Žymos archyvas: tausojimas

S. Lynikas. Sėjėjai (0)

Saulius Lynikas. 2009 m. Kol kojos klausė. | Asmeninio archyvo nuotr.

Sėjau vikų ir žirnių mišinį dirvai pagerinti, kai netikėtai atsiradęs jis pasisveikino ir maloniai pasiteiravo, ką dirbu. Paaiškinau ką ir kodėl darau. Apie Europos Sąjungos tvarką nieko jam nebeaiškinau.

– O, gerai. Taip ir reikia – iš pradžių turtini dirvą, paskui joje augini ką numatęs. Jūs čia Europoje daugelis žemes tausojat. Aš irgi panašiai savo laukuose tvarkausi.

– Tad panašūs mūsų darbai. Sakyk, tamsta, kuo gi pats dirvą gerini? Skaityti toliau

Nauja tvarka mažins maisto švaistymą (0)

Maistas | zum.lt nuotr.

Dėl galiojančių standartų kai kurie prekinės išvaizdos neturintys vaisiai ir daržovės iki šiol nebuvo pardavinėjami, dėl to nemažai maisto buvo paverčiama atliekomis. Žemės ūkio ministras pasirašė įsakymą, kuriuo ši tvarka pakeista. Tikimasi, kad dėl to maisto bus iššvaistoma mažiau.

Kasmet Lietuvoje išmetama daugiau kaip 500 tūkst. tonų maisto atliekų, o visoje Europoje iššvaistoma 89 mln. tonų maisto per metus. Didžiausią išmetamo maisto dalį sudaro vaisiai ir daržovės. Prie to prisideda ir griežti reikalavimai, taikomi produktams, kad šie atitiktų prekybos standartus. Skaityti toliau

Kur nuves televizinė geidulių kultūra? (1)

Mildos šventė  | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Gegužės 13 dieną – deivės Mildos šventė. Kokios yra deivės Mildos ištakos, kokia Mildos šventės esmė ir kaip lietuvių dievybės bei tradicinė kultūra nušviečiama televizijoje, „TV publikai“ papasakojo etnoastronomas, fizikas, muziejininkas, baltų tikėjimo bendruomenės „Romuva“ vaidila Jonas Vaiškūnas.

Kas ta deivė Milda?

Lietuviai turi ne tik deives Žemyną ir Gabiją, bet ir Mildą. Kokia ji ir ką apie ją žinome?Anot J.Vaiškūno, deivės Mildos ištakos nėra itin senos: „Pirmas deivę Mildą paminėjo Skaityti toliau

KTU už darnios raidos veiklą įvertintas aukščiausiu ES apdovanojimu (0)

Viduryje iš kairės: APINI direktorius prof. Jurgis Staniškis, prof. Sigitas Stanys | ktu.lt nuotr.

Prieš savaitę Vienos technologijos universitete (Vienna University of Technology) vykusiame šventiniame renginyje apdovanoti QUESTE-SI akreditacijoje dalyvavę ir ją pelnę Europos technologiniai universitetai. KTU, aplenkęs kitus 26 į apdovanojimą pakviestus techniškuosius universitetus, pelnė pagrindinius laurus. KTU veikla vienoje iš kategorijų visai Europos Sąjungai bus siūlomas kaip pavyzdinis modelis. Gautas apdovanojimas žiniasklaidai bus pristatytas vasario 8 d. 15.00 val. KTU III rūmuose (Laisvės al. 13, Kaunas) prieš prof. Jurgio Staniškio akademinę paskaitą „Tausojantis vartojimas ir darni gamyba: mitai ir tikrovė“.

Darnaus vystymosi sąvoka susieja tris esminius požiūrius: ekonominį, aplinkos ir socialinį vystymąsi. Skaityti toliau

Patvirtintos Nacionalinės kultūros paveldo apsaugos politikos gairės (0)

Š.m. lapkričio mėn. Kultūros paveldo tarybos prie Kultūros ministerijos siūlymu kultūros ministras Arūnas Gelūnas patvirtino Nacionalinės kultūros paveldo apsaugos politikos gaires. Šios gairės – tai politinis dokumentas, nustatantis sisteminius valstybinės kultūros paveldo apsaugos planavimo ir įgyvendinimo prioritetus ir kryptis.

