Žymos archyvas: trąšos

Laukus jau galima tręšti dalyje Lietuvos (0)

zum.lt nuotr.

Telšių, Tauragės, Šiaulių, Panevėžio, Kauno, Alytaus ir Marijampolės apskričių teritorijose, atsižvelgus į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenis, leidžiama tręšti laukus mėšlu ir (ar) srutomis anksčiau.

Visais atvejais draudžiama tręšti ant įšalusios, įmirkusios ar apsnigtos žemės.

Draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti šeštadieniais, sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis arčiau kaip per 100 m nuo gyvenamojo namo be gyventojo sutikimo ir 300 m nuo gyvenvietės be seniūnijos seniūno sutikimo. Skaityti toliau

R. Karbauskio prašymu Seimui ir visuomenei bus pateiktos objektyvios žinios apie padėtį žemės ūkyje (1)

Ramūnas Karbauskis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba Seimui oficialiai pranešė neturinti informacijos, jog elevatorių paslaugų, grūdinių, aliejingų sėklų kultūrų supirkimo ir pardavimo paslaugų rinkose Lietuvoje būtų susiklosčiusi kurių nors subjektų dominuojanti padėtis. Taip pat nėra duomenų, kad būtų sukurta dominuojanti ar konkurenciją apribojanti padėtis teikiant grūdų auginimo ir didmeninio pardavimo paslaugas Lietuvoje. Konkurencijos taryba nurodė didžiausius mineralinių trąšų pardavėjus Lietuvoje, pažymėdama, kad trąšomis prekiauja bent 24 ūkio subjektai. Pateikdama informaciją apie koncentraciją trąšų rinkoje, Skaityti toliau

Lietuva ir Indija plečia verslo ryšius (nuotraukos) (0)

Spaudos konferencija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Indijos-Baltijos prekybos rūmai, kuriantys ir plėtojantys abipusiai naudingus ryšius tarp Lietuvos ir Indijos Respublikų, pristatė naują eksporto nišą Indijoje Lietuvos verslininkams. Lietuva numato eksportuoti š Indiją organinias trąšas.

Bendrovės „Akustinės biotechnologijos“ gamybos technologiniame procese nepanaudojama jokia chemija.

Indijos-Baltijos prekybos rūmų vadovas Gediminas Citukas teigia, Skaityti toliau

Pareigūnai įspėja: laukų tręšimas neturi virsti teršimu (0)

tresimas-srutos-meslas_am-lt

Šiek tiek atvėsus orams, aplinkosaugininkai gauna vis daugiau pranešimų apie mėšlu ir srutomis netinkamai tręšiamus laukus. Pasitvirtinusių pranešimų vis daugėja, o pareigūnai tikina, kad tai, ką daro ūkininkai, sunku pavadinti „tręšimu“ – tai tikrų tikriausias teršimas.

Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento specialistai praeitą savaitę išaiškino neeilinį pažeidimą, kai laukuose buvo išpilta keliolika sunkvežimių nuotekų dumblo.

Skaityti toliau

E. Drungytė. Naujasis pasaulis – leninizmo įtvirtinimo bastionas (31)

Erika Drungytė | asmeninė nuotr.

Šiuolaikinis pasaulis tapo nesiliaujančių karų ir kovų arena. Kai pasaulio didžiosios valstybės vėl mėgina išsiaiškinti, kuri lyderiauja, kurios diktatas yra teisingesnis ir vedantis į rojų, piliečiai palikti kariauti savus karus, į kuriuos arba nekreipiama dėmesio, arba kuriuos stengiamasi numalšinti. Malšinimas ir kova su piliečiais iš tiesų yra tikrosios, globaliosios diktatūros įteisinimas, o supervalstybių susitarimas galutinai įtvirtinti žmonijos perkeitimo mechanizmus ir yra jas vienijantis faktorius. Keista tik tai, kad absoliučiu pozityvumo ženklu tapusios sąvokos „vakarietiška“ ir „demokratiška“, Skaityti toliau

