Kovo 2 d., 12-14 val., Trakuose, ant Galvės ežero, priešais Trakų pilį, žiemos maudynių entuziastų laukia dar vienas savęs išbandymas – 25 metrų plaukimas ekete.
Ištisas 30 dienų visoje Lietuvoje skambėjo ledinės eketės iššūkio atgarsiai: vieni stebėjo, kiti baiminosi, dar kiti žavėjosi, kiti drąsiai nėrė į ledinę eketę, buvo ir tokių, kurie sukiojo pirštą prie smilkinio, bet abejingų neliko nei vieno. Vilniuje, Kaune, Alytuje, Radviliškyje, Skaityti toliau
Kalėdos ir Naujieji buvo reikšmingas metas ne tik dabartinėms kartoms, tačiau ir tarpukario Lietuvos akademiniam jaunimui. „Tuometiniai studentai mokėjo linksmintis, tačiau stengėsi tą daryti ne vieni. Į švenčių sūkurį jie įtraukdavo ir visuomenę“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) muziejaus vadovė Audronė Veilentienė.
Sambrūzdis – nuo žiemos pradžios
Tarpukario Lietuvoje gyvavo paprotys Skaityti toliau
Proga. Kad ir kokių kiltų abejonių, privalome nusilenkti tiems žmonėms, kurie sumanė Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečio jubiliejų. Tai kol kas vienintelė proga po gana ilgos pertraukos visai tautai apgalvoti ir įvertinti tai, ką reiškia du valstybės išsilaisvinimo etapai iš Rytų imperinės priklausomybės.
Sunku įsivaizduoti, kuo mes būtume šiandien, jeigu paskutinį šimtmetį nebūtume turėję savo valstybės. Kažin kas būtų likę iš mūsų žemės, jos gamtos, mūsų kultūros, papročių, kalbos, mūsų istorijos ir pačios tautos.
Net jei dar kas nors būtų atsiminę savo kilmę ir kalbą, Skaityti toliau
Alkas.lt sveikina visus artėjančios Rasos šventės proga ir linki šį šventą laiką pagal mūsų Tautos protėvių papročius atšvęsti mielame bendraminčių būry širdžiai mieloje, šventoje vietoje. Šviesos, Darnos ir Skalsos! Skaityti toliau
Velykų šventiniai papročiai tebeskleidžia neišsenkamos lietuviškos prigimtinės kultūros ir religijos dvasines versmes. Daug šiai šventei būdingų senųjų papročių gyvuoja iki šių laikų, o krikščionybė juos nuolat stengėsi apvilkti į savo rūbą, savaip pateikti, savaip aiškinti. Tačiau dauguma iš protėvių paveldėtų ir su Velykų švente susietų apeiginių veiksmų neturi savyje beveik nieko krikščioniško, išskyrus ploną ir perregimą bažnytinės liturgijos pudros sluoksnį.
Šiandien nekalbėsiu apie krikščioniškąja bažnytine liturgija pagrįstus papročius – jie be Skaityti toliau
Artėja didžiosios metų šventės – Kūčios, Kalėdos, Naujieji metai. Tai ir pabaigos, ir pradžios šventės. Jų metu žmonės palydi, o kartu ir sutinka, susitinka. Dažniausiai būtent dėl susitikimo, sutarimo, dėmesio vieni kitiems, susiklausymo šios šventės patinka žmonėms.
Vytauto Didžiojo universiteto Kultūrų studijų ir etnologijos katedros tyrėjai, vykdydami Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Kalendorinių švenčių (re-)konstrukcijų santykio su lietuvių tapatumu tyrimai“, Skaityti toliau
Artėjant Vasario 16-ajai, ne kartą susimąstau apie tai, kodėl didžiajai daliai lietuvių Valstybės atkūrimo diena netapo tikra švente. Mes ir toliau tęsiame oficiozinių minėjimų tradiciją, tik pakeitę spalvas bei šūkius, o nuoširdumas ir šiluma, tokie būtini kiekvienai tikrai šventei, taip ir nerado vietos daugelio širdyse.
Neturiu nieko prieš „valdišką“ šventės variantą, kai prie Nepriklausomybės paminklų rengiami mitingai, apdovanojami nusipelnę žmonės, o bažnyčiose aukojamos šventos mišios; bet kažkodėl man atrodo, kad tikroji šventė bus tada, kai žmonės tą dieną ir būtent šventės Skaityti toliau
