Magnis yra akivaizdžiai būtinas, ir smagu kad vis daugiau specialistų dirbančių su sportininkais pradeda vertinti šį stebuklingą elementą. Tad kokia magnio įtaka sportuojantiems?
ATP (adenozino trifosfatas), pagrindinis ląstelių energijos šaltinis, turi prisijungti prie magnio jonų, kad būtų biologiškai aktyvus. Tai, kas vadinama ATP, iš tikrųjų yra Mg-ATP. Tai gyvybiškai svarbu sportininkui, kuriam per varžybas reikia 110 procentų ištvermės gaunamos iš mitochondrijų. Skaityti toliau
Nuo 1981 m. daugelyje šalių spalio 16-ąją minima Pasaulinė maisto diena. Vienas iš šios dienos tikslų – diskutuoti su visuomene apie netinkamą maistą ir nesubalansuotą mitybą.
Tad šiandien pravartu žvilgterti į gaires, nurodančias, kokį maistą dera rinktis – ši informacija vaizduojama daugeliui pažįstamoje mitybos piramidėje. Tačiau ar žinote, jog prieš keletą metų maisto piramidėje keitėsi kai kurių maisto gaminių prioritetinė tvarka? Specialistų teigimu, tam įtakos neabejotinai turėjo šiuolaikinis gyvenimo būdas ir pakitę mitybos įpročiai. Skaityti toliau
Po daugiau kaip 30 metų pertraukos poilsiautojai Palangoje vėl gali mėgautis geriamu mineraliniu vandeniu iš vietinio gręžinio. Jį į kurortą sugrąžino sanatorija „Gradiali“, šiandien oficialiai atidariusi mineralinio vandens gręžinį sanatorijos teritorijoje.
Gręžiniui įrengti prireikė metų, į jį investuota 200 tūkstančių eurų. Gręžinio gylis – 570 metrų. Geologų teigimu, šiuo metu tai yra giliausias sveikatinimo paslaugoms naudojamas mineralinio vandens gręžinys Lietuvoje. Skaityti toliau
Kiekvieną penktadienį, nuo 8:00-14:30 val., Kauno klinikų Endokrinologijos klinikoje (Eivenių g. 2), vyksta grupiniai užsiėmimai sergantiems 1-ojo tipo cukriniu diabetu.
Giedrė 1-ojo tipo cukriniu diabetu serga jau 33 metus ir be vaistų savo gyvenimo nebeįsivaizduoja. Tačiau jauna moteris – optimistiška ir sako, kad liga jos gyvenimui netrukdo, o į klausimą, ar ji gali valgyti tortus, tik nusijuokia.
„Supratimas apie diabetą ir gyvenimą su šia liga prieš trisdešimt metų buvo radikaliai kitoks nei dabar. Skaityti toliau
Aplinkos ministerija parengė Transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projektą, kuris numato mokestį už transporto priemonių (TP) keliamą taršą.
Šis mokestis padėtų mažinti taršių automobilių naudojimą ir skatintų naudotis mažataršiais. Tai leistų gerinti miestų ir gyvenviečių oro kokybę, pagerėtų ir žmonių sveikata. Priėmus įstatymą, palaipsniui pasikeistų šalies TP parko struktūra – sumažėtų taršių automobilių skaičius ir proporcingai padidėtų mažataršių. Todėl sumažėtų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis. Skaityti toliau
Priklausomai nuo tam tikrų asmeninių savybių, stresas gali paskatinti rinktis nesveikus gaminius, tačiau taip pat gali padėti ieškant naujovių mityboje – rodo ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto, Groningeno ir VU Amsterdamo mokslininkų atliktas tyrimas. Dvejus metus vykdytas tyrimas atskleidė, jog pasirinkimus mityboje lemia žmonių prisitaikymo strategija (angl. Life History Strategy) – savybė, kuri susiformuoja vaikystėje ir lemia polinkį į ilgalaikį planavimą, impulsyvumą ir jautrumą paskatinimams.
Šis projektas yra pirmasis, kuris sistemingai siekia identifikuoti psichologinius Skaityti toliau
Susirgai – eik pas daktarą. Nori nesusirgti – išsirink išmintingą politiką!
