Žymos archyvas: tautinis kostiumas

Tautinis drabužis – ne laikina mada, o ilgaamžis stilius (0)

Aukštaitijos krašto tautiniais drabužiais pasipuošusi Deimantė Kazėnaitė | M. Jovaišos nuotr.

Lietuvos nacionalinis kultūros centras kartu su „Neregėtos Lietuvos“ autoriumi ir leidėju Mariumi Jovaiša pradeda tautinio drabužio populiarinimo kampaniją #taudrabuzis. Projekto tikslas – atkreipti jaunimo dėmesį socialiniuose tinkluose ir paskatinti domėjimąsi tradiciniais drabužiais. Instagramo ir feisbuko garsenybės dalyvaus fotosesijose ir dalysis nuotraukomis bei trumpais vaizdo siužetais savo paskyrose.

Jonas Nainys, Dovilė Filmanavičiūtė, Beata Nicholson, Skaityti toliau

Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ D. Bernotaitė-Beliauskienė – apie lietuvių tautinius drabužius (video) (0)

Dalia Bernotaite-Beliauskiene | Laidos stop kadras

Tęsiame kultūros laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ skirtų Algirdo Juliaus Greimo metams pristatymą.

Vienuoliktoje ciklo laidoje dalyvavo lietuvių materialinės ir dvasinės kultūros tyrinėtoja bei puoselėtoja Dalia Bernotaitė-Beliauskienė. Kokie yra tradiciniai lietuvių drabužiai? Kokie regioniniai savitumai atsiskleidžia jų spalvose, deriniuose, puošyboje? Laidoje dairysimės ne tik po neeilinę parodą Radvilų rūmuose, bet ir Lietuvos dailės muziejaus Liaudies meno skyriaus saugykloje su pačia jos vedėja. Skaityti toliau

Lietuvos centrinis valstybės archyvas kviečia susipažinti su Lietuvių tautiniais drabužiais nuotraukose (nuotraukos) (0)

Tautiniais drabužiais apsirengusios merginos. XX a. 4 deš. V. Augustino nuotr.

Lietuvos Respublikos Seimas, pabrėždamas tautinių drabužių, kaip tautos ir valstybės simbolio, etninio tapatumo ir nacionalinės kultūros išraiškos pavidalo svarbą, 2017 metus paskelbė Tautinio drabužio metais. Ta proga Lietuvos centrinis valstybės archyvas  kviečia visus susipažinti su lietuvių tautinių drabužių savitumu ir istorija, kurias atskleidžia daugybė archyve saugomų nuotraukų.

Dažniausiai lietuvių moterų tautinį drabužį sudaro: marškiniai, sijonas, prijuostė, liemenė, galvos apdangalas ir apavas, vyrų Skaityti toliau

Kaune kuriama ilgiausia nuotrauka – „Tautinė fotojuosta“ (0)

Donatas Stankevičius | Kauno technologijos universiteto nuotr.

Ar kada susimąstėte, jog žodis „juosta“ naudojamas ne tik, kalbant apie vieną gražiausių tautinio drabužio dalį, bet ir kasdieniame fotografų darbe? KTU fotostudijos meno vadovas Donatas Stankevičus, pastebėjęs ryšį tarp abiejų reikšmių, paskatino įgyvendinti sumanymą – „Tautinė fotojuosta“, sukurtą Tautinių drabužių metų proga.

Sumanymas pavasarį ir vasarą buvo įgyvendinamas kartu su Kauno technologijos universiteto (KTU) tautinio meno ansambliu – „Nemunas“ ir Kauno bendruomene.

Skaityti toliau

XXXII tarptautinė folkloro šventė „Atataria lamzdžiai-2017“ (0)

Atataria lamzdžiai-2017

Tik tai, kas tikra!
Atrasi daugiau nei tikiesi!
Antrąjį birželio savaitgalį, 9-11 d., į Kauną kviečia tradiciniu tapęs XXXII tarptautinis folkloro festivalis „Atataria lamzdžiai-2017“, organizuojamas nuo 1984 metų.

