Žymos archyvas: Vladas Terleckas

O. Voverienė. Istoriko atsakomybė, vertinant Lietuvos praeitį. (37)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Blogiausia, kad mūsų žmonės nebeturi vidinės paskatos domėtis tautos praeitimi, jos didvyriais, dvasiniais lobiais, o išorinės paskatos – „kultūros“, renginiai, laidos, spauda – sutelktos nešvankybėms, smurtui, agresyviajam kosmopolitizmui propaguoti ir tautiniam sąmoningumui naikinti. Albertas Griganavičius.

Istorikas Edvardas Krikščiūnas, išeidamas į Amžinybę, paliko mums jo testamentinę nuostatą, skelbiančią: „Istorikas, neigdamas praeitį, kaip vertybę, naikina lietuvybę“. Jau keli dešimtmečiai kai mūsų vyresniosios kartos istorikai, tvirtina, kad ikikrikščioniškoji Lietuvos valstybė, jos vadovai ir jos politikai buvo primityvūs nevykėliai: „Lietuva yra Europos užkampis:, „barbarų kraštas“, visi mūsų didieji kunigaikščiai – „neverti vieno 1918-1919 m. savanorio“, „Lietuva sutrukdė Vakarų civilizacijos plėtrą Rytų slavų žemėse“, „atplėšė Skaityti toliau

V. Terleckas. Kaip M. Ivaškevičiui pavyko įsiropšti į Nacionalinės premijos olimpą (13)

Vladas Terleckas | T. Lukšio nuotr.

Tai jis pasiekė kažkelintu kartu. Kaip anksčiau (2019 02 15 Alkas) atkreipiau dėmesį, Nacionalinių kultūros ir meno premijų komijos pirmininkė Viktorija Daujotytė žurnalistę Irena Babkauskienę tikino, kad ji nežinojusi apie pakartotinį romano „Žali“ leidimą 2018 m. To žurnalistės klausiamų dauguma komisijos narių tarsi burną būtų prisisėmę vandens. Panašu, kad jie „pirko“ katę maiše. Šį romaną išleidusios leidyklos vadovė viešai džiaugėsi išaugusiu jo perkamumu. 2018 m. leidimą Mokslų akademijos biblioteka gavo ir katalogavo tų metų kovo 26 d.

Atlikusieji komparatyvinę 2002 m. ir 2018 m. leidimų tekstų analizę, Skaityti toliau

V. Terleckas. Kas siekia uzurpuoti žodžio laisvę ir tiesą? (16)

Vladas Terleckas | voruta.lt nuotr.

Ne man vienam keisčiausia, kad nežinoma už ką, kokius kūrinius Mariui Ivaškevičiui paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. Tai tapo vos ne „valstybine paslaptimi“. Jos sužinoti nepavyko ir žurnalistui Ferdinandui Kauzonui, jis buvo siuntinėjamas nuo Ainošiaus pas Kaipošių (Respublika, 2019 m. vasario 8 d.). Kultūros ministro oficialiame atsakyme nevyriausybinėms organizacijoms biurokratiškai rašoma: „Už drąsų literatūros žingsnį“. Ar 30 tūkst. eurų gauti pakanka drąsaus žingsnio?! Juk pasitaiko, kad meška ar dramblys drąsiai įžengia į kokią nors parduotuvę. Matyt, komisijos nariai supainiojo drąsą su įžūlumu, bravūra. Skaityti toliau

Spaudos konferencija: Nacionalinė premija už antinacionalines nuostatas (video) (3)

Spaudos konferencija | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Vasario 15 d. Seime įvyko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Algirdo Edriukaičio ir Vlado Terlecko spaudos konferencija „Nacionalinė premija už antinacionalines nuostatas“.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras A. Edriukaitis sakė, kad politinių kalinių ir tremtinių organizacijos teismui žada apskųsti prokuratūros sprendimą nepradėti ikiteisminio tyrimo  dėl rašytojo Mariaus Ivaškevičiaus romane „Žali“ išsakytų žeminančių teiginių apie Lietuvos partizaninę kovą ir vieną iš jos vadovų – generolą Joną Žemaitį. Skaityti toliau

Š. Valentinavičius. „Dovana“ Lietuvos Valstybės šimtmečiui – nacionalinė kultūros ir meno premija paskirta tautos istorijos niekintojui (40)

Šarūnas Valentinavičius | asmen.nuotr.

Iki tos dienos eita beveik tris dešimtmečius – nuo pirmųjų atkurtos Nepriklausomybės dienų. Eita atkakliai ir įžūliai, visomis įmanomomis priemonėmis ir keliais, išnaudojant visas galimybes ir formas niekinti ir trypti Lietuvos didžiavyrius, kovojusius ir paguldžiusius galvas nelygioje, bet garbingoje kovoje su sovietiniais okupantais ir kolaborantais. Pagaliau – pergalė!

