Šeštadienis, 6 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

J.Matuza. Kodėl nekvepia medžiai?

Jonas Matuza, www.alkas.lt
2012 06 08 11:25
4
J.Matuza. Kodėl nekvepia medžiai?
Gyvybė | espaceutopia.wordpress.com nuotr.
Gyvybė | espaceutopia.wordpress.com nuotr.

Jaunystėje, beskaitinėdamas kažkokį fantastikos kūrinį, užtikau pamąstymą apie tai, kas yra gyvybė, ką galima laikyti gyvu? Vienas mokslininkas tvirtino, kad gyvybę vienareikšmiškai nusako judėjimas, kitas – kad metabolizmas, trečias – kad dauginimasis. Tačiau kiekvienu atveju kuris nors paprieštaraudavo, kad, pvz., judanti laikrodžio rodyklė nėra gyva, kad kristalai auga ir dauginasi, kad milijonus metų gyvuojančio akmens gyvybinių procesų žmogus negali suvokti dėl per trumpo gyvenimo… Jie taip ir nesutarė, ką galima laikyti tikrai gyvu.

Tuomet pagalvojau, kad gyvybė tikrai yra tiek įvairi, jog vargu ar įmanoma ją nusakyti vienu kriterijumi. Ir tik prieš keletą metų suvokiau, kad toks kriterijus yra. Jį pasufleravo žemės kaip gyvos būtybės samprata pagoniškose religijose. Žemė gyva, nes ji– suvokianti būtybė. Gyvybę nusako suvokimas: bet kas, kas suvokia, yra gyvas.

Aš, kaip ir mano protėviai pagonys, tikiu, kad žemė – gyva. Ji suvokia. Ji jaučia ne tik gerą ir blogą žmonijos elgesį savo atžvilgiu, bet net atskiras atskirų žmonių mintis. Ji jaučia besiplečiančią meilę sau per nuoširdų žmonių rūpestį savo giminės sodybomis, nuosavais žemės lopinėliais, sodais, kuriuose vyrai ir moterys, tėvai ir vaikai, seneliai ir anūkai prisiliečia prie planetos su geromis mintimis, su nuoširdžiu jausmu esybei, kurią tiek laiko ir tiek žmonių laikė paprasčiausiu purvu. Ji jaučia kiekvieną draugišką jai prisilietimą. Kaip ir kiekvieną nedraugišką.

Kaip mane anksčiau galėjo kažkas taip supainioti, jog buvau pamiršęs esąs žemės vaikas? Kad pamiršau, kaip ją gerbė mano protėviai, bendravę su planeta kaip su mieliausiu, artimiausiu asmeniu?

Ir kas būtų, jei staiga žmonės atsitokėtų iš bedieviškos hipnozės ir prisimintų, kad kiekvienas itin trumpalaikį džiaugsmą suteikiantis blizgutis yra padarytas iš artimiausios mums Dieviškos būtybės kūno ir kraujo?  Atsitokėtų ir liautųsi elgtis, lyg tie išprotėję kosmonautai, ardantys savo erdvėlaivį, kad iš spalvotų lempučių ir laidelių pasidarytų sau karolius? Bent pradėtų galvoti apie tai…

Ir miškas tuomet padėkotų ne todėl, kad, anot reklamos, siųsdamas SMS-ą sutaupau popierėlį, kuris natūraliai per metus virstų kompostu, užtat kas pusmetį išmetu po mobilų telefoną, kuris užterš žemę ne tik išmetant, bet kaip reikiant užteršė jau jį gaminant. Mišką išauginusi žemė padėkos už bet kokią gerą mintį jai, bet kokį ją tausojantį veiksmą ir atsidėkos nuo ankstyvo pavasario – klevo ir beržo sulos lašais, nuo vidurio– kvepiančiomis alyvomis, nuo vėlyvo – svaiginančiu jazminų aromatu; vasaros pradžioje – žydinčiomis pušimis, vidurvasaryje – liepomis, o vasaros pabaigoje – bitučių suneštu medumi iš mūsų džiaugsmui dovanotų jos žiedų. O rudenį – neužnuodytais vaisiais ir daržovėmis, grybais ir uogomis…

Ji metai iš metų, amžių amžiais mums atiduoda viską! Visą save, beveik nesulaukdama vaikų meilės atsako, nuoširdaus apkabinimo ar prisilietimo bent kartą per visą žmogaus gyvenimą…