Miestui festivalis dovanos liaudies muzikos šventę, tapusią svarbiu Kauno kultūros reiškiniu. Kauniečiai ir miesto svečiai turės galimybę gėrėtis ne tik įvairių Lietuvos regionų liaudies autentiškos muzikos ir šokių pristatymais, bet ir grožėtis „gyva“ festivalio dalyvių autentiškų kostiumų paroda, reprezentuojančia skirtingų Lietuvos regionų senųjų kaimo žmonių dėvėtą išeiginį rūbą. „Atataria lamzdžiai“ skirti Tautinio kostiumo metams.

Trimitai kvies į įvairius festivalio, kurio žemėlapis vis plečiasi, keičiasi, renginius. Tačiau išlieka svarbu – mūsų Kaunas yra gražiausių Lietuvos folkloro ansamblių sueigos centras, lietuvybės lopšys.

Birželio 9 dieną prie Kauno miesto savivaldybės iškilmingai suplevėsuos festivalio vėliava, Kauno tautinės kultūros centre įsižiebs festivalio ugnis, o atidarymo koncertą skelbs mediniai trimitai. 19 val. aikštėje prie miesto sodo, Laisvės al., įvyks linksma gatvės vakaronė.

Šeštadienio vidurdienį, birželio 10 dieną, Kauno pilies lomoje prasidės tautodailininkų ir amatininkų kūrybinės dirbtuvės – kermošius, o nuo 13 val. Didžiajame festivalio koncerte „Kur pulkelis ėjo, kalnelis drebėjo“ skambės gražiausios liaudies dainos ir instrumentinė muzika, atliekama Lietuvos ir užsienio folkloro kolektyvų. Aidės 2017 m. Lietuvos vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso „Tramtatulis“ dalyvių balsai, ekrane bus rodomos visų laikų festivalio „Atataria lamzdžiai“ istorinės akimirkos.

Šeštadienio vakarą Šv. Jurgio bažnyčioje, 22 val., iki vidurnakčio paslaptingu ritmu užburs sutartinių giedotojai, pristatydami pačias seniausias nematerialaus paveldo giesmes, tapusias unikalia Lietuvos vizitine kortele.

Sekmadienį, birželio 11 dieną, 13 val., Kauno seniūnijų bendruomenės su festivalio dalyviais dalinsis gyvąja tradicija gamtoje: soduose, slėniuose, parkuose. 16 val. Kauno įgulos karininkų ramovėje XXXII tarptautinį folkloro festivalį „Atataria lamzdžiai-2017“ vainikuos baigiamasis koncertas „Aukštam kalnely žydi radastėlė“. Vyks naujos knygos su kompaktine plokštele „Tautosakinių ir instrumentologinių ekspedicijų keliais“ pristatymas, bus nuleista festivalio vėliava, užgesinta ugnis, paliekantį viltį, kad liaudies muzika ir šokis dar ilgai atitars mūsų visų širdyse ir tradicijos bus išsaugotos.

Festivalio rengėjai kviečia į atvirus nemokamus renginius!

Ateikite, dainuosma, šoksma, linksmi būsm

XXXII tarptautinė folkloro šventė „Atataria lamzdžiai-2017“ (0)

Atataria lamzdžiai-2017

Tik tai, kas tikra!
Atrasi daugiau nei tikiesi!
Antrąjį birželio savaitgalį, 9-11 d., į Kauną kviečia tradiciniu tapęs XXXII tarptautinis folkloro festivalis „Atataria lamzdžiai-2017“, organizuojamas nuo 1984 metų.

