios valstybės. Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Baltrušaitis ir Krėvė laiškuose ir atsiminimuose (1)

Jurgis Baltrušaitis | Archyvinė nuotr.

Kanklės – žadas mano…
Aš per jas – žynys…
Kas tą pat numano,
Būtį numanys…“
Iš Jurgio Baltrušaičio eil. „Dainiaus melodija“

XX a. pradžioje prasidėjo lietuvių tautos atgimimas ne tik sąmonėje, mentalitete, bet ir tikrovėje, tačiau dar vis stigdavo išsilavinusių lietuvių savame krašte, nes negalėdavo gauti darbo. Tiesa, Rusijos imperijoje lietuviai tarnybiškai ir Skaityti toliau

Ar Smetonos valdžia galėjo išvengti gėdingos Lietuvos kapituliacijos? (video) (30)

Algis Avižienis_asmen.nuotr

Algis Avižienis: 1940 m. birželio mėn. Sovietų ultimatumas, reikalaujantis įsileisti neribotą svetimos kariuomenės kontingentą ir pakeisti A. Merkio Vyriausybę davė pradžią Sovietų Sąjungos okupacijai. Daug kartų teko girdėti istorikų ir šiaip informuotų lietuvių diskusijas ar teisingai pasielgė Smetonos valdžia per tą lemtingą birželio 14-15 nakties Vyriausybės posėdį, kai mūsų valdžia priėmė visus Stalino ir Molotovo reikalivumus. Bet Jūs esate parašęs istorinių straipsnių, rodančių, kad Smetonos valdžia turėjo ir kitų pasirinkimų žymiai anksčiau nei ta nelaimingą birželio 14-15 naktį. Skaityti toliau

Prašoma atlikti Lietuvos kalbos priežiūros institucijų finansinį ir veiklos auditą (4)

Dvikalbystė | N. Zverko nuotr.

Lapkričio 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės Valstybinės kalbos reikalų visuomeninės komisija (VKRVK), kartu su kitomis organizacijomis kreipėsi į Valstybės kontrolę prašydami atlikti Lietuvos kalbos priežiūros institucijų finansinį ir veiklos auditą.

Susitikime su valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Daiva Bakutiene dalyvavo visuomeninės komisijos pirmininkė Eglė Mirončikienė, Nacionalinės vartotojų federacijos vadovė Alvita Armanavičienė, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos atstovas Skaityti toliau

Tautininkai ir jaunalietuviai Seimo rinkimuose kelia bendrą sąrašą (42)

Tautininkų sąjungos ir „Jaunosios Lietuvos“ emblemos | Tautininkai.lt koliažas

Tautininkų sąjunga ir partija „Jaunoji Lietuva“ paskelbė, kad sudarė koalicinį sąrašą, kuris dalyvaus 2016 m. Seimo rinkimuose. Anot tautininkų pranešimo spaudai, lietuviškos tautinės partijos vienijasi kovai ir kūrybiniam darbui valstybės politikos baruose. Koalicija 2016 m. rugpjūčio 4 d. užregistruota Vyriausioje rinkimų komisijoje.

„S. Buškevičiaus ir tautininkų koaliciją „Prieš korupciją ir skurdą“ sudaro įvairių sričių profesionalai, kuriuos vienija doros, šeimos, tautos, tautinės valstybės, demokratijos ir socialinio teisingumo idealai. Kol biudžetinės partijos 24-erius metus dalijosi postus ir valstybės lėšas, lietuvių tautai parlamente iš esmės niekas neatstovavo, tačiau atėjo laikas šį nesusipratimą ištaisyti. Šiandien kiekvienas Lietuvos patriotas jau turi tikrą alternatyvą ir geriausią pasirinkimą“, – sakoma tautininkų pranešime. Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Neteisėti rinkimai, arba kaip tapti pilietine tauta (44)

Vladas Turčinavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 straipsnis:

Seimą sudaro Tautos atstovai – 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu.
Seimas laikomas išrinktu, kai yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių – 85 nariai.
Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas.

Taigi, mus, piliečius atstovaujanti valdžia – Seimas susideda iš 141 Seimo nario, jo 71 narys išrenkamas tiesioginiu gyventojų balsavimu vienmandatėse rinkiminėse apygardose – Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Lietuvos piliečiai – Seimo narių darbdaviai, susimąstykime! (7)

Vladas Turčinavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dauguma mūsų tautiečių turi savo darbdavius ir juos žino bei pažįsta, tačiau mažai kas susimąsto, kas yra Seimo narių darbdaviai? Seimo narių darbdaviai esame mes, Lietuvos piliečiai, kuriuos išrenkame ketveriems metams atstovauti mums ir dirbti Aukščiausioje įstatymų priėmimo struktūroje – Seime.