Mes su žmona ir artimaisiais prisiliečiame, – jau pasodinome savo žemelėje arti pusės tūkstančio medelių: berželių, liepų, ąžuolų, klevų, eglaičių, pušaičių – nužymėjome jais mūsų sodybos pakraščius. Medeliai dar maži, kai kurių stiebeliai dar visai laibučiai, vos aukštesni už kaimyninių pievų sustabarėjusias piktžoles. Jei nežinotum, kad jie ten pasodinti, nė neįtartum, kad ten – ištisas būsimasis miškas. Jo dar lyg ir nėra, užaugs dar nežinia kada, bet jau džiugina. Nes smagu dirbti su Dievu – jis sukūrė medžius, o mes iš jų– miškelį. Kuris ne taip jau už ilgo, po kokių 4-5 metų jau švelnins į sodybą užklystančius vėjus savo subtiliu aromatu.

Žmonės mieste greit pamiršta, kaip kvepia medžiai. Ir kad jie iš viso kvepia. Na, gal išskyrus tuos, kurie pastoviai periasi beržinėmis vantomis savo ar komercinėse saunose –pirtelėse. Bet gyvo medžio aromatas – daug subtilesnis. Primena vaikystę, kurioje miškams–miškeliams dar buvo leista gyventi daug arčiau miestų. Siųsdavo jie nemokamai didžiausiais kiekiais išvalytą ir iškvėpintą orą, prisodrintą jų linkėjimais žmonėms ir žiedadulkėmis, o žmonės miestų pakraščiuose vakarais, eismui aprimus, mėgaudavosi tokių dosnių jiems Dievo kūrinių nuoširdumu.

O paskui kiti žmonės, tikriausiai iš miesto centro, ligi kurio medžių linkėjimai neprasiskverbia, nusprendė, kad pakraščiai – per arti, juos reikia nustumti dar toliau, o medžių – ir taip per daug. Senas, didžiules liepas gatvių pakraščiuose iškirto, gatves ir šaligatvius išgrindė akmeniu, atbogintu net iš tolimosios Kinijos, o senųjų medžių vietoje pasodino naujus – jaunus ir gražius. Tik jie, kažkodėl, nekvepia. Gražūs, bet nekvepia. Gal todėl, kad žmonės juos sukaustė betono trinkelėmis,– kam norėtųsi būti dosniu belaisviu? Va ir stengiasi abejingi žmonės abejingo akmens apsuptyje, kad ir medžiai neišsiskirtų iš abejingo konteksto ir netrukdytų būti didžiulės abejingumo mašinos sraigteliais.

Argi nekeista, net miestų parkai, apsiausti gelžbetoninės kariuomenės, nekvepia taip, kaip laisvas miškas? Argi tai neįrodo, kad visi medžiai mieste – belaisviai ir beteisiai, mažai kam rūpintys sezoniniai šlavėjų priešai.

Medžiai, kaip ir žemė,  juk gyvi, jie jaučia. Žmonės seniai pastebėjo, kad dėmesingų augalams šeimininkų namuose viskas nepaprastai gerai auga, o abejingų – vos ne vos vegetuoja. Bet ne visad numiršta. Gal todėl, kad nepraranda vilties?

Keisti tie augalai , – žmonės juos trypia, laužo, pjauna, kerta, nuodija, laidoja po asfaltu, betono ir akmens plokštėmis, o jie vis tiek stengiasi, lenda nesustabdoma jėga pro menkiausius plyšelius, lyg norėtų mums kažką pasakyti, kažką parodyti, nuo kažko apsaugoti. Ir iš kur juose tiek atsidavimo ir pareigos mums, nesuprantu. Juk tai prieštarauja ištisai begalybei Kosmoso dėsnių, susitelkusių po amžinosios vendetos „akis už akį“ transparantais. Kaip jie sugeba atsilaikyti tokiam spaudimui, iš kur semiasi energijos tokiai meilei?

