Pirmadienis, 16 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

J.Matuza. Kodėl nekvepia medžiai?

Jonas Matuza, www.alkas.lt
2012 06 08 11:25
4
J.Matuza. Kodėl nekvepia medžiai?
Gyvybė | espaceutopia.wordpress.com nuotr.
Gyvybė | espaceutopia.wordpress.com nuotr.

Jaunystėje, beskaitinėdamas kažkokį fantastikos kūrinį, užtikau pamąstymą apie tai, kas yra gyvybė, ką galima laikyti gyvu? Vienas mokslininkas tvirtino, kad gyvybę vienareikšmiškai nusako judėjimas, kitas – kad metabolizmas, trečias – kad dauginimasis. Tačiau kiekvienu atveju kuris nors paprieštaraudavo, kad, pvz., judanti laikrodžio rodyklė nėra gyva, kad kristalai auga ir dauginasi, kad milijonus metų gyvuojančio akmens gyvybinių procesų žmogus negali suvokti dėl per trumpo gyvenimo… Jie taip ir nesutarė, ką galima laikyti tikrai gyvu.

Tuomet pagalvojau, kad gyvybė tikrai yra tiek įvairi, jog vargu ar įmanoma ją nusakyti vienu kriterijumi. Ir tik prieš keletą metų suvokiau, kad toks kriterijus yra. Jį pasufleravo žemės kaip gyvos būtybės samprata pagoniškose religijose. Žemė gyva, nes ji– suvokianti būtybė. Gyvybę nusako suvokimas: bet kas, kas suvokia, yra gyvas.

Aš, kaip ir mano protėviai pagonys, tikiu, kad žemė – gyva. Ji suvokia. Ji jaučia ne tik gerą ir blogą žmonijos elgesį savo atžvilgiu, bet net atskiras atskirų žmonių mintis. Ji jaučia besiplečiančią meilę sau per nuoširdų žmonių rūpestį savo giminės sodybomis, nuosavais žemės lopinėliais, sodais, kuriuose vyrai ir moterys, tėvai ir vaikai, seneliai ir anūkai prisiliečia prie planetos su geromis mintimis, su nuoširdžiu jausmu esybei, kurią tiek laiko ir tiek žmonių laikė paprasčiausiu purvu. Ji jaučia kiekvieną draugišką jai prisilietimą. Kaip ir kiekvieną nedraugišką.

Kaip mane anksčiau galėjo kažkas taip supainioti, jog buvau pamiršęs esąs žemės vaikas? Kad pamiršau, kaip ją gerbė mano protėviai, bendravę su planeta kaip su mieliausiu, artimiausiu asmeniu?

Ir kas būtų, jei staiga žmonės atsitokėtų iš bedieviškos hipnozės ir prisimintų, kad kiekvienas itin trumpalaikį džiaugsmą suteikiantis blizgutis yra padarytas iš artimiausios mums Dieviškos būtybės kūno ir kraujo?  Atsitokėtų ir liautųsi elgtis, lyg tie išprotėję kosmonautai, ardantys savo erdvėlaivį, kad iš spalvotų lempučių ir laidelių pasidarytų sau karolius? Bent pradėtų galvoti apie tai…

Ir miškas tuomet padėkotų ne todėl, kad, anot reklamos, siųsdamas SMS-ą sutaupau popierėlį, kuris natūraliai per metus virstų kompostu, užtat kas pusmetį išmetu po mobilų telefoną, kuris užterš žemę ne tik išmetant, bet kaip reikiant užteršė jau jį gaminant. Mišką išauginusi žemė padėkos už bet kokią gerą mintį jai, bet kokį ją tausojantį veiksmą ir atsidėkos nuo ankstyvo pavasario – klevo ir beržo sulos lašais, nuo vidurio– kvepiančiomis alyvomis, nuo vėlyvo – svaiginančiu jazminų aromatu; vasaros pradžioje – žydinčiomis pušimis, vidurvasaryje – liepomis, o vasaros pabaigoje – bitučių suneštu medumi iš mūsų džiaugsmui dovanotų jos žiedų. O rudenį – neužnuodytais vaisiais ir daržovėmis, grybais ir uogomis…

Ji metai iš metų, amžių amžiais mums atiduoda viską! Visą save, beveik nesulaukdama vaikų meilės atsako, nuoširdaus apkabinimo ar prisilietimo bent kartą per visą žmogaus gyvenimą…