Pasak minėto dokumento rengimą kuravusio kultūros viceministro Gedimino Rutkausko, tikimasi, kad Nacionalinės kultūros paveldo apsaugos politikos gairių nuostatos sudarys sąlygas už kultūros paveldo apsaugą atsakingoms institucijoms ir suinteresuotiems asmenims susitelkti bei dirbti kryptingiau, siekiant racionaliai saugoti ir naudoti Lietuvos kultūros paveldą. Skaityti toliau

Įsigalioja naujos padangų ženklinimo taisyklės (0)

© Lyn Baxter, Dreamstime.com nuotr.

Lapkričio 1 d. pradedamos taikyti Europos Sąjungos taisyklės dėl padangų ženklinimo. Padangų pirkėjai galės greitai sužinoti, kurios padangos padės sutaupyti kuro o kurios ne. Naujose etiketėse aiškiais ir lengvai suprantamais paveiksliukais bus parodyti tris pagrindinės padangų savybės: kuro tausojimas, sukibimas su šlapia danga ir išorinis riedėjimo triukšmas. Naujomis etiketėmis padangos bus skirstomos į kategorijas nuo A (geriausios) iki G (prastos).

Kadangi nuo padangų priklauso 20–30 % suvartojamo kuro kiekio, pasirinkus A kategorijos padangas, bus galima sutaupyti apie 580–790 Lt. Skaityti toliau

Didelės sąskaitos už elektrą – ir dėl neišmanymo (0)

Rob Bouwman, Dreamstime.com nuotr.

Vartotojai skundžiasi didelėmis sąskaitomis už elektros energiją, kita vertus jiems trūksta žinių, kaip efektyviau naudoti elektros prietaisus ir taupyti. Atkreipus dėmesį į elektros prietaisų energetinio efektyvumo ženklinimą bei sumaniai juos naudojant, galima ženkliai sutaupyti.

„Perkant energiją taupančius prietaisus ir pasitelkus paprastas gudrybes galima sutaupyti ne vieną šimtą litų, – pasakojo darnaus vystymosi konsultacijų bendrovės „Alchemic“ konsultantė ir vadovė I. Dubinskaitė, – deja, vartotojams trūksta taupesnio naudojimo įgūdžių – prietaisai paliekami veikti budėjimo režimu, pasinaudojus krovikliais, jie neišjungiami iš lizdo ir panašiai. Skaityti toliau

J.Matuza. Kodėl nekvepia medžiai? (4)

Gyvybė | espaceutopia.wordpress.com nuotr.

Jaunystėje, beskaitinėdamas kažkokį fantastikos kūrinį, užtikau pamąstymą apie tai, kas yra gyvybė, ką galima laikyti gyvu? Vienas mokslininkas tvirtino, kad gyvybę vienareikšmiškai nusako judėjimas, kitas – kad metabolizmas, trečias – kad dauginimasis. Tačiau kiekvienu atveju kuris nors paprieštaraudavo, kad, pvz., judanti laikrodžio rodyklė nėra gyva, kad kristalai auga ir dauginasi, kad milijonus metų gyvuojančio akmens gyvybinių procesų žmogus negali suvokti dėl per trumpo gyvenimo… Jie taip ir nesutarė, ką galima laikyti tikrai gyvu.

Tuomet pagalvojau, kad gyvybė tikrai yra tiek įvairi, jog vargu ar įmanoma Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Laisvė gimti, pirkti ir mirti (video) (24)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Su pagreičiu į gyvenimą besiveržianti masinė Vartojimo kultūra į kasdienybės paribius stumia Tausojimo tradicijas. „Vartotojas“ jau ne tik atstoja žodį – pirkėjas, bet keičia žodį – Žmogus.

Dar ne taip seniai prižiūrėjome, puoselėjome, taisėme, remontavome, mylėjome ilgai tveriančius daiktus. Močiutės rankomis sulopytos kojinės buvo mielesnės už naujas, o tėvai liepdavo kelti ir bučiuoti ant žemės netyčia išmestą duoną… Mus supo žmogaus rankų ir širdžių šiluma palytėti daiktai, augalai, gyvūnai ir žmonės.

Sakysite, buvome priversti viską perdėm branginti, iš skurdo… Nesiginčysiu. Skaityti toliau