Miestui festivalis dovanos liaudies muzikos šventę, tapusią svarbiu Kauno kultūros reiškiniu. Kauniečiai ir miesto svečiai turės galimybę gėrėtis ne tik įvairių Lietuvos regionų liaudies autentiškos muzikos ir šokių pristatymais, bet ir grožėtis „gyva“ festivalio dalyvių autentiškų kostiumų paroda, reprezentuojančia skirtingų Lietuvos regionų senųjų kaimo žmonių dėvėtą išeiginį rūbą. „Atataria lamzdžiai“ skirti Tautinio kostiumo metams.

Trimitai kvies į įvairius festivalio, kurio žemėlapis vis plečiasi, keičiasi, renginius. Tačiau išlieka svarbu – mūsų Kaunas yra gražiausių Lietuvos folkloro ansamblių sueigos centras, lietuvybės lopšys.

Birželio 9 dieną prie Kauno miesto savivaldybės iškilmingai suplevėsuos festivalio vėliava, Kauno tautinės kultūros centre įsižiebs festivalio ugnis, o atidarymo koncertą skelbs mediniai trimitai. 19 val. aikštėje prie miesto sodo, Laisvės al., įvyks linksma gatvės vakaronė.

Šeštadienio vidurdienį, birželio 10 dieną, Kauno pilies lomoje prasidės tautodailininkų ir amatininkų kūrybinės dirbtuvės – kermošius, o nuo 13 val. Didžiajame festivalio koncerte „Kur pulkelis ėjo, kalnelis drebėjo“ skambės gražiausios liaudies dainos ir instrumentinė muzika, atliekama Lietuvos ir užsienio folkloro kolektyvų. Aidės 2017 m. Lietuvos vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso „Tramtatulis“ dalyvių balsai, ekrane bus rodomos visų laikų festivalio „Atataria lamzdžiai“ istorinės akimirkos.

Šeštadienio vakarą Šv. Jurgio bažnyčioje, 22 val., iki vidurnakčio paslaptingu ritmu užburs sutartinių giedotojai, pristatydami pačias seniausias nematerialaus paveldo giesmes, tapusias unikalia Lietuvos vizitine kortele.

Sekmadienį, birželio 11 dieną, 13 val., Kauno seniūnijų bendruomenės su festivalio dalyviais dalinsis gyvąja tradicija gamtoje: soduose, slėniuose, parkuose. 16 val. Kauno įgulos karininkų ramovėje XXXII tarptautinį folkloro festivalį „Atataria lamzdžiai-2017“ vainikuos baigiamasis koncertas „Aukštam kalnely žydi radastėlė“. Vyks naujos knygos su kompaktine plokštele „Tautosakinių ir instrumentologinių ekspedicijų keliais“ pristatymas, bus nuleista festivalio vėliava, užgesinta ugnis, paliekantį viltį, kad liaudies muzika ir šokis dar ilgai atitars mūsų visų širdyse ir tradicijos bus išsaugotos.

Festivalio rengėjai kviečia į atvirus nemokamus renginius!

Ateikite, dainuosma, šoksma, linksmi būsma!

XXXII tarptautinė folkloro šventė „Atataria lamzdžiai-2017“ (0)

Atataria lamzdžiai-2017

Tik tai, kas tikra!
Atrasi daugiau nei tikiesi!
Antrąjį birželio savaitgalį, 9-11 d., į Kauną kviečia tradiciniu tapęs XXXII tarptautinis folkloro festivalis „Atataria lamzdžiai-2017“, organizuojamas nuo 1984 metų.

Miestui festivalis dovanos liaudies muzikos šventę, tapusią svarbiu Kauno kultūros reiškiniu. Kauniečiai ir miesto svečiai turės galimybę gėrėtis ne tik įvairių Lietuvos regionų liaudies autentiškos muzikos ir šokių pristatymais, bet ir grožėtis „gyva“ festivalio dalyvių autentiškų kostiumų paroda, reprezentuojančia skirtingų Lietuvos regionų senųjų kaimo žmonių dėvėtą išeiginį rūbą. „Atataria lamzdžiai“ skirti Tautinio kostiumo metams.

