Žymos archyvas: sovietmetis

Nacionalinės premijos laimėtojas R. Adomaitis: Truputį gaila lietuvių ir Lietuvos (36)

Regimantas Adomaitis_respublika.lt

Kino ir teatro aktorius Regimantas Adomaitis, pas kurį svečiavomės prieš šventes, dar nebuvo papuošęs Kalėdų eglutės, bet spygliuočio žaluma jau gyvino interjerą. Jaunėlis Mindaugas parvežė šakų iš Labanoro, kurio prieigose yra ir Adomaičių sodyba. Ten prabėgo daug laimingų dienų, kol aktoriaus žmona Eugenija buvo gyva, ten šiemet numatyta švęsti ir Kalėdas. Dieve, kaip ten gerai, atsidūsėja R.Adomaitis: ten prasideda Labanoro giria, ten ežeras, upelis pro namą prateka, tačiau ir šioji vieta negali susilyginti su tėvų namais. Skaityti toliau

S. Aleksijevič. Apie tai, kad užaugome tarp budelių ir aukų (2)

Svetlana Aleksijevič | U. Žilytės piešinys

„Second-hand laikas“ – baigiamoji 2015 m. Nobelio premijos laureatės Svetlanos Aleksijevič (g. 1948) ciklo „Golosa utopiji“ („Utopijos balsai“) knyga. Toliau plėtodama unikalų dokumentinės prozos žanrą – leisdama veikėjams patiems pasakoti apie save – autorė byloja apie ypatingą žmonių padermę – homo sovieticus. Dar palyginti neseniai homo sovieticus tikėjo gyvenantis pažangiausioje ir galingiausioje valstybėje, o 10 dešimtmetyje pasijuto vegetuojantis trečiojo pasaulio šalyje…Skurdas, korupcija, nenoras ir negebėjimas dirbti… Ar todėl posovietinė visuomenė ilgisi Sovietų Sąjungos ir… Stalino kulto? Kaip nutiko, kad imperijos žavesys užtemdė

Skaityti toliau

V. Radžvilas: Tauta privalo nubusti dar kartą – jeigu tai neįvyks, Lietuvos valstybės ir pačios Tautos paprasčiausiai neliks (52)

Vytautas Radžvilas

– Savo bendraminčiams išplatintame laiške, kurį paviešino Lietuvos žurnalistų sąjungos tinklalapis, rašote: „Inteligentijos kreipimasis į visuomenę“ atvirai blokuojamas vadinamojoje ,,didžiojoje“ žiniasklaidoje“. Kas Jums leidžia teigti, kad tai yra tikslingas ir apgalvotas veiksmas, kuriuo siekiama nuo visuomenės nuslėpti svarbią informaciją?

– Paprastai tam tikros žinios ar informacija neskelbiami dėl dviejų priežasčių. Vienais atvejais jos iš tiesų būna menkavertės – nesvarbios, neaktualios arba Skaityti toliau

Šiandien minima Tuskulėnų aukų atminimo diena (0)

paroda.isgelbejes zyda_rengeju nuotr

Rugsėjo 28-ąją, minint Tuskulėnų aukų atminimo dieną, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse vyks šiai dienai skirti atminimo renginiai.

16.00 val. koplyčioje-kolumbariume bus padėtos gėlės ir oficialiai pagerbtas Tuskulėnų aukų atminimas. Rašytojas ir tarpdisciplininių menų kūrėjas Julius Žėkas pristatys minėjimo dalyviams koplyčioje-kolumbariume eksponuojamą Lietuvos valstybės himno instaliaciją „Tautiška giesmė“.

16.30 val. Konferencijų salėje tradiciškai bus rodomas Vytauto Damaševičiaus ir Juozo Matonio dokumentinis filmas „Tuskulėnų paslaptis“. Skaityti toliau

Perkūno Name vyks pokalbis apie lietuvių ir vokiečių ryšius (0)

Perkuno_Namas_ktu.lt

Rugsėjo 11 d., 16 val. Kauno menininkai ir visuomenės veikėjai susirinks pasikalbėti apie lietuvių ir vokiečių kultūros ryšius, kurių ištakos siekia viduramžius. Vieša, neformali diskusija vyks simbolinėje vietoje – Perkūno name, Hanzos pirklių prekybinėje būstinėje.