Pagrindinės ankstyvos mirties priežastys mūsų šalyje yra lėtinės širdies ir kraujagyslių ligos (miokardo infarktas, insultas, kt.) bei vėžiniai susirgimai. Graudu, tačiau Europoje mes esame vieni iš lyderių šioje srityje. Apie tai negailestingai kalba Eurostat statistika, kuri pagal galimų išvengti mirčių skaičių, mūsų šaliai priskiria pirmąją vietą (Eurostat Database. htp://dx.doi.ora/10.1787/888933835668). Šiuo metu Lietuvos Nacionaliniame Vėžio institute yra Skaityti toliau
Esame įpratę, kad lengvo peršalimo simptomai yra neišvengiami lietuviško rudens palydovai, vis dėlto ir kosėjimas, ir čiaudėjimas – pavojingi aplinkiniams. Jei kosėjantis žmogus serga, į orą, net 6 metrų spinduliu, pasklinda virusai ir bakterijos, o drauge su jomis ir užkrato „dovanėlė“.
„Viena dažniausiai kosėjančių grupių – vaikai, kurie serga dažniau nei suaugusieji. Būtent todėl kiekvieną rudenį, vaikams grįžtant į mokyklas ir vaikų darželius, svarbu prisiminti, kad „taisyklingo“ kosėjimo ir čiaudėjimo vaikučius reikėtų mokyti nuo mažų dienų“, – pataria šeimos gydytoja Vidmantė Vilkė. Skaityti toliau
Vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema – įvesta. Privalomas plastikinių pirkinių maišelių apmokestinimas – irgi. „Finansiniai svertai mažinant plastiko naudojimą jau išnaudoti, kas toliau? Būtina jau dabar galvoti, kaip ateityje skatinsime mažiau naudoti vienkartinį plastiką ir plastiko pakuotes“, – sako Lina Šleinotaitė-Budrienė, UAB „Ekokonsultacijos“ vadovaujanti partnerė, rugsėjo 26–27 d. vyksiančios konferencijos „Atliekų tvarkymas 2019“ turinio vadovė.
Kada prevencija veiksminga?
Rugsėjo 19 d. asociacija „Gyvas miškas“ Lietuvos Sveikatos Apsaugos ministerijoje pristatė parengtą pasiūlymą „Gydantis miškas – vizija Lietuvai“.
„Kol dar liko tokių miškų ir tokių žmonių – reikia skubiai veikti“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai, džiaugdamiesi, kad asociacija „Gyvas miškas“ labai išsamiai pristatė pasaulinę patirtį, kaip galima naudoti mišką jam nekenkiant, bet kartu sutaupant milijonus eurų gydymo išlaidoms.
Gydantis miškas – ne tik vizija Lietuvai. Tai gelbėjimosi ratas lietuviams, Skaityti toliau
Rugsėjo 19 d. Seimo narys Linas Balsys įregistravo Augalų apsaugos įstatymo pataisas (Nr. XIIIP-3862), kuriomis siūloma uždrausti Lietuvos teritorijoje naudoti prieštaringai vertinamą herbicidą – glifosatą.
Pasak L. Balsio, tokių pataisų poreikis kilo Europoje ir visame pasaulyje pastaraisiais metais paaštrėjus diskusijoms dėl plačiai žemės ūkyje naudojamo glifosato neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai.
Rugsėjo 19 d., ketvirtadienį, Seime, Konstitucijos salėje (I rūmai), vyks konferencija „Priklausomybės ligos: dabarties situacija ir perspektyvos ateityje“. Pradžia – 13 val.
Renginį rengia Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Seimo Sveikatos reikalų komitetu ir Lietuvos priklausomybės ligų institutu. Tikslas – geriau suprasti priklausomybės ligas sukeliančius veiksnius, aptarti įvairiapusio gydymo galimybes respublikiniuose ir pirminiuose psichikos sveikatos centruose, perspektyvas priklausomybių medicinoje. Skaityti toliau
Gausiausiai grybautojų lankomų regionų atstovai savaitgalį jau ruošiasi grybų entuziastų antplūdžiui. Nors vasara šykštėjo lietaus, oras rugsėjį grybavimui gana palankus, tad grybautojų miškuose gerokai padaugėjo nuo pat pirmų rugsėjo dienų. Dauguma lietuvių grybus pažįsta ir į pintinę nuodingųjų, šiukštu, nededa, bet specialistai primena, kad apsinuodyti lengva ir netinkamai paruoštais valgomaisiais grybais.
