Aplinkos ir žemės ūkio ministrai pasirašė įsakymo „Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pataisas, kuriose numatyta nauja tręšimo mėšlu ir srutomis tvarka. Dėl šios tvarkos po antradienį įvykusių derybų susitarė abiejų ministerijų ir ūkininkams atstovaujančių organizacijų atstovai.
„Laukus tręšti mėšlu ir srutomis bus draudžiama nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d., tačiau naujoje tvarkoje yra numatyta išimčių. Jos įteisintos dėl skirtingų gamtinių sąlygų minėtais laikotarpiais“, – sako aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.
Nuo lapkričio 15 d. iki lapkričio 30 d. bus galima tręšti tik daugiametes pievas, ganyklas, ariamąją žemę su augaline danga (apsėtą, apsodintą augalais), kurios nuolydis ne didesnis kaip 5 proc. Bus draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti arčiau kaip 5 m iki vandens telkinio kranto linijos, o į dirvą patenkančio azoto kiekis negali viršyti 40 kg hektarui.
Nuo kovo 1 d. iki kovo 20 d. tręšimui galioja tos pačios sąlygos, tačiau netaikomas reikalavimas, kad azoto kiekis negali viršyti 40 kg hektarui.
Kaip ir anksčiau, visu laikotarpiu draudžiama mėšlą ir srutas įterpti į įšalusią, įmirkusią, užtvindytą, apsnigtą žemę.
Naujoje tvarkoje nebelieka nuostatos, kad Žemės ūkio ministerija gali paskelbti ankstesnę tręšimo laikotarpio pradžią visoje Lietuvoje arba atskiruose regionuose, jei 4 paras iš eilės vidutinė oro temperatūra ne žemesnė kaip 5 ℃.
„Ateityje, kai sulauksime mokslininkų išvadų, ketiname tobulinti šios tvarkos nuostatas dėl mėšlo laikymo rietuvėse“, – teigia aplinkos viceministrė.
Tręšiant dirvą mėšlu ir srutomis būtina laikytis aplinkosauginių reikalavimų, nes neatsakingas tręšimas organinės kilmės trąšomis daro žalą aplinkai. Netinkamai tvarkomas mėšlas ir srutos patenka į aplinką, teršia paviršinius ir požeminius vandenis, didina oro taršą ir gali sukelti sveikatos problemų, o azoto ir fosforo junginių perteklius sukelia vandens ir sausumos ekosistemų pokyčius.