Trimitai kvies į įvairius festivalio, kurio žemėlapis vis plečiasi, keičiasi, renginius. Tačiau išlieka svarbu – mūsų Kaunas yra gražiausių Lietuvos folkloro ansamblių sueigos centras, lietuvybės lopšys.

Birželio 9 dieną prie Kauno miesto savivaldybės iškilmingai suplevėsuos festivalio vėliava, Kauno tautinės kultūros centre įsižiebs festivalio ugnis, o atidarymo koncertą skelbs mediniai trimitai. 19 val. aikštėje prie miesto sodo, Laisvės al., įvyks linksma gatvės vakaronė.

Šeštadienio vidurdienį, birželio 10 dieną, Kauno pilies lomoje prasidės tautodailininkų ir amatininkų kūrybinės dirbtuvės – kermošius, o nuo 13 val. Didžiajame festivalio koncerte „Kur pulkelis ėjo, kalnelis drebėjo“ skambės gražiausios liaudies dainos ir instrumentinė muzika, atliekama Lietuvos ir užsienio folkloro kolektyvų. Aidės 2017 m. Lietuvos vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso „Tramtatulis“ dalyvių balsai, ekrane bus rodomos visų laikų festivalio „Atataria lamzdžiai“ istorinės akimirkos.

Šeštadienio vakarą Šv. Jurgio bažnyčioje, 22 val., iki vidurnakčio paslaptingu ritmu užburs sutartinių giedotojai, pristatydami pačias seniausias nematerialaus paveldo giesmes, tapusias unikalia Lietuvos vizitine kortele.

Sekmadienį, birželio 11 dieną, 13 val., Kauno seniūnijų bendruomenės su festivalio dalyviais dalinsis gyvąja tradicija gamtoje: soduose, slėniuose, parkuose. 16 val. Kauno įgulos karininkų ramovėje XXXII tarptautinį folkloro festivalį „Atataria lamzdžiai-2017“ vainikuos baigiamasis koncertas „Aukštam kalnely žydi radastėlė“. Vyks naujos knygos su kompaktine plokštele „Tautosakinių ir instrumentologinių ekspedicijų keliais“ pristatymas, bus nuleista festivalio vėliava, užgesinta ugnis, paliekantį viltį, kad liaudies muzika ir šokis dar ilgai atitars mūsų visų širdyse ir tradicijos bus išsaugotos.

Festivalio rengėjai kviečia į atvirus nemokamus renginius!

Ateikite, dainuosma, šoksma, linksmi būsma!

Jorėje bus pristatyta I. Daujotaitės-Janulienės tapybos paroda „Tautiniai drabužiai“ (1)

Jorė 2017 | Romuva.lt nuotr.

Balandžio 29 d. 17 val. Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje (Kulionių k., Molėtų r.) vykstant pirmosios pavasarinės žalumos šventei Jorei bus atidaryta Ilonos Daujotaitės-Janulienės tapybos darbų paroda „Tautinis drabužiai“ skirta Tautinių drabužių metams.

I. Daujotaitės-Janulienės tapybos darbų ciklas „Tautinis kostiumas“ yra tapybos parodos „Budėjimas“ skirtos Lietuvos laisvės dvidešimt penktosioms metinėms,  praėjusiais metais apkeliavusios pusę Lietuvos nuo Šventosios upės Anykščiuose iki  Baltijos jūros, tęsinys. Skaityti toliau

Seime vyksta tarptautinė konferencija „Tautinis kostiumas šiandien“ (tiesioginė transliacija) (0)

Seime vyks tarptautinė konferencija „Tautinis kostiumas šiandien“ | Alkas.lt koliažas.