Pergalingai ir galingai  skambant fanfaroms  atėjo ši diena: romano „Žali“ autoriui Mariui Ivaškevičiui už gyvybę paaukojusių partizanų atminimo dergimą skiriama 2018 metų nacionalinės kultūros ir meno premija. Premiją niekintojui pačioje   garbingiausioje vietoje  – Prezidentūroje Skaityti toliau

V. Terleckas. Knyga apie vimdančią istoriją, išvietes, okupacijos naudą ir kitką (16)

Vladas Terleckas | A. Baltėno nuotr.

Apie tokios istorijos poreikį nepaliaujamai kalba A. Bumblauskas.

Neseniai (š. m. pavasarį) knygynuose pasirodė istorikų A. Bumblausko, A.Eidinto, A. Kulakausko ir M. Tamošaičio knyga keistu pavadinimu „Lietuvos istorija kiekvienam“. Ar tai – tik reklaminis triukas norint nuslėpti, kad ši knyga tėra 2012 m. ir 2013 m. leidinio klonas? Tiesa, gerokai papildytas. Tokiais atvejais įprasta knygos tituliniame lape pateikti atitinkamą nuorodą, Skaityti toliau

O. Voverienė. Mokslininko paminklai Lietuvos prisikėlimui ir tautos pasipriešinimui (5)

Profesorė Ona Voverienė LMA Vrublevskių bibliotekos balkone 2018 | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Vladas Terleckas, parašydamas knygas „Tragiški Lietuvos istorijos puslapiai 1940–1953“ ir „Priešinimasis Lietuvos nukryžiavimui 1944–1953. Mitai ir tikrovė“ tartum pastatė paminklus Lietuvos prisikėlimui ir tautos pasipriešinimui. Pirmoje knygoje perteikiama 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos istorija, pasakojanti apie ūkio, kultūros pasiekimus, gražiausią fenomeną – tautinės mokyklos kūrimą ir jos tautinio modelio aprobacijos laikotarpį, valstybingumo praradimą, žmogžudiškas okupacijas. Skaityti toliau

V. Terleckas. Pamiršti pirmieji masiški Lietuvos žmonių trėmimai ir žudynės (16)

Vladas Terleckas. Pamiršti pirmieji masiški Lietuvos žmonių trėmimai ir žudynės | voruta.lt nuotr.

Šių kančių ir Lietuvos katastrofos nėra mūsų istorinėje atmintyje. Dėl to daugiausiai kaltės tenka tyleniams istorikams, kurie iki šiol nepabandė patyrinėti šios skaudžios temos ir neatskleidė jos svarbos. Ką padarysi, kad dalis jų užsiėmę „svarbesniais“ dalykais – Lietuvos praeities, protėvių dergimu.

Kaip žinoma, 1655 m. rytinę LDK dalį užėmė Maskvos kariuomenė, o Žemaitiją – švedai. Įvairiais duomenimis, LDK Skaityti toliau

L. Šopauskas. Ar viešieji intelektualai turi ką pasakyti Lietuvai? (15)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Kovo 14 d. VU TSPMI įvyko diskusija tema „Ar viešieji intelektualai turi ką pasakyti Lietuvai“. Joje tezes pristatė filosofas dr. Laisvūnas Šopauskas, jam oponavo politologas, portalo bernardinai.lt redaktorius Donatas Puslys, diskusiją moderavo filosofas dr. Mindaugas Kubilius. Skaitytojams siūlome susipažinti su dr. Laisvūno Šopausko diskusijoje perskaitytu pranešimu. Pranešimo pagrindu rengiamas straipsnis, kuriame diskusijoje pristatyta pozicija bus išdėstyta išsamiau.

Tezė. Inteligentija ir viešieji intelektualai yra visiškai skirtingos prigimties reiškiniai Skaityti toliau

Įteikti G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“ (0)

panevezys.lt nuotr.

Kovo 30 d. J. Miltinio dramos teatre įteikti Seimo įsteigti G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“. Panevėžio miesto savivaldybės ir Kraštotyros muziejaus organizuojamame renginyje pasveikinti šio garbingo apdovanojimo laureatai. Prieš renginį Panevėžio  miesto meras Rytis Račkauskas bei medalio laureatai ir svečiai padėjo gėlių ant rašytojos, publicistės, visuomenės veikėjos G. Petkevičaitės-Bitės kapo Panevėžyje.