Lietuvoje bus renkamas „Dviračių miestas“ (1)

Dviračių takas | Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Siekdama plėtoti saugią infrastruktūrą dviratininkams ir prisidėdama prie Sveikatingumo metų idėjos, Susisiekimo ministerija kviečia visas Lietuvos savivaldybes dalyvauti konkurse, kuriame vienas mūsų šalies miestų bus nominuotas „Dviračių miestu“. Konkurso pasiūlymų laukiama iki šių metų gruodžio 6 dienos.

Ministerija tikisi, kad šis konkursas taps nauju impulsu, skatinančiu šalies miestus ir savivaldybes plėtoti patrauklią ir saugią infrastruktūrą dviratininkams. „Dviračių miestu“ bus nominuotas labiausiai šį transportą propaguojantis miestas, kuris ne tik plėtoja dviračių transporto infrastruktūrą, bet ir skatina gyventojus naudotis dviračiu susisiekimo tikslams, rūpinasi eismo sauga ir vykdo švietėjišką veiklą. Skaityti toliau

Nukritę lapai – puiki ekologinė trąša medžiams ir kitiems augalams (0)

© Ben Goode | Dreamstime.com

Kauno centre esančiose erdvėse ir pagrindinėse gatvėse jau nuo praėjusios savaitės darbuojasi nukritusius lapus grėbiantys ir išvežantys darbininkai. Tuo tarpu miesto gyventojams aplinkosaugos specialistai rekomenduoja nukritusius lapus palikti vejose, kur jie greitai supūva ir tampa puikia ekologine trąša.

Pasak Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus specialistų, supuvę lapai praturtina dirvą mineralais, medžiams ir augalams jie tampa maisto medžiagų šaltiniu. Nukritę lapai medžius bei kitus augalus puikiai apsaugo nuo šalčio. Pasak aplinkos apsaugos specialistų, visiškas sterilumas yra nebūdingas gamtai ir ardo gamtos apykaitos ratą. Skaityti toliau

Derliui didinti būtina atstatyti nualintą dirvožemį (0)

efoto.lt, R.L. nuotr.

Pavasarį atlikti dirvožemio tyrimai parodė, kad mineralinio azoto dirvoje aptinkama vis daugiau.  Dėl nesubalansuoto mineralinių trąšų ir chemijos naudojimo spartėja dirvožemio degradacija, o dirva organinėmis trąšomis gerinama nepakankamai. Atėjus rudeniniui tręšimui ieškoma papildomų medžiagų atstatyti dirvožemį.

„Jeigu nualintoje žemėje naudosime vien mineralines trąšas, norimų rezultatų nepasieksime. Norint užauginti gerą derlių metai iš metų, būtina gerinti dirvožemio struktūrą organinėmis dirvos gerinimo priemonėmis, pavyzdžiui, mėšlu.“ – sako Baltijos agroverslo instituto projektų vadovas Egidijus Vaitiekūnas. Skaityti toliau

R.Laužikas. Lietuvos ateities scenarijai: Europos kiaulidė (2)

Kiaulės | A.Pranno nuotr. efoto.lt

Pavasaris ir vasara Lietuvoje prasideda ne paukščių giesmėmis ar žydinčiomis gėlėmis, o laukais sklindančių srutų smarve. Pagal „Aplinkosaugos reikalavimus mėšlui tvarkyti“ nuo balandžio 1 d. laukus galima laistyti organinėmis trąšomis.

Lietuvoje suformuota teisinė bazė ir iš to kylanti praktika sukuria puikias sąlygas mūsų kraštui virsti „Europos kiaulide“. Tik ar tuo didžiuosimės taip pat, kaip industrinėje epochoje anglai didžiavosi savo šalį vadindami „Pasaulio dirbtuve“? Skaityti toliau