Vasario 14 d. Seime vyks Kultūros komiteto kartu su Lietuvos nacionaliniu kultūros centru, Lietuvos nacionaliniu muziejumi, Kultūros bei Švietimo ir mokslo ministerijomis rengiamos tarptautinės konferencijos „Tautinis kostiumas šiandien“, skirtos tautinių drabužių reikšmės visuomenei, gamybos, įsigijimo, susijusių amatų išsaugojimo klausimams aptarti ir Tautinio drabužių metams paminėti, antroji dalis.

Pirmoji konferencijos dalis vyko Lietuvos nacionaliniame muziejuje Skaityti toliau

Šiauduvoje bus atidaryti Tautinių drabužių ir Piliakalnių metai (2)

Medvėgalio piliakalnis | V. Jocio nuotr.

Sausio 27 d.  Šiauduvoje (Šilalės r.) vyks Piliakalnių ir Tautinių drabužių metų atidarymo renginys – seminaras „Vietinės bendruomenės  ir piliakalniai: bendrakultūrinis ryšys ir tradicijos“. 

Renginys prasidės 10 val. ant garsaus žemaičių Medvėgalio piliakalnio (Laukuvos sen., Šilalės r.), o seminaras vyks netoli Maironio apdainuoto Dievyčio ežero ir piliakalnio, Šiauduvos kultūros Skaityti toliau

E. Kukytė. VDU etnologai jau pradėjo tautinių drabužių metus (nuotraukos) (0)

VDU etnologai jau pradėjo tautinių drabužių metus | E. Kukytės nuotr.

Lapkričio 16 d. Kaune, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) bei Perkūno name buvo surengtas susitikimų ciklas „Nuo kirtlės iki undaroko: apie tautinį ir istorinį drabužius iš pirmų lūpų“, kurio tikslas – populiarinti tautinius ir istorinius rūbus, paskatinti domėjimąsi jais bei atkreipti visuomenės dėmesį į sunkumus, iškylančius atkuriant šiuos drabužius.

Kaip daugeliui tikriausiai jau teko girdėti, 2017 metai yra paskelbti Tautinių drabužių metais. Tai reiškia, jog jie bus kupini įvairių projektų bei renginių tautinių rūbų tematika. Bet kuriam etnologui Lietuvoje kaip diena yra aišku, jog etnokultūra nelaukia – apie ją šviesti visuomenę reikia jau dabar. Skaityti toliau

V. Jocys. Ar tautinis drabužis taps nacionalinės kultūros ir tapatybės išraiška? (video) (3)

9–12 a. archeologiniai drabužiai | LLKC nuotr.

Ką prasmingo nuveiksime 2017 metais – Tautinio kostiumo metais?

Reiktų prisiminti apie šio ir kitų atmintinų metų  paskelbimo ištakas. Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) siūlymu, Lietuvos Respublikos Seimas buvo priėmęs nutarimus „Dėl 2013 metų paskelbimo tarmių metais“, „Dėl 2015 metų paskelbimo etnografinių regionų metais“, kurių minėjimą ir įgyvendinimą numatė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, patvirtindama veiksmų planus. Tiek Tarmių metų, tiek Etnografinių regionų metų paskelbimas turėjo didelį poveikį ir atgarsį regioninės bei nacionalinės tapatybės stiprinimui, etninės kultūros plėtrai, pilietinei brandai. Skaityti toliau

Seimas paskelbė 2017 m. Tautinių rūbų metais (2)

9–12 a. archeologinis kostiumas | LLKC nuotr.

Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė 49 Seimo narių balsais paremtą nutarimą „Dėl 2017 m. paskelbimo Tautinio kostiumo metais“ (projektas Nr. XIIP-4329).