„Mielieji, savo veikla Jūs liudijate Gabrielės Petkevičaitės-Bitės vertybes ir idealus. Skaityti toliau

Panevėžyje bus įteikiami G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“ (0)

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“

Kovo 30 d. 15 val. J. Miltinio dramos teatre bus įteikiami Seimo įsteigti G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“. Panevėžio miesto savivaldybės ir Kraštotyros muziejaus renginyje bus pasveikinti šio garbingo apdovanojimo laureatai.

Primenama, kad jais tapo: už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą – rašytojas Marius Ivaškevičius, asociacijos „Talka tėviškei“ pirmininkas Sigitas Marčiukaitis, Lietuvos nacionalinio muziejaus muziejininkė Aistė Petrauskienė, Jurbarko kultūros centro teatro vadovė Danutė Samienė; Skaityti toliau

V. Baldišis. Lietuvos Patriotui, Ekonomistui ir Istorikui, Didžiavyriui Vladui Terleckui – 75–eri (27)

Vladas Terleckas | T. Lukšio nuotr.

Zigmo Vaišvilos įžanginis žodis:

Valstybės atkūrimo skausmas

Sutikome Naujuosius. Skausmingai. Valdžia bando nurašyti Litą. Emocijų tikrai netrūksta. Viską bando užgožti neviltis – kokia mūsų valstybės, kiek jos beliko, ateitis? Signataras Algirdas Endriukaitis į kolegas kreipėsi „Naujametiniu laišku signatarams: Ką daryti, jei matai, kad stovi prie valstybės prarajos krašto ir nieko nenori veikti?“ Skaityti toliau

Prestižinę V.Jurgučio premiją šiemet pelnė žinomas ekonomistas V.Terleckas (1)

Lietuvos banko nuotr.

Prestižinę Vlado Jurgučio premiją šiemet pelnė žinomas ekonomistas Vladas Terleckas

Lietuvos bankas ir Lietuvos mokslų akademija Vlado Jurgučio premiją skyrė žinomam ekonomistui Vladui Terleckui už monografiją „Bankininkystė Lietuvoje 1795–1915 m.“.

„Vlado Terlecko mokslinis darbas tikrai vertas prestižinės Vlado Jurgučio premijos. Autorius atliko didžiulę archyvinių šaltinių ir literatūros paiešką, pirmasis ištyrinėjo carinės Rusijos laikais Lietuvoje veikusių kredito įstaigų archyvus. Ši studija turiningai tarsi pratęsia kito Vlado Jurgučio premijos laureato, Skaityti toliau

V. Terleckas. Manipuliavimo žuvusiais juodosios technologijos. Aukų gainiojimas po vardynus ir jų žudikų slėpimas (16)

2011 m. pabaigoje knygynuose pasirodė ilgamečio sovietinės žurnalistikos atstovo Povilo Masilionio sudaryta ir leidyklos „Politika“ išleista „Partizanų teroro aukų atminimo knyga“. Leidinyje pateikiami esą „partizanų nužudytų piliečių“ sąrašai, o pratarmėje lietuvių, anglų ir rusų kalbomis rašoma: „Ši Atminimo knyga – tai ne tik kuklus paminklas visoms pokario metų beginklių civilių žmonių aukoms. Tai ir kaltinamasis aktas Lietuvos valdžiai, pokario terorizmą pavertusiai valstybine politika.“ Skelbiame Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Doc. dr. Vlado Terlecko parašytą šios knygos teiginių aptarimą. Skaityti toliau

V. Terleckas. Be kompetencijos, su „patikimomis“ čekistų ataskaitomis prieš partizanus (61)

Vladas Terleckas | T.Lukšio nuotr.

Tokius žodžius ištarti verčia Mindaugo Pociaus knygos „Kita mėnulio pusė“ tekstai ir išvados. Ji parašyta disertacijos pagrindu, jai vadovavo antipartizaniškomis nuostatomis išgarsėjęs Liudas Truska. Pagal A. Anušauską, Truska buvo apsuptas ilgamečių „teisinių struktūrų darbuotojų“ (www.alfa.lt, 2011 12 01). Knygą išleido (2009 m.) Lietuvos istorijos institutas. Leidinio objektas (tema) – partizanų kova su kolaborantais 1944–1953 m., kuri autoriaus valia tampa pasakojimu apie neva purve ir kraujuje besimaudžiusių laisvės kovotojų „nusikaltimus“, vos ne jų kova su tauta. Knyga pelnytai sukėlė pasipiktinimo audrą, ją kvalifikuotai kritikavo istorikas Rimantas Jokimaitis, Ričardas Čekutis, Mingailė Jurkutė ir daugelis internautų. R. Čekutis savo komentarus pavadino taip: „Partizanų dergimas – eilinė „mitų griovėjų“ demagogija“. Skaityti toliau