Varėnos švietimo centro Turizmo ir verslo informacijos skyriaus darbuotoja Daiva Kosinskaitė sako, kad Varėnos rajonas grybavimo atžvilgiu yra vienas populiariausių, tad čia, prasidėjus rudeniui, Skaityti toliau
Atsiradus didesniam atsakomybių kiekiui rudenį dažniausiai padaugėja įtampos ir jaudulio. Tai pasireiškia nuovargiu po darbo dienos, mieguistumu net po rytinio kavos puodelio ar pietų, gali prasidėti tikas, ar net širdies permušimai. Visa tai gali signalizuoti, kad organizme nepakankamas magnio kiekis. Iki šiol buvo manoma, kad magnio trūkumą organizmas išreiškia mėšlungiu, tačiau yra kur kas daugiau požymių, kurių neverta nepaisyti.
Magnio atsargas organizmas šalina kartu su skysčiais, todėl atstatyti magnio balansą organizme būtina susirgusiems Rota virusu, Skaityti toliau
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pataria kiekvieną dieną įveikti bent po 10 tūkst. žingsnių ir taip apsisaugoti nuo pasyvaus gyvenimo būdo sukeliamų lėtinių ligų. Sveikos gyvensenos ir sveikatos specialistai pataria, kaip eiti, jog suteiktume naudos organizmui ir sau nepakenktumėte.
Dauguma mokslinių tyrimų rodo, kad fizinis aktyvumas gerina protinę veiklą, padeda kur kas lengviau priimti sprendimus ir susitvarkyti su savo mintimis. Vis daugiau žmonių atranda vaikščiojimą, naudingą daugeliu aspektų. Jis padeda ne tik atsikratyti papildomų kilogramų, Skaityti toliau
Visuomenei vis sparčiau senstant, būtina gerinti sveiko senėjimo paslaugų kokybę, tad VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje ketinama įkurti specialiai senyvo amžiaus žmonėms skirtą Geriatrijos centrą. Žadama, kad čia veiks ne tik stacionarinis geriatrijos skyrius, bet ir geriatrijos dienos stacionaras bei geriatrijos ambulatorinis padalinys.
Skaičiuojama, kad 2022 metais duris atversiančiame Geriatrijos centre paslaugas kasmet gaus beveik trys tūkstančiai senjorų iš visos Lietuvos. Skaityti toliau
Šiuo metu Lietuvoje cukriniu diabetu serga apie 120 tūkst. žmonių. Tačiau dar bene tiek pat nenutuokia, kad jau turi šiam susirgimui būdingų sveikatos pakitimų. Pasak Svalbono klinikos gydytojos endokrinologės Jelenos Vainikonytės-Krištaponės, kai kurie pacientai bijo cukrinio diabeto diagnozės ir į gydytojus nesikreipia sąmoningai. Tačiau specialistė nuramina, kad baimintis nevertėtų – cukrinį diabetą šiandien galima suvaldyti ir net išvengti kasdienių insulino injekcijų.
Cukrinis diabetas yra lėtinis, progresuojantis medžiagų apykaitos sutrikimas, kuriam Skaityti toliau
Kovai su vėžiu pasitelktas dar vienas būdas – Lietuvos mokslininkai sukūrė būdą, padėsiantį ne tik sumažinti gydymo išlaidas, palengvinti vėžio gydymą, bet ir užtikrinti geriausius darbo vaisius radioterapijoje. Onkologams skirtas gaminys sulaukė tarptautinio įvertinimo garbinguose „InnoStars 2019“ apdovanojimuose ir 25 tūkst. Eur piniginio apdovanojimo.
Anot vykdančiosios direktorės, steigėjos dr. Neringos Šeperienės, įvertinimą atnešęs gaminys – „BrachyDOSE“ yra kelerių metų darbo vaisius. Sumanymas vystyti būtent šią naujovę, anot jos, kilo gilinantis į medicinos fizikos mokslus ir su radioterapija dirbančių gydytojų kasdienius darbus, bei iškylančius sunkumus.