Šiuo dokumentu Seimas, įvertindamas tai, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas; pabrėždamas tautinio kostiumo, kaip vieno iš tautos ir valstybės simbolių, etninio tapatumo ir nacionalinės kultūros išraiškos formos svarbą, paskelbia 2017 metus Tautinio kostiumo metais. Skaityti toliau

Paskelbtas konkursas „Mano tautos kostiumas” (nuotraukos) (0)

Tautiniu kostiumu kolekcijos pristatymas_LLKC nuotr

Puikus, puošnus, spalvingas tas mūsų tautinis kostiumas, tad kodėl jo dažniau nedėvėti, kodėl visiems jo neparodyti? Lietuvos liaudies kultūros centras kviečia visuomenę, ypač jaunimą, dalyvauti pirmą kartą rengiamame konkurse „Mano tautos kostiumas“. Puoškitės, ruoškitės, draugus, pažįstamus paraginkit ir fotografuokitės! Pirmojo konkurso etapo dalyviai būtų vertinami pagal kostiumų fotografijas ir išsamius aprašymus, kurių rengėjai lauktų iki birželio 10 d., vėliau – kostiumą tektų demonstruoti!

Mes jau pratinamės didžiuotis tautiniu kostiumu, jį vilkėti, ypač kai norime pasauliui prisistatyti kaip saviti, išskirtiniai, išsaugoję tautos paveldą. Skaityti toliau

Išleistas pašto atvirukų rinkinys „Lietuvos tautinis kostiumas“ (0)

Tautinis kostiumasLietuvos liaudies kultūros centras išleido 25 pašto atvirukų rinkinį „Lietuvos tautinis kostiumas“, pristatantį visų Lietuvos etnografinių regionų žieminių ir vasarinių kostiumų kolekciją.

Rinkinys parodo, kokie gražūs, puošnūs, originalūs mūsų tautiniai drabužiai – galima pasigrožėti visa įvairove siuvinėtų ir nėriniuotų prijuosčių, balto lino drobulių, išilgadryžių, languotų sijonų, spindinčio šilko liemenių, raštuotų juostų, dzūkų sermėgų, Skaityti toliau

Dainų šventė sutelkė tūkstančius lietuvių iš viso pasaulio (nuotraukos) (1)

Dainų šventė | V.Tumėno nuotr.

Jubiliejinė Dainų šventė sutelkė beveik šimtą tūkstančių atlikėjų ir žiūrovų iš Lietuvos ir pasaulio šalių. Bendras atlikėjų iš Lietuvos ir dar 14 pasaulio šalių skaičius Dainų šventėje, pavadintoje „Čia – mano namai“, siekė 37 tūkstančius, o Dainų šventės renginius stebėjo daugiau kaip 50 tūkstančių žiūrovų: tiek jų susirinko į Dainų ir Šokių dienas, Ansamblių vakarą bei pučiamųjų instrumentų orkestrų koncertą. Tūkstančiai vilniečių ir miesto svečių apsilankė kituose Dainų šventės renginiuose.

Daugiausia lankytojų susilaukė finalinis renginys – Dainų diena, į kurią susirinko per 30 tūkstančių žiūrovų. Jie ir dar 12 tūkstančių dainininkų iš 350 kolektyvų pristatė visų laikų gražiausias lietuviškas dainas Skaityti toliau

Į Valdovų rūmų kiemą įžengė senosios baltų gentys (vaizdo įrašas) (0)

Dainų šventės ženklasLiepos 4 d. vakare Valdovų rūmų kieme įvyko ilgai lauktas teatralizuotas Baltų genčių kostiumų pristatymas.

Apsilankę didinguose Lietuvos valdovų rūmuose žiūrovai pasijuto tarsi viduramžiais – į muzikos garsų ir šviesos pripildytą rūmų kiemą išdidžiai įžengė senosios baltų gentys: lietuviai, žemaičiai, aukštaičiai, kuršiai, jotvingiai, žiemgaliai ir sėliai.

Vyko I–XIV a. baltų genčių kostiumų kolekcijos pristatymas. Geležies amžiaus, Skaityti toliau

Valstybės dieną minėsime pasipuošę lietuviškais tautiniais rūbais (4)

9–12 a. archeologiniai drabužiai | LLKC nuotr.

