Kone kas aštuntas senatvės pensijos amžiaus sulaukęs gyventojas vis dar dirba ir daugelis jų jau šį ar kitą mėnesį sulauks atnaujintų – didesnių pensijų. Taip pat atnaujinamos ir dirbusiųjų neįgaliųjų netekto darbingumo (neįgalumo) pensijos.
Iš viso birželį pensijos atnaujintos maždaug 150 tūkst. pensijų gavėjų, o dar 45 tūkst. atnaujintas pensijas gaus liepą. Skaityti toliau
Šiandien, sausio 4 d. vykstančiame Medikų sąjūdžio mitinge „Paskutinių medikų žygis į oro uostą“ dalyvauja ir Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“.
LPS „Sandrauga“ išsako savo laikyseną į valdžios ilgą laiką ignoruojamą Lietuvos gydytojų padėtį:
„LPS „Sandrauga“ betarpiškai gyvena niūriomis ir slogiomis lietuvių medikų nuotaikomis, kurios galiausiai prasiveržė mitingu. Ne tik medikų, tačiau ir inteligentijos palaikomi medikų sąjūdžio reikalavimai nedelsiant didinti gydytojų ir rezidentų atlyginimus, kad būtų sustabdyta emigracija, atspindi daugelio sektorių darbuotojų problemas. Skaityti toliau
Savarankiškai dirbančių gyventojų nuo sausio laukia pokyčiai. Svarbiausi jų – vienodinamos sąlygos skirtingomis veiklos formomis užsiimantiems žmonėms.
„Šie pokyčiai – tai dar vienas žingsnis siekiant suvienodinti „Sodros“ įmokų apskaičiavimo tvarką įvairiomis savarankiškos veiklos formomis besiverčiantiems žmonėms. Skaityti toliau
Liepos 4 d. Seimo Kultūros komitetas ketina svarstyti savarankiškai dirbančių asmenų socialinių įmokų dydžio tvarkos pakeitimus. Praėjusią savaitę Seimui perdavus šį klausimą svarstyti Kultūros komitetui, menininkai ragina sumažinti nuo šių metų pradžios dvigubai išaugusius „Sodros“ mokesčius teigdami, kad toks mokesčių šuolis gali numarinti Lietuvos kultūrą.
Nuo sausio 1 dienos gyventojams, dirbantiems pagal autorinę sutartį ir neturintiems darbo sutarčių (pavyzdžiui, niekur nedirbantiems rašytojams, atlikėjams ar sportininkams), „Sodros“ mokesčiai padidėjo dvigubai. Nuo šių metų jie turi mokėti mokesčius ne nuo 50 proc., o nuo 100 proc. gautų pajamų.
Balandžio 7 d. LR Seime kultūros ministras Šarūnas Birutis pristatė Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuris siūlo šių dienų realijas atitinkantį valdymo ir finansavimo modelį bei tobulina valstybės valdymą profesionaliojo scenos meno srityje.
Kultūros ministras pabrėžė, kad pristatomu įstatymo projektu keičiama 26 metus neliesta ir nuo sovietinių laikų likusi teatrų ir koncertinių įstaigų veiklos specifika, kuri įkalina teatrus bei koncertines įstaigas ir neleidžia profesionaliai vykdyti profesionalaus meno veiklos, užtikrinti sklandžios šių įstaigų veiklos. Skaityti toliau
Seimo narys prof. Vytautas Juozapaitis stebisi Vyriausybės neveiksnumu dėl šiuo metu galiojančių Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo nuostatų, dėl kurių teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniai darbuotojai, kuriems iki įstatymo įsigaliojimo buvo nustatytas pensinis amžius, negali gauti įstatyme numatytos kompensacinės išmokos. Šiandien 18–20 buvusių aktyvių Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų, kurių nemaža dalis garsino Lietuvą, gauna tik 180–190 EUR pensiją ir dėl tokių nepakankamų socialinių garantijų turi daug materialinių sunkumų. Skaityti toliau
Ūkio ministerijoje veikiantis Lietuvos SOLVIT centras padėjo Lietuvos įmonei išspręsti ginčą su Latvijos institucija dėl pažeistų Lietuvos įmonės teisių – įmonė galės toliau vykdyti veiklą kaimyninėje šalyje.
2015 m. lapkričio mėn. Latvijos atsakinga institucija panaikino Lietuvoje registruotos pavaldžiosios (dukterinės) įmonės Latvijoje licenciją teikti laikinojo įdarbinimo paslaugas. Sprendimas panaikinti licenciją prieštaravo Latvijos nacionalinei bei Europos Sąjungos (ES) teisei, taip pat protingumo ir proporcingumo principams. Tačiau Latvijos institucija sprendimo panaikinti licenciją neatšaukė. Skaityti toliau
Spalio 12 d. Naująjį Lietuvos socialinį modelį ir lanksčius darbo santykius palaikanti iniciatyva „Dirbanti Lietuva“ susitiko su Seimo nariais. Pažangius visuomenės narius, startuolių, smulkaus ir vidutinio verslo atstovus, jaunimą, dirbančias mamas ir kitus šalies pažanga suinteresuotus žmones vienijanti grupė ragino Seimo narius depolitizuoti lankstesnių darbo santykių klausimą ir ryžtingai imtis svarstyti naujojo socialinio modelio projektą.
„Dirbančios Lietuvo“ iniciatoriai akcentavo, kad darbo santykių reforma jau seniai tapo strateginės reikšmės klausimu Lietuvoje, tad būtina kuo skubiau ieškoti sprendimų, kurie padėtų kurti daugiau darbo vietų, palengvintų verslo sąlygas smulkioms ir vidutinėms įmonėms, Skaityti toliau
„Už viską svarbiausia yra teisybė. Lietuviai turi žinoti, kam privalo būti pasirengę, kai į šalį ims plūsti vadinamieji pabėgėliai. Lengva tikrai nebus, nes tai, ką matau, yra net labai šlykštu“, – itin atvirą interviu DELFI sutiko duoti didžiausiame Europoje pabėgėlių centre Vokietijoje dirbantis lietuvis Rytis (pavardė redakcijai žinoma – DELFI).
„Jie nėra vargšiukai“
Vokietijos pabėgėlių centre Rytis dirba jau antrus metus. Jo pareigos – apsaugininkas. „Tačiau ir aš, ir kiti darbuotojai darome viską, net tai, kas mums nepriklauso, nes pabėgėlių Skaityti toliau
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys, šešėlinės vyriausybės kultūros ministras prof. Vytautas Juozapaitis kartu su kolegomis Valentinu Stundžiu ir Arvydu Vidžiūnu siūlo sudaryti palankias sąlygas ir užtikrinti socialines garantijas iškiliems mokslo, švietimo, kultūros, meno darbuotojams ir kūrėjams, vykdantiems ilgalaikę sistemingą veiklą, turintiems ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei.
Seimo narys prof. V. Juozapaitis atkreipia dėmesį, jog šiuo metu iškiliems mokslo, švietimo, kultūros, meno darbuotojams ir kūrėjams nesudaromos tinkamos sąlygos gauti atitinkamą atlygį už jų įdėtą darbą.
„Šie žmonės pašventė visą gyvenimą savo sričiai, negailėjo nei laiko, nei jėgų. Skaityti toliau
Mūsų Konstitucinis Teismas yra garsus tuo, jog nuo Egidijaus Kūrio laikų dalyvauja konstituciniame perversme – 1992 m. referendume priimtos Konstitucijos fundamentinių nuostatų keitime. Jis yra tapęs naujosios nomenklatūros, besirūpinančios savo gerove, o ne bendruoju gėriu, dalimi. O tai reiškia korupciją, gedimą plačiąja tos sąvokos prasme. Privačių ar grupinių interesų kėlimas virš viešųjų ir yra korupcija.
Paskutinis, 2015 m. sausio 14 d. sprendimas tai patvirtina. Konstitucinis Teismas išaiškino, jog draudžiama mažinti bendrąjį socialinių garantijų, pirmiausia, pensijų, lygį. Manau, tuo sprendimu pažeidžiami teisingumo, solidarumo ir protingumo principai. Skaityti toliau
Kitą savaitę, spalio 22 d., Kultūros ministras Šarūnas Birutis LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete pristatys aktorių, teatrų vadovų ir kultūros ministerijos atstovų darbo grupės rengusios Teatrų ir koncertinių įstaigų valdymo ir finansavimo modelio teisėkūros projektą rezultatus. Pasak ministro, Latvijoje ir Estijoje, kurios teisinę bazę jau susitvarkė, aktoriai uždirba kelis kartus daugiau. Ministro teigimu, Latvijoje aktoriai uždirba vidutiniškai 800 Eurų, Estijoje virš 1000, o Lietuvoje – 540.
Sausio 15 d. Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos siūlymams pagerinti neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių socialines garantijas bei sutiko, kad aplinkosaugininkų tarnybiniams automobiliams būtų taikoma išimtis dėl privalomo žymėjimo.
Aplinkos ministerija siūlo padidinti neetatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui valstybės išmokamą vienkartinę pašalpą, jeigu atliekant neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus funkcijas jam buvo sutrikdyta sveikata ir dėl šio sutrikdymo nustatytas nedarbingumas. Skaityti toliau
Dvidešimt šešerių sulaukę doktorantai, remiantis galiojančiais teisės aktais, netenka galimybės gauti motinystės pašalpą. Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) vadovas Ramojus Reimeris pabrėžia, kad tokio apribojimo neturi likti, nes šiuo metu vaikų sulaukę doktorantai, skirtingai nei jaunesni studentai, neturi realių socialinių garantijų. Dėl šio sąjungos pasiūlymo išsiskyrė Socialinės apsaugos ir darbo bei Švietimo ir mokslo ministerijų pozicijos.
„Šiandien faktiškai motinystės pašalpą gali gauti tik studijuojantys bakalauro ir magistrantūros studijų programas, Skaityti toliau