Širdies ir kraujagyslių ligoms yra būdingi žinomi požymiai, apie kuriuos sužinoma vis daugiau. Tačiau kai kuriems žmonėms gali pasireikšti ir tokie pojūčiai, kurių su širdies ligomis įprastai nesietų. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Širdies ir kraujagyslių ligų centro gydytoja kardiologė Gintarė Bieliauskienė tikina, kad savo kūno siunčiamų ženklų turi klausytis ypač į rizikos grupes patenkantys asmenys, o juos pajutus – nedelsiant kreiptis į specialistus, nes uždelsus gresia negrįžtami širdies raumens pakitimai.
Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje – viena iš vyraujančių mirties priežasčių, tačiau ne Skaityti toliau
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuotos naujovės leis skubiąją pagalbą skirstyti į kelis lygius, padės sumažinti ne tik atskirtį tarp didmiesčių ir regionų, bet ir padės kokybiškai pasirengti sveikatos sistemos reformai. Pastaroji jau seniai reikalinga Lietuvai, bet labai vėluoja. Tad sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, suprasdamas, kad anksčiau ar vėliau ji turės būti įgyvendinta, kloja tvirtus pamatus būsimai sveikatos sistemos reformai, pradedant nuo pokyčių skubiosios pagalbos srityje. Skaityti toliau
Sugrįžti po atostogų į darbą ar mokyklą būna sunku ne tik emociškai – prisitaikyti prie didesnio srauto informacijos ar užduočių gali būti sudėtinga ir smegenims. Ir nereikėtų galvoti, kad užmaršumas ar išsiblaškymas yra tik vyresnių žmonių problema. Vaistininkas dalijasi patarimais, kaip sugrįžus po atostogų greičiau susitelkti į darbus ar mokslus ir kokių požymių neignoruoti, nes jie gali rodyti ir rimtesnius sutrikimus.
Vaistininkas Ignas Popa sako, kad kiekvieną dieną mūsų smegenys nepaliauja dirbti tiek priimdamos labai svarbius sprendimus, tiek ir tiesiog svajodamos ir planuodamos laisvalaikį. Skaityti toliau
Baimė, kad apie psichikos sveikatos sutrikimus, kriminalinę ar priklausomybėmis paženklintą praeitį sužinos darbdavys, – vienas dažniausių nuogąstavimų, kuriuos išsako socialinę atskirtį patiriantys žmonės. Pasak psichoterapeuto Eugenijaus Laurinaičio, toks jausmas žmogų įsuką į užburtą ratą – ne tik trukdo įsilieti į visuomenę, užmegzti santykius, susirasti darbą, bet ir gali sužlugdyti morališkai.
Jaustis atskirtu – tiksinti bomba
Su psichinių sutrikimų turinčiais pacientais dirbantis psichoterapeutas, doc. E. Laurinaitis sako, kad šiandien depresija visuomenėje jau yra pripažįstama kaip liga, kuriai skiriamas Skaityti toliau
Toks nelaimingas nutikimas kaip neseniai Vokietijoje Baltijos jūroje besimaudžiusios ir užsikrėtusios pavojingomis bakterijomis moters mirtis vis dažniau skatina atkreipti dėmesį į neatsargaus maudymosi įvairiuose vandens telkiniuose keliamus pavojus.
„Ežerai, upės ar jūra karštomis vasaros dienomis daugeliui tampa pagrindiniu traukos tašku. Deja, bet maudynės įvairiuose vandens telkiniuose neretai pasibaigia nelaimėmis – ne tik patirtomis traumomis ar skendimu, bet ir įvairiomis ligomis: odos, akių, ausų, Skaityti toliau
Neseniai paskelbti mokslinio tyrimo duomenys parodė, kad asmenys, gėrę daugiau cukrumi saldintų gėrimų – gaiviųjų gėrimų, vaisvandenių, sirupų, sulčių, saldintų karštų gėrimų, pieniškų cukrumi saldintų gėrimų, sportinių ar energinių gėrimų, dažniau sirgo vėžiu. „Tikėtina, kad saldintų gėrimų neigiamą įtaką sveikatai daugiausia lėmė juose esantis cukrus,“ – sako Nacionalinio vėžio instituto epidemiologė dr. Rūta Everat (Everatt).
Į Prancūzijoje atliktą tyrimą buvo įtraukta daugiau kaip 100 000 šioje šalyje gyvenančių suaugusių žmonių. Buvo atlikta išsami apklausa apie jų mitybą, tyrimo dalyvių sveikata stebėta 9 metus.