Liepos 6 d. šiemet pirmąkart minima Tautinio drabužio diena. Lietuvos liaudies kultūros centras užsibrėžė tikslą liepos 6-ąją įtvirtinti kaip tautinio drabužio dieną, kuri būtų minima kasmet, ne tik dainų švenčių metu. Siekiama, kad tautiniai rūbai būtų nukelti nuo scenos ir grįžtu į kasdieninį gyvenimą, į žmonių šventes.

Sumanymo iniciatoriai šia proga visus turinčius galimybę kviečia ją minėti pasipuošus lietuviškais tautiniais rūbais.

„Tikime, jog laikas pakelti galvas ir didžiuotis tuo, kas savita. Skaityti toliau

Kino premjeroje ypatingas žvilgsnis į K. Donelaitį ir Mažąją Lietuvą (0)

Audeja | A.Jablonskio nuotr.

Balandžio 30 d. 19 val. kino tetre „Romuva“ vyks ypatinga dokumentinio-vaidybinio filmo „Donaleitis. XVIII a. Mažosios Lietuvos tautinis kostiumas“ premjera ir susitikimas su kūrybine komanda. Juosta skirta jubiliejiniams lietuviškojo Homero metams paminėti. Donaleitis – senasis Kristijono Donelaičio vardas prūsų kalba kino ekrane nuskambės pirmą kartą.

Anot scenarijaus autoriaus ir režisieriaus Ramūno Abukevičiaus, K. Donelaičio epas „Metai“, daugiasluoksnis kūrinys puikiai tinkantis ekranizacijai. Jame atsiskleidžia XVIII amžiaus Mažosios Lietuvos gyventojų charakteriai, santykiai Skaityti toliau

Besibaigiant balandžiui kino teatre „Romuva“ net trys lietuviškos premjeros ir kino mėgėjų festivalis (0)

semmeBalandžio 24 ir 25 dienomis  pirmą kartą Kaune  įvyks kino kritiko Gedimino Jankausko kuruojamas kino mėgėjų festivalis „Kauno pavasaris. Retro“.

Su nauju kvėpavimu šurmuliuojantis kino teatras „Romuva“ pristato net keturias lietuviško dokumentinio kino premjeras ir ypatingą mėgėjų kino klasikos festivalį.

Programoje bus prisimintas Kaune savo pirmuosius filmus sukūręs lėlinės animacijos pradininkas Vladislovas Starevičius. Skaityti toliau

Žinomas dizaineres lietuvių tautiniai rūbai įkvepė kurti madingus drabužius (4)

Rūbų dizainerės J.Rimkutė ir I.Ševiakovaitė | LLKC nuotr.

Lietuvių tautiniai rūbai įkvepia kurti madingus drabužius. Tai jau artimiausiu metu pasiryžusios įrodyti žinomos šalies dizainerės Jolanta Rimkutė ir Ieva Ševiakovaitė. Jų tandemas dar rudenį pradėjo naują kūrybinį projektą – šiuolaikinių tautinių drabužių kolekciją. Dizainerės jau šią vasarą specialiai 90 metų jubiliejų mininčiai Dainų šventei pristatys penkiolika modelių, skirtų vaikams, jaunimui ir suaugusiems.

Imtis ambicingo iššūkio dizaineres įkvėpė šiais metais jau devynioliktą kartą nuskambėsiančios Dainų šventės organizatoriai. Skaityti toliau

Alytuje pristatyti Dzūkų krašto tautinio paveldo amatai (0)

Alytaus profesinio rengimo centre vyko praktinis seminaras mokiniams ir mokytojams „Dzūkų krašto tautinio paveldo amatai”. Jame dalyvavo ir atstovai iš mūsų rajono – Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkciją atstovavo specialistai Romas Norkūnas, Virginija Pugačiauskienė ir Laima Saviščevienė.