Verslininkų, kurie neturi darbdavių, visuomenėje yra mažiau, tačiau jie taip pat yra Seimo narių darbdaviai, gal net per daug įtakingi. Demokratinės valstybės gyvavimo pagrindas remiasi teise ir teisingumu. Ar vadovaudamiesi teise ir teisingumu mes išrenkame savo Seimo „darbininkus“? Skaityti toliau

Vakaras „Visų čės sugrįžč in tėviškį“ pristatė Merkinę kaip mažąją Lietuvos kultūros sostinę (0)

Vakaras „Visų čės sugrįžč in tėviškį“ | A. Černiauskas nuotr.

Nuostabi žiema. Dar nuostabesnis vakaras „Visų čės sugrįžč in tėviškį“, vykęs spalio 5 dieną Vilniaus mokytojų namuose. Tai buvo pirmasis renginys, kuris pristatė Merkinę, kaip mažąją Lietuvos kultūros sostinę. Į jį mus sukvietė literatas Juozas Žitkauskas, asociacijos „Vylniaus dzūkuliai“ pirmininkas.

Kaip ir gerą knygą, taip ir gerą scenarijų parašyti yra sunku. Tad šventa tiesa glūdėjo tą vakarą kalbėjusio Vinco Krėvės memorialinio muziejaus direktoriaus Vlado Turčinavičiaus žodžiuose, kad,  dabarties literatūrologų vertinimu, Vincas Krėvė yra fenomenalus rašytojas. Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Kitataučių antplūdžio akivaizdoje… reik išlikti savimi (23)

Vladas Turčinavičius | Penki.lt stopkadras

Jau išdrįstam parašyti: „Polonizacija, rusifikacija, trijų raidžių kombinacija“ ir tai – šaunu, tačiau apmaudu, kad tai vyksta tik dvidešimt penktaisiais metais po Nepriklausomybės atkūrimo.

Lietuvių ir kitų baltų (aisčių) asimiliacija panaudojant svetimą kalbą ir religiją bei iškraipant ar nutylint istorijos faktus vyko keletą šimtmečių: nuo XI a. tai vykdė anksčiau apsikrikštiję (X a.) Lenkija ir Kijevo Rusia. Romos katalikų ir Bizantiškos krikščionybės varžytuves dėl įtakos sėkmingai panaudojo, anuomet dar turintys „milžinų dvasios“ (Vincas Krėvė), mūsų kunigaikščiai ir karaliai, sukūrę stiprias karines struktūras ir išplėtę Lietuvos karalystę ir kunigaikštystę nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Skaityti toliau

Juodkrantėje vyks renginys „Nežinomas Krėvė“ (1)

Vladas-Turcinavicius

Liepos 25 d., šeštadienį, 19 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8) vyks renginys „Nežinomas Krėvė“.

Vinco Krėvės muziejaus Vilniuje vadovas Vladas Turčinavičius pristatys pranešimą „Drąsiausias Lietuvos politinis karinis žygis“ apie svarbų  V. Krėvės vaidmenį rengiant Klaipėdos sukilimą.

Muzikuos  kanklininkė Žemyna Trinkūnaitė. Bus rodomas G. Sederevičiaus režisuotas filmas „Daivų keliais“ (30 min). Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Tapatybės kaita (II) (17)

Vytis – LDK herbas. Pieštas apie 1555 m. Vilniaus kapitulos aplinkoje. Saugomas Paryžiuje Arsenalo b-koje.

Tęsinys. Pradžia ČIA.

Istoriniai, literatūriniai ir religiniai tekstai, autorių skelbti šimtmetiniais LDK laikais, senąja religine slavų, ar lotynų, ar lenkų kalbomis yra Lietuvos kūryba, nes dauguma Europos tautų, valstybių tais laikais kūrė ne savo kalba, bet skelbiamos religijos kalba. Todėl daugelio Europos tautų kalbos tapo lotynizuotos ar slavizuotos ir išnyko, tačiau iš baltų kalbų išliko tik lietuvių ir latvių kalbos, o tai rodo mūsų kultūros gilumą ir stiprumą. Tad pažvelkime istoriniu žvilgsniu į dabarties oficialius įvykius ir jų traktavimą.

Dar į Europos informacijos erdvę neįvedėme savo didingos istorijos, kultūros paminklų, o jau stengiamasi minėti 1791 metų gegužės 3-iosios Konstitucjos dieną, Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Tapatybės kaita (I) (6)

Mindaugas. Dail. Arūnas Slapšys, 2012 m.

Netikėk ką priešai suoks… reikia būti savimi.
Tautvyda Marcinkevičiūtė, „Rondo“ dainos tekstas

Šios dainos žodžiai vėl tampa svarbūs mūsų besikuriančiai pilietinei visuomenei, o ypač laisvos informacijos sklaidos laikotarpiu, kai melaginga, Lietuvą menkinanti informacija sklinda be mūsų žiniasklaidos tinkamo atkirčio, be mūsų intelektualų plataus ir viešo kalbėjimo.