Iš žemės. Iš Vandens. Iš Oro. Iš Ugnies – Saulės ir žvaigždžių. Kokia paprasta ir kartu tokia didinga ta Gyvoji metafizika. Kokie nepalyginamai išmintingesni buvo mūsų protėviai pagonys, garbinę gyvus medžius, gyvojo Dievo materializuotas mintis, o ne išdrožtus negyvus stabukus, kaip dabar…

Ir kas tai per šalis, kurios kiekvienas pilietis neturi asmeninės vietos pasodinti savo medį, kurioje galėtų pasijusti bendraautoriumi su Dievu…

Kokia keista šalis, pasakytų protėviai…

Kokia keista šalis, pasakys palikuonys…

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J.Matuza. Dievo kibirkštys

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Kazimieras says:
    9 m. ago

    Tikrai labai keista šalis.
    Jeigu net saugomoje teritorijoje – Aukštadvario regioniniam parke pernai mūsų šeima paveldėjom 5 ha sklypą, kuriame jau savaime apaugęs 10-15 metų pušynas – oficialūs mūsų gamtos sargai (Aukštadvario regioninio parko direkcija) neleido to miško įteisinti mišku ir pavadino sklypą tiesiog blogos agrarinės būklės. O ten vietomis net jokia žolė neauga ir vieni akmenys. Ir dar rašte išdrįso parašyti: kad “dėl nekontroliuojamo medžių užaugimo, prastėja atviro kalvoto Dzūkų aukštumos kraštovaizdžio estetinė vertė, biologinė įvairovė”.
    Už tai tokius raštus rašantys miestiečiai pavirtę gamtos sargais – labai išprusę ir su aukštaisiais biologiniais išsilavinimais.

    Atsakyti
  2. Artūras Gotautas says:
    9 m. ago

    Gamta-amžinai besikeičiantis debesis,niekuomet nebūdama tokia pat,Ji visuomet išlieka pačia Savimi..

    Atsakyti
  3. Ženklas says:
    9 m. ago

    DLKŽ skiria neorganinę mineralinę gamtą ir organinę, bio polimerus baltymų ir amino rūgščių pagrindu- gyvają
    gamtą. Kinta abi, bet pvz. vandenį vadinti gyvu yra literatūrinis perdėjimas(hiperbolė), o sakant tiesiogine prasme
    kaip faktą -gyvasis vanduo- tai tik melas.
    Šis beletristinis tekstas apie gyvybė ir mišką labai gražus, patiko, perskaičiau jausdamas skaitymo malonumą du
    kartus. Norėtūsi kuo daugiau panašių rašinių.

    Atsakyti
    • Eglė says:
      9 m. ago

      Gyvas vanduo vanduo turi ir tiesioginę prasmę, net ne vieną. Gyvas vanduo gali būti tas, kuriame daug mikroorganizmų ir pan. Arba gyvas vanduo yra tas pats, kaip “gyvi” vitaminai, t.y. tam tikros cheminės formos, jonizuotas, dėl to organizmo atpažįstamas, įsisavinamas ir panaudojamas. O nuo negyvo vandens daugiau tik pamstama, jį reikia šalinti, apkraunami inkstai ir pan.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

am.lt nuotr.

Aplinkosaugininkų pagalbininkai turės daugiau laisvės

2021 03 06
Dovana Vilniui – beveik 500 medžių

Dovana Vilniui – beveik 500 medžių

2021 03 03
Vilniaus centre bus atgaivintas Jono Jablonskio skveras

Vilniaus centre bus atgaivintas Jono Jablonskio skveras

2021 02 28
Vasaris gamtoje

Vasaris gamtoje

2021 02 24
Vydūnas. Apie virusus

Vydūnas. Apie virusus

2021 02 23
Miriadna.com nuotr.

Miško medžių genetinis fondas: numatyti pagrindiniai darbai jam saugoti ir naudoti

2021 02 15
Skelbiamas 2021 metų gamtos kūrinijos rūšių dešimtukas!

Skelbiamas 2021 metų gamtos kūrinijos rūšių dešimtukas!

2021 02 10
Naujas įvertinimas parodė didesnius lietuviškos naftos išteklius Dieglių telkinyje

Ar bus atsižvelgta į Kintų bendruomenės interesus, sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo išgauti naftą?

2021 02 09
A. Pažėraitė. Istoriškumo iššūkiai religinėms tapatybėms

A. Pažėraitė. Istoriškumo iššūkiai religinėms tapatybėms

2021 02 06
Stumbrai | am.lt nuotr.