Šio seminaro tikslas – skatinti tradicinių amatų puoselėjimą, kurti kartų bendravimo ir bendradarbiavimo kultūrą. Tai vienas  iš suaugusiųjų švietimo savaitės „Kartų mokymasis kartu” renginių. Skaityti toliau

Pasaulinėje „Expo 2012“ parodoje Lietuva išsiskyrė gintaru ir tautiniais rūbais (0)

Lietuvos šokėjai Pietų Korejoje

Gegužės 18-20 dienomis „Expo 2012“ parodą sudrebino Lietuvos liaudies kultūros centro ir Neringos miesto šokėjų pasirodymai. Svečiai iš Lietuvos surengė 10 įspūdingų pasirodymų parodos „Ocean plaza“ scenoje ir prie Lietuvos paviljono. Kultūrinė programa patraukė ir sukvietė į mūsų šalies paviljoną tūkstančius lankytojų. Lietuviai atvyko parengę dvi įspūdingas programas.

Pirmoji – teatralizuotas šokio spektaklis „Baltijos sakmė“, kurio metu buvo pristatyta Lietuvos liaudies kultūros centro atkurto Kuršių genties archeologinio istorinio ir penkių Lietuvos regionų tautinio kostiumo kolekcija. Kostiumus pristatė Rasos Norvilienės vadovaujamas Neringos miesto liaudies šokių kolektyvas „Kalnapušė“. Skaityti toliau

Lietuvininkių kostiumo akcentai tampa išskirtinio stiliaus detalėmis (0)

Lietuvininkų rūbai

„Savitą lietuvininkių aprėdų grožį per tautosaką ir literatūrą Lietuva pažįsta“, – įsitikinusi garsi etnologė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja Gražina Kadžytė. Šilutės muziejuje eksponuojama paroda „Lietuvininkės kraičio skrynia“, kurią pristatė G.Kadžytė, dekoratyvinės dailės dailininkė, tautinio kostiumo kūrėja ir dizainerė Elena Matulionienė bei Klaipėdos etnokultūros centro etnologė Irena Armonienė.

Žmogaus išskirtinumas – drabužyje

„Anksčiau, ypač advento metą, kai vakarai tamsūs ir ilgi, susirinkusios moterys, merginos ir net jaunos mergaitės, megzdavo, verpdavo, ir tokiu būdu naudingai vakarus leisdavo. Rodos, dar visai neseniai, kai mano karta studijavo Vilniaus universitete, Skaityti toliau

A. Vaškevičius. Kaip tapti lietuviu savyje? (62)

1973-iaisiais maniau, kad aš esu tikras lietuvis, nes pase parašyta – lietuvis, gimiau Lietuvoje, kalbu lietuviškai, gyvenu Lietuvoje, be to, moku daug lietuviškų liaudies dainų (gal dešimt). Vieną gražią 1973 metų dieną man, Kauno politechnikos instituto (dabar Kauno technologijos universitetas) Automatikos fakulteto trečio kurso studentui, kraštotyrininkas (dabar jau ir profesorius, o tada dėstytojas aspirantas) Stanislovas Sajauskas sako: Skaityti toliau

2012–2013 metų kalendorius pristato lietuvišką tautinį kostiumą (22)

Lietuvos liaudies kultūros centras (LLKC) išleido 2012–2013 metų kalendorių „Lietuvių tautinis kostiumas. Nuo pavasario iki žiemos“.

Jau seniai pastebėta, kad apie skirtingų tautų papročius, pasaulėjautą ir grožio supratimą iškalbingiausiai liudija jų drabužiai. Ši mintis paskatino išsaugoti etninių tradicijų savitumą ypatingoje simbolinėje aprangoje – tautiniame kostiume.

2012–2013 m. kalendoriuje „Lietuvių tautinis kostiumas. Nuo pavasario iki žiemos“ lietuvių drabužiai pristatomi naujai Skaityti toliau