Diskusijoje „Santakos: Vokietijos ir Lietuvos mainų keliai nuo Hanzos iki šių dienų“ dalyvaus Nacionalinio Kauno dramos teatro direktorius Egidijus Stancikas, Kauno šokio teatro „Aura“ meno vadovė Birutė Letukaitė, dailininkas Eimutis Markūnas, žurnalistas Mykolas Jurgis Drunga. Skaityti toliau

Seime – konferenciją „Kūryba ant skustuvo ašmenų“ (tiesioginė transliacija, video) (0)

komunistai-alkas.lt-koliazas

Birželio 17 d., trečiadienį, 10–14 val. Vilniuje, Seimo Konstitucijos salėje vyks konferencija „Kūryba ant skustuvo ašmenų: kaip sovietmečiu buvo ginama profesionalioji lietuvių kultūra. Liudytojų parodymai“, kurią rengia Lietuvos Respublikos Seimas kartu su Lietuvos kultūros kongreso taryba.

Pagrindinis šio renginio tikslas – aptarti, kaip lietuvių kultūra galėjo išlikti sovietinėje Lietuvoje. Konferencijoje kviečiami dalyvauti šios epochos liudytojai ir jaunoji karta, žinanti šią epochą iš rašytinių dokumentų bei žmonių pasakojimų. Skaityti toliau

Rašytojų laikysenos sovietmečiu: ar buvo pasirinkimas? (0)

LCVA nuotr.

Gegužės 6 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyks literatūrologo, knygos „Nevienareikšmės situacijos. Pokalbiai apie sovietmečio literatūros lauką“ sudarytojo dr. Rimanto Kmitos vieša paskaita. Paskaitos tema – „Rašytojų laikysenos sovietmečiu: ar buvo pasirinkimas?“ Didžiausias dėmesys bus skiriamas poetams Justinui Marcinkevičiui ir Sigitui Gedai.

Sovietmečio tyrimai įgauna vis didesnį aktualumą, o rašytojų laikysenos klausimas atsiduria mokslininkų akiratyje ir atkreipia plačiosios visuomenės dėmesį. Renginio metu Rimantas Kmita Skaityti toliau

P. Kruopis. Istorija griaus ar statys Lietuvos valstybę? (6)

Paulius Kruopis | propatria.lt nuotr.

Praėjusių metų rugsėjo mėnesį Biržų pilyje įvyko lituanistų ir istorikų konferencija „Lietuvos pasakojimas mokykloje: kokį turime, kokį kursime?“, savo turiniu itin aktuali Ukrainos-Rusijos karo kontekste. Nors iniciatyva graži ir prasminga, pavadinimo klausimą buvo mėginama atsakyti senais metodais, t.y. atsisakant suvokti, kad moderni lietuvių tauta buvo, yra ir bus dabartinės Lietuvos valstybės ir jos istorijos pagrindas. Skaityti toliau

J. Putinas. Kaip boba diedą durnu padarė (I) (2)

komynistka-sociopatas.com-nuotr

Kadaise, labai seniai, kai buvau entuziastingas žingeidus mokinys, mūsų kaimas buvo pradėjęs šnekėti, kad viena nebejauna, turėjusi ne vieną vyrą moteriškė dar kartą ištekėjusi už gerokai padėvėto bernelio per pirmuosius bendro gyvenimo metus savo sutuoktinį pavertė kvaileliu. Tokios kalbos labai stebino ir kurstė smalsumą. Pagal tuometinį pionierišką gyvenimo supratimą maniau, kad be durnaropių, musmirių, nuodingų uogų ar stiprių tablečių neapsieita. Močiutės paklausus, kuo buvo pagardinta diedo sriuba, ši labai nustebino paporinusi, kad bjauri boba savo diedo nenuodijo, o tiktai nuo ryto iki vakaro kartojo, kad esąs kvailys, žioplys niekam tikęs, kad jam nesiseka ir niekada nesiseks. Bambėjo tą patį per tą patį ištisai, kol žmogelis pavirto durnu. Skaityti toliau

Kasdienybės istorijoje – sovietinės epochos atgarsiai (0)

Knygos viršelisGruodžio 11 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų 1) vyks kultūros istorikės Violetos Davoliūtės-Opgenorth vieša paskaita, kurioje autorė bandys atskleisti, kaip žmonių kasdienybės istorijos ir buitinio gyvenimo detalės padeda geriau pažinti sovietmečio epochą.

Violeta Davoliūtė – kultūros istorikė, disertaciją apgynusi Toronto universitete (Kanada), šiuo metu dirba Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, kur vykdo tyrimą apie Vidurio Europoje vykusius priverstinius gyventojų iškeldinimus. Skaityti toliau

Išlydėti „Misija Sibiras’14“ ekspedicijos dalyviai (0)

„Misija Sibiras'14“ | misijasibiras.lt nuotr.

Liepos 17-ąją, Pasaulio lietuvių vienybės dieną, iš Vilniaus geležinkelio stoties išvyko traukinys su šešiolika ekspedicijos „Misija Sibiras‘14“ dalyvių.

Dvyliktą kartą vyksiančiai ekspedicijai pasiryžusių jaunų žmonių kilnus tikslas – Rusijos Federacijos Krasnojarsko krašte daugiau nei pusę amžiaus niekieno nelankytų ir sparčiai nuo žemės paviršiaus nykstančių lietuvių kapinaičių tvarkymas, čia tebegyvenančių tautiečių paieška. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Apie Eduardą Ševarnadzę ir tarybinę tikrovę. Norintiems mąstyti (13)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

Žinia apie Eduardo Ševarnadzės mirtį atsiliepė ir Lietuvoje. Šių dienų tarptautinių aktualijų fone labai svarbu ir prisiminti šį žmogų, ir deramai įvertinti jo indėlį tarptautinėje politikoje, Gruzijoje. Būtina suprasti, kad nieko nėra paprasto, o gyvenimas daug sudėtingesnis, nei bandoma jį perteikti ideologiniais šablonais.

Bent jau mus, Atgimimo kartą, tarybinis laikotarpis grūdino ir pratino atsargiai žiūrėti į ideologinius aiškintojus. Būdami laisvi nuo Vakarų ideologijų, kurios daugiau ar mažiau priklausė ir nuo politinės konjunktūros, mes buvome laisvi patys vertinti ir ideologiją, ir faktus. Todėl mes, išeiviai iš dabar visapusiškai ideologiškai, Skaityti toliau

Tremtinių atminimui rengiama pilietiškumo akcija „Mes niekad nepamiršim“ (2)

Tremtiniams atminti | facebook.com nuotr.

Kaune rengiama porą mėnesių truksianti akcija „Mes niekad nepamiršim“, skirta pagerbti ir prisiminti nukentėjusiuosius nuo XX a. viduryje Sovietų Sąjungos vykdytų Lietuvos gyventojų trėmimų.

Pirmosios nuotraukos stende bus demonstruojamos jau penktadienį, birželio 27-ąją.

Nuotraukas iš tremties ir jų istorijas, kuriose atsispindėtų gyvenimas tremties vietose, kviečiami atnešti tremtiniai, jų šeimų nariai, giminaičiai. Skaityti toliau

Laisvė – svarbiausia neginčijama vertybė (2)

Gedulo dienos minėjimas | prezidente.lt nuotr.

Birželio 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Gedulo ir vilties dienos proga pagerbė masinių trėmimų aukas. Šalies vadovė dalyvavo iškilmingame minėjime Seime ir vėliavos pakėlimo ceremonijoje Nepriklausomybės aikštėje bei pasakė kalbą genocido ir sovietmečio aukų represijų paminėjime.

Birželio 14-oji kiekvienais metais mūsų tautai reiškia ir skausmą, ir viltį.

„Pagerbiame okupacijos ir genocido aukas, prisimename Lietuvos žmones naikinusias sovietmečio represij as, tačiau kartu viliamės daugiau niekada neprarasti laisvės. Tikimės, kad šiandieniniame pasaulyje ji išliks kaip svarbiausia ir neginčijama vertybė“, – sakė valstybės vadovė. Skaityti toliau

Dėl vietos „Misija Sibiras’14“ ekspedicijoje varžysis 76 jaunuoliai (0)

„Misija Sibiras'13“ | organizatorių nuotr.

Galutinė „Misija Sibiras’14“ 16 žmonių komanda turėtų paaiškėti jau kitos savaitės pradžioje. Ekspedicija tradiciškai į lietuvių tremties ir kalinimo vietas išvyks liepos 17-ąją, Pasaulio lietuvių vienybės dieną.

Šią vasarą pasisemti pilietiškumo ir stiprybės lankant lietuvių tremties ir kalinimo vietas Sibire panoro per 700 žmonių. Dėl vienos vietos ekspedicijoje „Misija Sibiras’14“ susigrūmus net 44 žmonėms, pirminis šio projekto tikslas įgyvendintas, teigia organizatoriai. Patekti į galutinę ekspedicijos komandą toliau sieks 76 jaunuoliai.

„Šiemet siekėme dar kartą įsitikinti, kad pilietiško ir savo šalies praeitimi, taigi, ir ateitimi, besirūpinančio jaunimo Lietuvoje anaiptol nemažėja. Priešingai, Skaityti toliau

Venecijos meno bienalėje Lietuvą pristatys Dainiaus Liškevičiaus projektas „Muziejus“ (0)

D.Liškevičiaus projektas „Muziejus“ | NDG nuotr.

Lietuvos kultūros tarybai priėmus sprendimą dėl projektų finansavimo Kultūros rėmimo fondo lėšomis, paaiškėjo, kad 2015 m. Venecijos meno bienalėje Lietuvą pristatys Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijos komandos pristatytas menininko Dainiaus Liškevičiaus projektas „Muziejus“.

„Muziejus“ – tai ilgametis tęstinis menininko tyrimas, susidedantis iš meno kūrinių bei idėjų, sovietmečio artefaktų kolekcijos bei šiuolaikinės kultūros. Dainius Liškevičius su subtiliu humoro jausmu interpretuoja neseną kolektyvinę sovietmečio istoriją ir ją  pateikia iš  išgalvoto meno kūrėjo perspektyvos, įterpdamas autobiografinių motyvų. Skaityti toliau

„Misija SIbiras’14“: ieškomas prasmingam ir kilniam nuotykiui pasiryžęs jaunas žmogus (0)

Misija Sibiras'12 | organiz. nuotr.

Jau šį antradienį, balandžio 15 dieną, prasidės atranka į vieną populiariausių ir nuolat augančių jaunimo iniciatyvų – projektą  „Misija Sibiras’14“. Tai dvi savaitės bekraščiame ir tautos stiprybės veidrodžiu tapusiame Sibire, vienas prasmingiausių gyvenimo nuotykių ir didžiulis žygdarbis, padovanotas Lietuvai.

Žingeidus ir jaunas, ištroškęs nuotykių, pasiryžęs tapti savo šalies istorijos dalimi, svajojantis apie prieš akis atsiveriančias bekraštes galimybes, o krūtinę užliejančią gerumo ir kilnumo bangą. Taip, kiekvienas jaunas žmogus šią vasarą gali savo šaliai padovanoti kilnų žygdarbį. Skaityti toliau

V. Radžvilas. Lietuva – lietuviams (III) (10)

Vytautas Radžvilas

Turėjusios išnykti pasaulinėje ,,ineternacionalinėje komunistinėje visuomenėje“ lietuvių tautos dabar laukia perspektyva ištirpti pasaulinėje ,,pilietinėje visuomenėje“ – kosmopolitinėje ,,visuotinės žmonijos“ bendruomenėje, lygiai taip pat paneigiančioje tautų įvairovės principą ir jų egzistavimo istorinę prasmę.

Istoriškai pasmerkta išnykti tauta pirmiausia turi būti išvietinta – atsaistyta nuo savo žemės. Kad tokia tauta greičiau įsilietų į išsvajotą betautę pilietinę žmoniją, jai visokeriopai ,,padedama“ išsivaikščioti po platųjį pasaulį pasitelkiant ekonominio ir socialinio poveikio priemones bei propagandiškai teisinant ir skatinant tokį išsisklaidymą. Skaityti toliau

Kuršių nerijos metraštis „Nidos mokyklos kronikos“ bus pristatomas Berlyne (1)

„Nidos mokyklos kronikos“ rankraščio viršelio dalis | lrkm.lt nuotr.

Kovo 10 d. 19 val. Lietuvos ambasadoje Berlyne Lietuvos ir Vokietijos kultūros istorijos analų ciklo rėmuose vyks „Nidos mokyklos kronikos“ pristatymas, dalyvaujant dr. Kristinai Šiler (Christiane Schiller) (Humboldtų universitetas, Berlynas), V. Gerulaitienei (Lietuvos istorijos institutas). Vakarą ves dr. Klausas Hareris (Klaus Härer) (Vokietijos kultūros forumas Rytų Europai).

Tęsiant Lietuvos ir Vokietijos kultūros istorijos analų ciklą Vokietijoje, Berlyne vyks praeitais metais Vilniuje išleisto „Nidos mokyklos kronikos“ rankraščio pristatymas. Šią knygą, parašytą vokiečių kalba, Skaityti toliau

A.Butkus. Reikia dar vieno esto? (16)

Prof. Alvydas Butkus | Asmeninė nuotr.

Ne taip seniai Estijos susisiekimo ministras J. Partsas, piktindamasis Lietuvos politikų norais keisti žaidimo taisykles vidury žaidimo, pasakęs, jog Lietuvos Vyriausybėje esama kvailių.  Lietuvos Vyriausybė, aišku, užsigavo. Premjeras net buvo pavedęs URM vadovui išsikviesti pasiaiškinti Estijos ambasadorių, tačiau netrukus minėtasis estų ministras atsiprašė. Pagrįstai atsiprašė, nes sumelavo – mat kvailių esama ne tik Vyriausybėje. Ir nemažai.

Žiūrėjimas ponui į burną

Šis baudžiauninkiškas lietuvio įprotis ypač išryškėja, kai toks lietuvis prasibrauna į valdžią. Prisiminkim sulinkusių ministrų ar derybininkų elgesį užsieniuose. Skaityti toliau

Iš Talino kino kūrėjai grįžo ne tuščiomis (0)

Baltic Event 2013 | filmneweuropa.com nuotr.

Iš Taline vykusio didžiausio Šiaurės ir Centrinės Europos bendros kino gamybos forumo „Baltic Event“ lietuviai grįžo su dviem apdovanojimais. Režisieriaus Kristijono Vildžiūno ilgametražio vaidybinio filmo „Senekos diena“ projektas pripažintas geriausiai pristatytu projektu (The Best Pitch Award“), o filmo „Stebuklas“ prodiuseris Lukas Trimonis buvo pripažintas vienu perspektyviausių jaunųjų prodiuserių ir apdovanotas akreditacija į Kanų kino mugę „Le Marché du Film“. Skaityti toliau

T. Dirgėla. Juodai baltas tekstas apie trispalvės gynėjus (2)

Filmo „Trispalvis“ filmavimo momentas | A.Simonaitytės nuotr.

 „Kaip sunku sakyt, kai vakar apvilkai jam uniformą… Sakyt, kad nepažįsti. Sunkesnio dalyko per gyvenimą nė neturėjau. Taip sunku buvo ištart, kad nepažįstu. O jis prie rusų guli“

Vanda Ona Herolcienė

Šiandien aš vienas. Vieversys su Geniu nunešė spaudą. Bunkeryje radijas groja kažkokią prancūzišką šansonetę. Buvau išlipęs į lauką. Aplinkui gili tyla. Vėl prasidės mėnesienos. Šiandien mėnulis jau pjautuvo dydžio. Ar gali kas įsivaizduoti, kad viduryje šitų laukų yra bunkeris, kuriame radijas groja prancūzišką dainušką?…
Skaityti toliau

Kinas istorijos ramybėje nepalieka (0)

Vytauto V.Landsbergio „Trispalvyje“ skamba Ievos Narkutės ir Martyno Levickio atliekamos partizanų dainos. Kadras iš filmo „Trispalvis“

Televiziją šią savaitę nustelbė kinas, juolab kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose dar nepasibaigė festivalis „Scanorama“, kasmet tampantis svarbiausiu rudens įvykiu kino mėgėjams. Jame, be naujausio Europos didžiojo kino, buvo pristatyta ir lietuviška kino dokumentika: Vytauto V.Landsbergio filmas „Trispalvis“ apie didvyrišką, skaudų nesenos mūsų istorijos tarpsnį.

Šioje juostoje 12 dar gyvų miško brolių, buvusių partizanų ir ryšininkų, lūpomis pasakojama apie laisvės kovas, prisiminimai apie kurias atmintis dar gyvi, o žaizdos tebekraujuoja.

Režisierius kelia klausimą, kaip jautėsi tie mirti dėl Tėvynės laisvės nepabūgę paprasti kaimo žmonės, kaip ištvėrė tardymus, išdavystes, tremtį, kalėjimą. Visi jie tvirtino, kad šiandien pasielgtų lygiai taip pat. O kaip mes? Skaityti toliau

Drapakampio miške bus pašventinta partizanų slaptavietė (1)

Partizanų žeminė | muziejai.lt nuotr.

Rugsėjo 27 d., penktadienį, 13 val., vyks Papiškės-Novos partizanų žeminės pašventinimo iškilmės Kuro girininkijoje (Drapakampio miškas, Zapyškio sen., Kauno r.). Gyvus prisiminimus apie istorinius įvykius pasakos Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio štabo viršininkas Vytautas Balsys. 91-erių buvęs partizanas, slapyvardžiu Uosis, po daugelio metų sugrįš prie žeminės, kur 1945-aisiais sužeistas slapstėsi.

Renginyje dalyvaus Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Lietuvos šaulių sąjungos, vietos bendruomenės atstovai.

Drapakampio miške 1945 metais žuvo Vytauto Balsio tėvas Zigmas Balsys ir Jurgis Čeičys. 1944-1945 m., skirtingu metu, žeminėje slapstėsi devyniolika partizanų. Skaityti toliau

Berlyne atidaryta paroda, pasakojanti apie Lietuvos okupaciją ir 1941 m. birželio trėmimus (1)

Paroda „Smurto kronika: Lietuva 1939 – 1941“ | organizatorių nuotr.

Birželio 13 d. Stasi muziejuje Berlyne buvo atidaryta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejaus kilnojamoji paroda „Smurto kronika: Lietuva 1939–1941 m.“ (Eine Chronik der Gewalt: Litauen 1939–1941), skirta pirmųjų masinių Lietuvos gyventojų trėmimų septyniasdešimt antrosioms metinėms paminėti.

Parodoje eksponuojami dokumentai ir nuotraukos supažindina su tarptautinėmis Lietuvos nepriklausomybės praradimo aplinkybėmis, represijų ir krašto sovietizavimo pradžia, Juodojo Birželio tragedija, kai per keletą dienų iš Lietuvos į tolimiausius Sovietų Sąjungos rajonus buvo išvežta apie 18 tūkst. jos piliečių, kurių didelė dalis nebegrįžo, mirė tremtyje nuo bado ir ligų. Skaityti toliau

Šefildo dokumentinių filmų festivalyje bus rodomas lietuviškas filmas ir Lietuvos delegacija (video) (0)

„Kaip mes žaidėme revoliucija“, kadras iš filmo | lkc.lt nuotr.

Birželio 12 d. prasidėjusiame 20-ajame Šefildo dokumentinių filmų festivalyje „Sheffield Doc/Fest“ bus rodomas Giedrės Žickytės filmas „Kaip mes žaidėme revoliuciją“, o kino profesionalams skirtoje festivalio mugėje dalyvaus Lietuvos dokumentalistų delegacija.

„Šefildo festivalis – vienas didžiausių ir svarbiausių dokumentinio kino festivalių. Tai, jog „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ dalyvauja Šefildo muzikinėje programoje „Behind the Beats“ yra nemažas pasiekimas, didžiuojamės galėdami festivalyje atstovauti Lietuvą“, – sako filmo režisierė G. Žickytė, taip pat dalyvaujanti geriausios festivalio moters režisierės konkurse. Skaityti toliau

V. Rubavičius. Kultūrinė atmintis: lietuvybė ir Kitas (II) (6)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt nuotr.

Kultūrinė atmintis sovietmečiu

Apie sovietmetį kalbama daug, tačiau dar daugiau lieka neatsakytų klausimų ir negvildentų problemų. Ypač susijusių su lietuvybės raida ir kultūrinės atminties veikimo ypatumais. Neturiu galimybių čia gilintis į šias problemas, tad apsiribosiu tik bendresnio pobūdžio pasvarstymais.

Sovietinė okupacija pirmiausia keitė visą kultūros sistemą ir kultūrinę atmintį. Skaityti toliau

A.P.Virbickaitė. Paminklas feminizmui ir Boleslovas Balzukevičius (2)

Alkas.lt nuotr.

Štai moteris – graži ir išdidi, kaip ir dera keturių metrų aukščio bronzinei statulai miesto centre. Plaukus puošia laurų vainikas, saulėje noksta krūtys. Po jos kojomis – ant nugaros parvirtęs, ranka veidą besidengiantis vyras. Ar jį, vargšą, spėja pamatyti pro šalį Mindaugo tiltu lekiantys miestiečiai, ar bent kartais nufotografuoja praeidami turistai? Retokai. Juk tai – nueinanti gadynė, ar kaip ten sakydavo vilniečiai dvidešimto amžiaus pradžioje, prie alaus aptarinėdami naująją miesto elektrinę. Taip, kalbu apie alegorinę skulptūrą ant pirmosios Vilniaus elektrinės (šiuo metu – Energetikos ir technikos muziejaus) bokštelio. Skaityti toliau

Nesulaužęs žalio lapo priesaikos (0)

Marcelijus Martinaitis | P.Malūko nuotr.

„Šitas balandžio sniegas sujaukė gamtą, Velykas ir gyvenimą“, – sakė Marcelijus Martinaitis prieš pat Šv. Velykas, kai „Valstiečių laikraščio“ žurnalistai aplankė jį namuose Vanaginės kaime, netoli Vilniaus. Tada buvo likusios vos kelios dienos iki to lemtingo sekmadienio, po kurio poetas jau nebeatsigavo. Sunku patikėti, susitaikyti su tuo, juolab kad jis švenčių išvakarėse buvo tokios giedros nuotaikos, kaip visada tokiu metu skutinėjo margučius…

Išlydėjo mus stovėdamas savo namelio tarpdury, galva liesdamas staktą, toks aukštas, besišypsantis, languotais monteriškais  flanelės marškiniais, baltai apšviestas kovo saulės, dar šūktelėjo, kad nepaslystume leisdamiesi apledėjusiu takeliu… Skaityti toliau

R.Ozolas. Apie sąvokų išgryninimą (70)

Romualdas  Ozolas | Alkas.lt nuotr.

Jei­gu su­tik­si­me, kad žo­džiai ne­ta­pa­tūs daik­tams, o gy­ve­ni­mas – te­ori­joms ir ide­o­lo­gi­joms, tai, ma­tyt, tra­ge­di­ja ne­lai­ky­si­me ir fak­to, kad kiek­vie­nos epo­chos žmo­nės sa­vo gy­ve­ni­mui api­bū­din­ti su­si­ku­ria sa­vo žo­dy­ną – ir bui­ties žo­džius, ir aukš­tuo­sius dva­sios sluoks­nius reiš­kian­čias są­vo­kas. Bė­da bū­tų ne­bent ne­su­ge­bė­ji­mas įžvelg­ti, kad gy­ve­ni­mo upė se­niai pa­su­ko nau­ja kryp­tim, o kil­nūs aka­de­mi­kai, nar­sūs po­li­ti­kai ir juos mėg­džio­jan­tys skait­me­ni­niai ir po­pie­ri­niai raš­ti­nin­kai į vie­šą­ją erd­vę lei­džia to­kius kal­bų mil­tus, kad jie kaip mig­la ar dul­kių gū­siai tik truk­do su­sio­rien­tuo­ti si­tu­a­ci­jo­je. Skaityti toliau