Kai  atvykę britų intelektualai klausia: „Mums įdomu, kas jūs esate per tauta, kad gyvendami Europos centre iki 13–14 a. sugebėjote būti neapkrikštyti? Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie Vasario 16-ąją ir Žaliojo tilto skulptūras (video) (5)

vladas-Turcinavicius-penki.lt-stopkadras

Artėjančiai Vasario 16-ajai skiriame interviu laidos vedėjas, politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas kalbina V. Krėvės-Mickevičiaus memorialinio muziejaus direktorių Vladą Turčinavičių.

Skandalingas Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimas nenukelti Žaliojo tilto skulptūrų privertė jos pirmininką Romą Pakalnį atsistatydinti. Kuo pagrįstas šis poelgis? Pokalbis su R. Pakalniu.

Apie sovietinių simbolių prasmę kalba ir žurnalistas Virginijus Savukynas. Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Kaip pažeidžiamos piliečių teisės ir demokratijos principai? (1)

Vladas-Turcinavicius

Ar žinai kas tave, tavo šeimą, bendruomenę, seniūniją atstovauja savivaldybės valdžioje?

Ar nesijauti bejėgiškas sprendžiant savo savivaldybės reikalus?

Lietuvoje jau virš 20-ies metų veikia Respublikos Konstitucija. Tačiau užliūliuoti tradicinių partijų ir jiems prijaučiančių politologų kalbų mūsų piliečiai net nesusimąsto, ar iš tikrųjų nepažeidžiamos piliečių teisės? Tautininkų sąjungoje kyla idėja ir tikslas, per įtaką savivaldoje į įtaką valstybėje, keisti Seimo, o ypač savivaldos rinkimų įstatymus, nes juose įteisinta piliečių teisių ir demokratijos principų pažeidimas. Skaityti toliau

Dainavos laiko klodai, sudėti į knygą (nuotraukos) (0)

Varėnos miesto savivaldybės nuotr.

Gruodžio 11 dieną Varėnos viešojoje bibliotekoje pristatyta dai­li­nin­kės Gra­ži­nos Di­de­ly­tės ir Dzūkijos (Dainavos) etninės kultūros globos tarybos nario Vygando Čapliko kny­ga „Dai­na­vos klo­dai: tarp le­dyn­me­čio ir da­bar­ties“. Dalyvavo knygos sudarytojas ir tekstų autorius  Vygandas Čaplikas, Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinio muziejaus Vilniuje vadovas Vladas Turčinavičius.

Vladas Turčinavičius pasakojo, jog dailininkė Gražina Didelytė, vienuolika metų gyvendama Varėnos rajone Rudnelėje, Skaityti toliau

V.Turčinavičius. Geopolitikos spąstuose, arba Neutralumo bejėgiškumas (25)

Delegacijos pasitikimas Berlyne. Iš kairės K.Škirpa, gen. S.Raštikis, A.Merkys | K.Škirpos knygos „Lietuvos nepriklausomybės sutemos“ nuotr.

1939-ųjų metų rugpjūčio-rugsėjo istorinių įvykių metinių proga pravartu pažvelgti į Lietuvos likimą kitu kampu, o ne tik mums anksčiau istorijografijoje suformuotu rakursu. Žvelkime  Lietuvos žvilgsniu: ar iš tikrųjų Lietuvai buvo toks pragaištingas Molotovo-Ribbentropo rugpjūčio 23-osios paktas ir jo slaptasis protokolas? Kiek Slaptasis protokolas  buvo palankus Lietuvai, o kiek buvo piktas vokiečių aktas prieš Lietuvą, kaip jį iškraipė mūsų lenkofilai ir antinacinė užsienio propaganda, turėtume visa tai pasiaiškinti.

Objektyviai žiūrint protokolas nieko nepriimtino Lietuvai nenumatė, tik užtikrino Lietuvos saugumą nuo Rytų bolševikų pavojaus Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Vincas Krėvė – tautos savigarbos ir laisvės ugdytojas. (12)

Vincas Krėvė Pensilvanijos universiteto profesorius -1953 m.

Skiriama Vinco Krėvės  59-osioms mirties metinėms

Dabarties publicistai rašydami apie Vinco Krėvės-Mickevičiaus politinę veiklą nuolat kartoja, kad Krėvė buvo prieštaringa (kontraversiška) asmenybė. Tačiau atidžiau pažvelgus į jo kūrybą ir XX a. istorinę aplinką, galima teigti, kad Krėvė savo kūryboje buvo nuoseklus lietuvių tautos savimonės ir savigarbos ugdytojas, o kalbant apie jo politinę visuomeninę veiklą, tai jos vektorius buvo lietuvių tautos laisvės ir Lietuvos valstybės interesų gynimas.

1918 m. atsikūrus Lietuvos valstybei, iš rytų, pietų ir vakarų ją supo imperiško elgesio geopolitikos žaidėjai. Nors galima pripažinti, kad po Pirmojo pasaulinio karo Rusijos ir Vokietijos imperijų teritorijos buvo apkarpytos, Skaityti toliau

V.Turčinavičius. Kaip istorikas, žaisdamas atviromis praeities kortomis, tampa neteisus (22)

V.Krėvė-Mickevičius

                                 „Dažnai mes labai klystame,vertindami praeities įvykius ne tos pačios praeities, bet dabarties akimis.“[1]- rašė Lietuvos kariuomenės vadas Stasys Raštikis.

1953-1954 metais vyko JAV Kongreso Ch.J. Kersteno komiteto Pabaltijo valsybių okupacijos tyrimai. Vykstant šiam tyrimui JAV lietuvių organizacijos nuolat konfliktavo tarpusavyje dėl to kam vadovauti pristatant medžiagą ir liudytojus. Atrodytų, kad prigulėjo vadovauti Amerikos lietuvių tarybai (ALT), nes jos pastangomis JAV Kongresas nutarė tirti Baltijos valstybių okupacijos ir inkorporacijos į Sovietų sąjungą bylą, tačiau į vadovavimą pretendavo ir Lietuvių laisvės komitetas (LLK), ir Lietuvos pasiuntinybės (LP). Galima tik stebėtis lietuvių, anuomet net valstybę ištikus tragedijai, nevieningumu. Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Kaip istorikas „Penktąja kolona“ nuslepia Trojos arklį (61)

Vladas Turčinavičus

Istorikas Mindaugas Tamošaitis, aprašinėdamas Lietuvių draugiją SSRS tautų kultūrai pažinti (toliau Draugija), iš straipsnio į straipsnį naudoja tas pačias savo mintis, įžvalgas tik straipsnių pavadinimai keičiasi.[1] Skaitytojams bandoma sudaryti įspūdį, jog didžiausia kaltė dėl kultūrbolševizmo propagandos ir Lietuvos inkorporacijos į Sovietų Sąjungą tenka šios Draugijos nariams ir Nepriklausomos Lietuvos inteligentijai. Priminsiu, kad Draugija įsteigta 1929 m. Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos iniciatyva ir finansuojama buvo iš jos lėšų, o pirmininku išrinktas prof. Mykolas Biržiška. Analogiškos draugijos Baltijos ir kitose valstybėse buvo įsteigtos dar anksčiau. Panaši draugija veikė net JAV. Skaityti toliau

V.Turčinavičius. Kūrėjas, kurio pėdos gimtinės žemėje, o akys aprėpia platųjį pasaulį (5)

Vincas Krėvė Pensilvanijos universiteto profesorius -1953 m.

„Šventųjų Gango vilnių pasaka“ – tai Vinco Krėvės-Mickevičiaus 1912 m. parašytos apysakos „Pratjekabuda“ pavadinimo dalis. Prieš išsiųsdamas ją spausdinti rašytojas 1912 m. lapkričio 19 d. laiške Liudui Girai rašė: „Matai, mano apysaka „Pratjekabuda“ (Tas, kuris yra prabudęs dėl tavęs“) – kaip ir legenda. Turinys yra tokis: vienas brahmanas išsižadėjo viso, kad ieškotų teisybės, kad ieškotų tokios galybės, kuri pergalėtų mirtį ir duotų žmonėms laimę, padovanotų jiems amžiną jaunystę ir gyvenimą. …“ Toliau pranašiškai Krėvė byloja: „Maždaug tokis turinys. Kaip matai, tau suvis netinkamas. Viena, kad labai nedievobaimingas. O Lietuvoje, paskendusioje klerikalizme, tokis veikalas, kad jis ir nuodailiausias būtų, Skaityti toliau

Seime bus paminėtos Vinco Krėvės-Mickevičiaus 130-osios gimimo metinės (0)

V.Krėvė-Mickevičius

Spalio 26 d. Seime bus paminėtos lietuvių literatūros klasiko Vinco Krėvės-Mickevičiaus 130-osios gimimo metinės. Seimo I r.Konstitucijos salėje Seime vyks tarptautinė konferencija „Vilnius-Baku: kultūrų tiltai“, skirta lietuvių literatūros klasiko Vinco Krėvės-Mickevičiaus 130-osioms gimimo metinėms.

Renginį organizuoja Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, Lietuvos mokslų akademija ir Lietuvos azerbaidžaniečių bendrija. Skaityti toliau