Neatlygintinai pranešti žmonėms Lietuvoje apie jiems priklausančias ligonių kasų apmokamas paslaugas per metus panoro pustrečio šimto įstaigų. Tai gydymo įstaigos, vaistinės ir kiti partneriai, kurie pernai prisijungė prie Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) informavimo kampanijos „Žinoti sveika“. Rengėjai kviečia prisijungti dar daugiau šalies viešų bei privačių įstaigų.
„Žmonių žinios apie sveikatos paslaugas Lietuvoje, deja, vis dar nėra pakankamos. Matome, jog šiandien pacientams vis dar sudėtinga susigaudyti sveikatos priežiūros sistemoje. Tad vienas iš strateginių ligonių kasų uždavinių – gerai informuotas pacientas“, – sako VLK direktorius Gintaras Kacevičius. Skaityti toliau
Nors per vasarą iš šviežių vaisių ir daržovių gauti vitaminai bei saulės vitaminas D jau pastiprino imunitetą, pasitinkant rudenį organizmui dar labai praverstų ir žuvų taukai, kuriuose gausu omega riebalų rūgščių. Tai – nepamainoma nauda smegenims ir atminčiai ruošiantis naujiems mokslo metams bei po atostogų sugrįžtant į darbus. Tačiau vaistinių lentynose dabar galima rasi kone 50 skirtingų žuvų taukų preparatų ir išsirinkti ne visada lengva. Vaistininkė pateikia svarbiausius patarimus, kaip rinktis sau tinkamiausius žuvų taukus. Skaityti toliau
Glaukoma yra viena iš ligų, kuri gali sukelti neišgydomą aklumą. Glaukoma dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės, tačiau ligos atvejų pasitaiko ir jauniems žmonėms bei vaikams. Kaip pastebi Svalbono klinikos Akių centro gydytoja oftalmologė Eglė Skarupskienė, ligos pradžioje gali nebūti jokių nusiskundimų, o kai pacientas jau pajaučia regos sutrikimus ir kreipiasi į oftalmologą, glaukoma būna pažengusi. Todėl labai svarbu tikrintis profilaktiškai, diagnozuoti glaukomą kuo anksčiau ir pradėti gydymą. Skaityti toliau
Nesugebėjus užkirsti kelio Gudijos Astravo atominės elektrinės statyboms Lietuvos pašonėje dabar jos atidarymui tenka ruoštis rūpinantis jodo atsargomis…
Verslininkai praneša, kad Lietuva ir Vokietija pradėjo kaupti milijonines jodo tablečių atsargas. Ta proga prekybininkai skuba skelbti reklaminius straipsnius apie jodo kaip maisto papildo naudą ir žalą.
„Bet koks vaistų ar maisto papildų perdozavimas gali turėti neigiamą įtaką mūsų sveikatai, todėl užsiimdami savigyda, galime sau daugiau pakenkti. Ar reikalinga jodo profilaktika, Skaityti toliau
Jei manote, kad miegas yra nereikalingas – pabandykite nemiegoti. „Gero miego klubas“.
Miegas yra gyvybiškai svarbus kaip oras, vanduo ar maistas. Išsimiegojęs žmogus jaučiasi geriau: turi daugiau energijos, būna laimingesnis, atidesnis ir gali atlikti dienos darbus.
Kas yra miegas?
Miego apibrėžimų galima rasti daug ir įvairių: nuo filosofinių iki moksliškai pagrįstų formuluočių: Skaityti toliau
Grybavimo sezonui pasiekus patį įkarštį, o grybautojams socialiniuose tinkluose vis aktyviau dalinantis laimikiu iš miško, specialistai įspėja – miške šiuo metu galima prisirinkti ne tik gėrybių. Pasak gamtininko Almanto Kulbio, erkės Lietuvoje aktyvios visą grybavimo sezoną, todėl grybaujant reikėtų nepamiršti ant žolių ir krūmų šakelių tykančių kraujasiurbių – tinkamai apsirengti ir prisiminti kad erkę galite parsinešti ir į namus. BENU vaistininkė Vaida Poškaitienė prideda, kad apsisaugoti nuo erkių padės ir specialūs repelentai, tačiau svarbu žinoti, kaip juos tinkamai išsirinkti ir naudoti. Skaityti toliau