Mes su žmona ir artimaisiais prisiliečiame, – jau pasodinome savo žemelėje arti pusės tūkstančio medelių: berželių, liepų, ąžuolų, klevų, eglaičių, pušaičių – nužymėjome jais mūsų sodybos pakraščius. Medeliai dar maži, kai kurių stiebeliai dar visai laibučiai, vos aukštesni už kaimyninių pievų sustabarėjusias piktžoles. Jei nežinotum, kad jie ten pasodinti, nė neįtartum, kad ten – ištisas būsimasis miškas. Jo dar lyg ir nėra, užaugs dar nežinia kada, bet jau džiugina. Nes smagu dirbti su Dievu – jis sukūrė medžius, o mes iš jų– miškelį. Kuris ne taip jau už ilgo, po kokių 4-5 metų jau švelnins į sodybą užklystančius vėjus savo subtiliu aromatu.

Žmonės mieste greit pamiršta, kaip kvepia medžiai. Ir kad jie iš viso kvepia. Na, gal išskyrus tuos, kurie pastoviai periasi beržinėmis vantomis savo ar komercinėse saunose –pirtelėse. Bet gyvo medžio aromatas – daug subtilesnis. Primena vaikystę, kurioje miškams–miškeliams dar buvo leista gyventi daug arčiau miestų. Siųsdavo jie nemokamai didžiausiais kiekiais išvalytą ir iškvėpintą orą, prisodrintą jų linkėjimais žmonėms ir žiedadulkėmis, o žmonės miestų pakraščiuose vakarais, eismui aprimus, mėgaudavosi tokių dosnių jiems Dievo kūrinių nuoširdumu.

O paskui kiti žmonės, tikriausiai iš miesto centro, ligi kurio medžių linkėjimai neprasiskverbia, nusprendė, kad pakraščiai – per arti, juos reikia nustumti dar toliau, o medžių – ir taip per daug. Senas, didžiules liepas gatvių pakraščiuose iškirto, gatves ir šaligatvius išgrindė akmeniu, atbogintu net iš tolimosios Kinijos, o senųjų medžių vietoje pasodino naujus – jaunus ir gražius. Tik jie, kažkodėl, nekvepia. Gražūs, bet nekvepia. Gal todėl, kad žmonės juos sukaustė betono trinkelėmis,– kam norėtųsi būti dosniu belaisviu? Va ir stengiasi abejingi žmonės abejingo akmens apsuptyje, kad ir medžiai neišsiskirtų iš abejingo konteksto ir netrukdytų būti didžiulės abejingumo mašinos sraigteliais.

Argi nekeista, net miestų parkai, apsiausti gelžbetoninės kariuomenės, nekvepia taip, kaip laisvas miškas? Argi tai neįrodo, kad visi medžiai mieste – belaisviai ir beteisiai, mažai kam rūpintys sezoniniai šlavėjų priešai.

Medžiai, kaip ir žemė,  juk gyvi, jie jaučia. Žmonės seniai pastebėjo, kad dėmesingų augalams šeimininkų namuose viskas nepaprastai gerai auga, o abejingų – vos ne vos vegetuoja. Bet ne visad numiršta. Gal todėl, kad nepraranda vilties?

Keisti tie augalai , – žmonės juos trypia, laužo, pjauna, kerta, nuodija, laidoja po asfaltu, betono ir akmens plokštėmis, o jie vis tiek stengiasi, lenda nesustabdoma jėga pro menkiausius plyšelius, lyg norėtų mums kažką pasakyti, kažką parodyti, nuo kažko apsaugoti. Ir iš kur juose tiek atsidavimo ir pareigos mums, nesuprantu. Juk tai prieštarauja ištisai begalybei Kosmoso dėsnių, susitelkusių po amžinosios vendetos „akis už akį“ transparantais. Kaip jie sugeba atsilaikyti tokiam spaudimui, iš kur semiasi energijos tokiai meilei?

Iš žemės. Iš Vandens. Iš Oro. Iš Ugnies – Saulės ir žvaigždžių. Kokia paprasta ir kartu tokia didinga ta Gyvoji metafizika. Kokie nepalyginamai išmintingesni buvo mūsų protėviai pagonys, garbinę gyvus medžius, gyvojo Dievo materializuotas mintis, o ne išdrožtus negyvus stabukus, kaip dabar…

Ir kas tai per šalis, kurios kiekvienas pilietis neturi asmeninės vietos pasodinti savo medį, kurioje galėtų pasijusti bendraautoriumi su Dievu…

Kokia keista šalis, pasakytų protėviai…

Kokia keista šalis, pasakys palikuonys…

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J.Matuza. Dievo kibirkštys

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Kazimieras says:
    10 m. ago

    Tikrai labai keista šalis.
    Jeigu net saugomoje teritorijoje – Aukštadvario regioniniam parke pernai mūsų šeima paveldėjom 5 ha sklypą, kuriame jau savaime apaugęs 10-15 metų pušynas – oficialūs mūsų gamtos sargai (Aukštadvario regioninio parko direkcija) neleido to miško įteisinti mišku ir pavadino sklypą tiesiog blogos agrarinės būklės. O ten vietomis net jokia žolė neauga ir vieni akmenys. Ir dar rašte išdrįso parašyti: kad “dėl nekontroliuojamo medžių užaugimo, prastėja atviro kalvoto Dzūkų aukštumos kraštovaizdžio estetinė vertė, biologinė įvairovė”.
    Už tai tokius raštus rašantys miestiečiai pavirtę gamtos sargais – labai išprusę ir su aukštaisiais biologiniais išsilavinimais.

    Atsakyti
  2. Artūras Gotautas says:
    10 m. ago

    Gamta-amžinai besikeičiantis debesis,niekuomet nebūdama tokia pat,Ji visuomet išlieka pačia Savimi..

    Atsakyti
  3. Ženklas says:
    10 m. ago

    DLKŽ skiria neorganinę mineralinę gamtą ir organinę, bio polimerus baltymų ir amino rūgščių pagrindu- gyvają
    gamtą. Kinta abi, bet pvz. vandenį vadinti gyvu yra literatūrinis perdėjimas(hiperbolė), o sakant tiesiogine prasme
    kaip faktą -gyvasis vanduo- tai tik melas.
    Šis beletristinis tekstas apie gyvybė ir mišką labai gražus, patiko, perskaičiau jausdamas skaitymo malonumą du
    kartus. Norėtūsi kuo daugiau panašių rašinių.

    Atsakyti
    • Eglė says:
      10 m. ago

      Gyvas vanduo vanduo turi ir tiesioginę prasmę, net ne vieną. Gyvas vanduo gali būti tas, kuriame daug mikroorganizmų ir pan. Arba gyvas vanduo yra tas pats, kaip “gyvi” vitaminai, t.y. tam tikros cheminės formos, jonizuotas, dėl to organizmo atpažįstamas, įsisavinamas ir panaudojamas. O nuo negyvo vandens daugiau tik pamstama, jį reikia šalinti, apkraunami inkstai ir pan.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Išleista nauja knyga apie laukinę Lietuvos gamtą

Išleista nauja knyga apie laukinę Lietuvos gamtą

2022 05 16
B. Bobinienė. Žaliasis maistas

B. Bobinienė. Žaliasis maistas

2022 05 15
Į miškus iškeliauja 30 milijonų medelių

Medžius ir krūmus bus galima sodinti arčiau požeminių kabelių linijų

2022 05 13
Atėjo laikas skiepytis nuo erkinio encefalito

Erkės gali tykoti ne tik miškuose

2022 05 07
Lietuvos zoologijos sodo atnaujinimas jau įpusėjo

Lietuvos zoologijos sodo atnaujinimas jau įpusėjo

2022 04 30
Vilniuje bus pasodinta tūkstančiai medžių

Vilniečiai norėtų daugiau žalumos

2022 04 25
Siūloma stiprinti įvežamų augalų ir sėklų patikrą

Sodas sužaliuoti gali ir ant palangės

2022 04 24
Prasideda užsirašymas į Nacionalinį miškasodį!

Šalies miškuose pasodinta 2 mln. naujų medžių

2022 04 23
Gamtosauginės Prezidento V. Adamkaus premijos laimėtoju išrinktas G. Bučas

Gamtosauginės Prezidento V. Adamkaus premijos laimėtoju išrinktas G. Bučas

2022 04 22
5 svarbiausi dalykai, kurių nevertėtų pamiršti išsiruošus iškylauti į gamtą

5 svarbiausi dalykai, kurių nevertėtų pamiršti išsiruošus iškylauti į gamtą

2022 04 22
Rodyti daugiau

Naujienos

Išleista nauja knyga apie laukinę Lietuvos gamtą
Gamta ir ekologija

Išleista nauja knyga apie laukinę Lietuvos gamtą

2022 05 16
Gyvūnas hibridas: kuo rizikuojame jį laikydami?
Gamta ir žmogus

Gyvūnas hibridas: kuo rizikuojame jį laikydami?

2022 05 16
Apdovanoti Lietuvių kalbos draugijos išrinkti žurnalistai – kalbos bičiuliai
Kalba

Apdovanoti Lietuvių kalbos draugijos išrinkti žurnalistai – kalbos bičiuliai

2022 05 16
Paskutinio M. Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis 2“ pasaulinis pristatymas – Kanų kino šventėje
Kultūra

Paskutinio M. Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis 2“ pasaulinis pristatymas – Kanų kino šventėje

2022 05 16
Šiandien minima pasaulinė stuburo diena
Įvairenybės

Du trečdaliai dviratininkų – be šalmo

2022 05 16
V. Simanavičiaus skulptūra „Adriana“ kvies atrasti savo kiemą
Kultūra

V. Simanavičiaus skulptūra „Adriana“ kvies atrasti savo kiemą

2022 05 16
urovizijos“ 2022 nugalėtojai „Kalush Orchestra“ iš Ukrainos | Alkas.lt nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 15 12:12

2022 05 15
Kaip prižiūrėti riebaluotis linkusius plaukus?
Įvairenybės

Vasarą – ypatinga plaukų priežiūra

2022 05 15


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pajūrietis apie Du trečdaliai dviratininkų – be šalmo
  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 15 12:12
  • Kodėl??? apie Paskutinio M. Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis 2“ pasaulinis pristatymas – Kanų kino šventėje
  • Bartas apie Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Išleista nauja knyga apie laukinę Lietuvos gamtą
  • Gyvūnas hibridas: kuo rizikuojame jį laikydami?
  • Apdovanoti Lietuvių kalbos draugijos išrinkti žurnalistai – kalbos bičiuliai
  • Paskutinio M. Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis 2“ pasaulinis pristatymas – Kanų kino šventėje

Skaitomiausi straipsniai

  • D. Vaiškūnienė, J. Vaiškūnas. Mirė paprastas žmogus peržiūrėta: 553; komentarų: 8
  • M. Kundrotas. Kur ta Rusijos opozicija? peržiūrėta: 444; komentarų: 19
  • K. Jovaišas. Pergalės kaina: vienas žuvęs vokietis, šeši rusai peržiūrėta: 428; komentarų: 8
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 370; komentarų: 9
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 06 13:20 peržiūrėta: 369; komentarų: 15
  • Gegužės 15 d. kviečia „Didysis šeimos gynimo maršas 2022“ peržiūrėta: 369; komentarų: 11

Kiti Straipsniai

Išleista nauja knyga apie laukinę Lietuvos gamtą

by Kristina Aleknaitė
2022 05 16
0
Išleista nauja knyga apie laukinę Lietuvos gamtą

Ką tik pasirodė fotoalbumas „Laukinė Lietuvos gamta“, kuriame pristatomi būdingiausi natūralūs mūsų šalies kraštovaizdžiai, vertingiausios natūralios buveinės, reti ir saugomi...

Skaityti toliau

B. Bobinienė. Žaliasis maistas

by Kristina Aleknaitė
2022 05 15
0
B. Bobinienė. Žaliasis maistas

Jau dvejus metus nevalgau mėsos. Nors vegetarų vis daugėja, toks maitinimosi būdas vis dar kelia daug priešpriešų. Manoma, kad be...

Skaityti toliau

Medžius ir krūmus bus galima sodinti arčiau požeminių kabelių linijų

by Ditė Česėkaitė
2022 05 13
0
Į miškus iškeliauja 30 milijonų medelių

Lietuvos miestai ir miesteliai žalėja – bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) iniciavo Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių pakeitimus skirtus...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Pajūrietis apie Du trečdaliai dviratininkų – be šalmo
  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 15 12:12
  • Kodėl??? apie Paskutinio M. Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis 2“ pasaulinis pristatymas – Kanų kino šventėje
  • Bartas apie Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI
  • Klausimas apie Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI

Kitas straipsnis
Trakų vytinė | VšĮ „Trakų kultūros centras“ nuotr.

Trakų salos pilyje bus pristatytas istorinis laivas „Trakų Vytinė“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | Veido kremai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai