Žymos archyvas: šventybė

J. Vaiškūnas. Tariu griežtą NE! – karalių iškamšoms, prakartėlėms ir Azijos kiaulėms (37)

Tariu griežtą NE! – karalių iškamšoms, prakartėlėms ir Azijos kiaulėms | Alkas.lt koliažas.

Kasmet kalendorinių metų pabaigoje esame penimi azijietiškais blizgučiais ir pasakomis apie tvarte gimusį Dievo sūnų, apie Tris Karalius, Beatliejaus žvaigždę, beždžionių ir kiaulių metus… Šios pasakos įkūnijamos kičiniais dirbiniais, neskoningomis iškamšomis ir spektakliais, visokio plauko „astrologų“ pranašystėmis apie mus laukiančius iššūkius kiaulių metais bei kunigų iš tribūnų, laikraščių puslapių bei ekranų sekamais pamokslais apie didingą Dievo išrinktosios tautos istoriją, papročius ir giminystę su Dievu.

Ta proga dažnai nė nesugebama, o gal nenorima, Skaityti toliau

M. Kundrotas. Šventybės gynyba ir humoras, kurio nėra (2)

Newstalk.com nuotr.

Religinis herojus, raitas ant klozeto. Ruda medžiaga ištepliotos marmūzės šluostymasis į tautinę ir valstybinę vėliavą. Įsiveržimas į religinės bendruomenės apeigas su patyčiomis. Visa tai kelia rimtų klausimų, ar turėtų būti viešosios raiškos ribos, kalbant apie tautinių, pilietinių, religinių šventybių dergimą.

Yra du kraštutinumai. Vienas jų – absoliuti žmogaus raiškos laisvė, deja – galima tik teoriškai. Netgi didžiausi liberalai pripažįsta: Jūsų laisvė mosuoti kumščiais Skaityti toliau

Š. Šimkus. Tėvynės sielovaizdis ir gavėnia (1)

M. K. Čiurlionis „Karalių pasaka“ 1909 m. | Ciurlionis.eu nuotr.

Lietuvos kraštovaizdis – drobulė lietuvio sielos išskleista: sielovaizdis. Visi geiduliai, troškimai, visos nuodėmės šitoj drobulėj – juodos dėmės. Dangus tik vienas amžiais tyras. Lietuvos kraštovaizdis – tai atspindys šitos savinaikos, tos neapykantos, kuri nūn gremžiasi kone kiekvienoj širdy. Kadais žmogus buvo dalimi kraštovaizdžio – jo puošmena, skaisčiausiu pumpuru. Kur pirkios, trobos, svirnai, klėtys, žardžiai ir pirtelės, malūnai ir klojimai, pilys ir keliai, javų vilnijančių laukai tarsi patys plaukė iš kraštovaizdžio, tarsi patys augo ir tauravo iš Motinos Žemės įsčių gimę, savo spalvomis, raštais, tobulu paprastumu atkartodami žemės spalvas, raštus ir paprastumą. Skaityti toliau

N. Laurinkienė. Ir vėl – metų rato pradžia (1)

Kūčios | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Gamtiniu požiūriu, Kūčių laikas – tai žiemos saulėgrįža. Įvairios religijos skirtingais simboliais įprasmina šią situaciją. Krikščionybei – tai išganytojo Kristaus gimimas. Baltų tikėjimo išpažinėjai, pačioje gamtoje matantys šventybės apraiškas, tiesiog džiaugiasi Saulės sugrįžimu. Šiaip ar taip, šis laiko tarpsnis – tai kažkokia didžiulė pradžia, susijusi su Kosmoso ir žmogaus būties ciklais.

Daugelio tautų tikėjimai sako, kad per didžiąsias šventes išnyksta ribos tarp mūsų nuo seno įsivaizduojamų pasaulio plotmių – dangiškosios, žemiškosios ir požeminės. Skaityti toliau

Š. Šimkus. Gyvoji religija: atsišaukimas prieš sekuliarizmą (7)

V. Balkūno nuotr.

Prieš pradėdamas noriu išsyk pasakyti, kad asmeniškai nepažįstu Jono ir Inijos Trinkūnų, tačiau labai vertinu jų indėlį gaivinant baltiškąją religiją (čia ir toliau vartosiu šį žodį, mat „tikyba“ ir ne kas kita, kaip ta pati wiara, o ir pats žodis neapima kertinių religijos prasmių; čia gal vertėtų pagalvoti apie kokį visai kitonišką naujadarą?..), be jų ir be „Romuvos“ nebūtų ir šio straipsnio, iš viso, neturėtume apie ką kalbėti ir kur kreipti savąją mintį; pro atsižiojusią sekuliarizmo bedugnę jie sugebėjo išnešti būdą patirti dieviškumą lietuviškai. Tad viliuosi, kad šis straipsnis bus Skaityti toliau

Žymaus fotomenininko parodoje – atgimstančių kalendorinių švenčių vaizdai (nuotraukos) (1)

jore-v-daraskevicius

Balandžio 13 d.  17.30 val. Vilniuje, Lietuvos fotomenininkų sąjungos Prospekto galerijoje (Gedimino 43)  bus atidaryta fotomenininko, Alkas.lt redakcinės kolegijos nario  Vytauto Daraškevičiaus lietuviškų kalendorinių švenčių ratui skirta paroda „Saulės ratu“.

Pasak Alkas.lt vyr. redaktoriaus, etnokosmologo Jono Vaiškūno, mūsų prigimtinėje kultūroje gamtos tvariniai ir reiškiniai buvo ir yra suvokiami kaip savaiminės šventybės, per kurias į žmogų byloja dieviškosios galios, „tad šventame laike (šventėje) ir šventoje vietoje (šventvietėje) jie reiškiasi kaip Dievų tarpininkai“. Skaityti toliau

„Sakralieji baltų kultūros aspektai“: Antrasis baltų kultūros tyrinėjimų kvėpavimas (1)

Recenzija: „Sakralieji baltų kultūros aspektai“ (Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012): Antrasis baltų kultūros tyrinėjimų kvėpavimas.

Lietuvos kultūros tyrimų institutas (anksčiau – Kultūros, filosofijos ir meno institutas) išleido ir Tarptautinėje Vilniaus Knygų mugėje pristatė jau devintąjį „Senovės baltų kultūros“ tomą „Sakralieji baltų kultūros aspektai“.

Jau yra išleistos aštuonios serijos „Senovės baltų kultūra“, pradėtos prieš du dešimtmečius, knygos: „Ikikrikščioniškosios Lietuvos kultūra“ (1992), Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Žaibuojančios intuicijos ir struktūros (0)

Gintaras Beresnevičius

2005 m. išleista garsaus semiotiko A.J.Greimo (1917 03 09 -1992 02 27) knyga Lietuvių mitologijos studijos tapo visų A.J.Greimo lietuvių mitologijos tyrinėjimo darbų sąvadu. Šiai knygai recenziją pavadintą Žaibuojančios intuicijos ir struktūros 2006 m. vasarą prieš savo žūtį parašė žymus mitologas ir religijotyrininkas Gintaras Beresnevičius (1961 07 07-2006 08 06). Ši recenzija kartu liko ir trumpu, profesionaliu visų A.J.Greimo mitologinių tyrimų ir ieškojimų įvertinimu išsakytu jau naujos kartos mitologijos tyrinėtojo lūpomis. 94-tojo A.J.Greimo gimtadienio proga skelbiame šį G.Beresnevičiaus rašinį (Alkas.lt).  Skaityti toliau