Stumbryno projektas Varėnos krašte bus atnaujintas

2021 02 05
Rodyti daugiau

Naujienos

Kada paskutinį kartą valėte šiuos 5 buities prietaisus?
Gamta ir žmogus

Kai kuriuos buitinių prietaisų nesklandumus galima išspręsti ir patiems

2021 03 06
Briedis | wikipedija.org nuotr.
Gamta ir žmogus

Ant kelių likusi druska naktimis vilioja stirnas ir briedžius

2021 03 06
Agurkai – gaivios organizmui naudingos daržovės
Gamta ir žmogus

Agurkai – gaivios organizmui naudingos daržovės

2021 03 06
Mokytoja su mokiniais | A.Žuko nuotr., smm.lt
Lietuvoje

Savivaldybės kviečiamos jungtis prie saugaus pradinukų grįžimo į mokyklas projekto

2021 03 06
am.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Aplinkosaugininkų pagalbininkai turės daugiau laisvės

2021 03 06
Lietuvoje įsikurs pirmoji pasaulinio lygio mokslinė laboratorija
Lietuvoje

Lietuvoje įsikurs pirmoji pasaulinio lygio mokslinė laboratorija

2021 03 06
Mankštinkimės namuose pandemijos metu
Gamta ir žmogus

Atėjus pavasariui vis daugiau susirūpinimo kelia papildomi kilogramai

2021 03 06
Kokie lietuviški suvenyrai keliaus į Dubajų: mediniai šaukštai ar gintaro karoliai?
Lietuvoje

Kokie lietuviški suvenyrai keliaus į Dubajų: mediniai šaukštai ar gintaro karoliai?

2021 03 06


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie Ant kelių likusi druska naktimis vilioja stirnas ir briedžius
  • Vilna apie Seimo nariai, Kauno ir Alytaus regionų merai kreipėsi į Vyriausybę dėl kelio Kaunas–Alytus rekonstrukcijos
  • Ne vien Šeima, bet ir Tauta apie Č. Iškauskas. Bombos Stambulo konvencijoje
  • Kažin apie M. Tamošiūnas. Gražūs priesaikos žodžiai, o darbai?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kai kuriuos buitinių prietaisų nesklandumus galima išspręsti ir patiems
  • J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Ant kelių likusi druska naktimis vilioja stirnas ir briedžius
  • Agurkai – gaivios organizmui naudingos daržovės

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1284; komentarų: 14
  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1215; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 934; komentarų: 49
  • V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną peržiūrėta: 545; komentarų: 9
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Aplinkosaugininkų pagalbininkai turės daugiau laisvės

by daiva
2021 03 06
0
am.lt nuotr.

Aplinkos ministerija siūlo plėsti neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių veiklos barą ir jiems suteikti daugiau įgaliojimų. Aktyvūs piliečiai, ir dabar savo...

Skaityti toliau

Dovana Vilniui – beveik 500 medžių

by Kristina Aleknaitė
2021 03 03
5
Dovana Vilniui – beveik 500 medžių

Žaliausio miesto Europoje vardą turintis Vilnius netrukus taps dar žalesnis – greitu metu sostinės gyventojų pamėgtose vietose bus pasodinta beveik...

Skaityti toliau

Vilniaus centre bus atgaivintas Jono Jablonskio skveras

by Ditė Česėkaitė
2021 02 28
0
Vilniaus centre bus atgaivintas Jono Jablonskio skveras

Lietuviškų augalų įvairovę atspindintys želdynai ir lankytojams patogi erdvė – tokios permainos numatomos sostinės Jono Jablonskio skvere, kurį atgaivinti ėmėsi...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Žemyna apie Ant kelių likusi druska naktimis vilioja stirnas ir briedžius
  • Vilna apie Seimo nariai, Kauno ir Alytaus regionų merai kreipėsi į Vyriausybę dėl kelio Kaunas–Alytus rekonstrukcijos
  • Ne vien Šeima, bet ir Tauta apie Č. Iškauskas. Bombos Stambulo konvencijoje
  • Kažin apie M. Tamošiūnas. Gražūs priesaikos žodžiai, o darbai?
  • Žemyna apie V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną
Kitas straipsnis
Trakų vytinė | VšĮ „Trakų kultūros centras“ nuotr.

Trakų salos pilyje bus pristatytas istorinis laivas „Trakų Vytinė“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai