„Sodra“ jau atidėjo įmokas beveik 1,5 tūkst. įmonių ir apie 2 tūkst. savarankiškai dirbančių gyventojų. Atidėtų įsipareigojimų suma siekia 24 mln. eurų. Kiti draudėjai raginami iki rugpjūčio 17 d. pateikti prašymą dėl skolos atidėjimo supaprastinta tvarka.
Iki šiol į „Sodrą“ kreipėsi per 13 tūkstančių draudėjų. Įmonės, kurios patyrė COVID-19 poveikį, yra nesumokėjusios maždaug 150 mln. eurų. Skaityti toliau
Antstoliai – tai yra viena iš neigiamas asociacijas keliančių teisinių institucijų, su kuriomis tenka susidurti arba, ypatingai žiniasklaidos pagalba, išgirsti apie kitų asmenų patirtis su jais susidūrus. Viena iš negatyvių nuostatų priežasčių – paplitusių neigiamų stereotipų suformuota nuomonė, antstolius žmonių akyse piešianti kaip nelaimę, kurios nelinkėtum net ir priešui. Tačiau ar tikrai tai tiesa? Štai keletas prasimanymų ir nepagrįstų baimių, su kuriomis susiduriama prakalbus apie susidūrimą su antstoliais: Skaityti toliau
Verta palaikyti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete svarstomą pasiūlymą viešinti antstolių turto ir pajamų deklaracijas. Valstybė šios profesijos atstovams patikėjo išskirtinę pareigą vykdyti skolų išieškojimą.
Konstituciškai pateisinama, kai valstybės kontroliuojama profesija vykdo viešąjį interesą užtikrinančias funkcijas, ir tai už atlygį atlieka savarankiška privačia veikla besiverčiantys asmenys, valstybė kartu kontroliuoja, kaip tos funkcijos vykdomos. Skaityti toliau
Rugsėjo 17 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė teikia Seimui Antstolių įstatymo ir Civilinio proceso kodekso pataisas, kurios užtikrins teisingas ir adekvačias antstolių paslaugų kainas, užkirs kelią dirbtinai išpūstoms algoms, antstolių lupikavimui, savivalei ir žmonių skurdinimui.
Šios pataisos – ypač svarbus žingsnis valstybei imantis antstolių veiklos reformos. Teisingumo ministerijai pradėjus keisti antstolių įkainių reguliavimo tvarką, Prezidentės pataisos sustiprins inicijuojamus pokyčius ir garantuos, Skaityti toliau
Rugsėjo 13 d. sostinės senamiestyje, šv. Jonų g. 3, buvo iškilmingai atidaryti Pacų rūmai, kuriuos prieš 11 metų įsigijo Lenkija. Iškilmėse dalyvavo Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Šaputovičius (Jacek Czaputowicz).
Bet iš pradžių apie kitą sostinės perlą.
Iš tikrųjų Pacų rūmų kompleksai Vilniuje išsimėtę po visą sostinę. Tačiau tikras brangakmenis – klasicizmo pastatas Didžiojoje g. 7. Skaityti toliau
Iki šiol teisingumo ministrai toleravo tokią padėtį, kai Antstolių rūmai praktiškai patys pasiskirdavo sau įkainius. Teisingumo ministrai, kurie įkainius pasirašo, iš esmės vykdė Antstolių rūmų nurodymus. Tačiau apie tai prabilo dar neseniai pradėjęs dirbti teisingumo ministras Elvinas Jankevičius nenori su tuo taikstytis.
Pasak jo, įkainiai pakilę iki padebesių ir žmogui, patekusiam į antstolių rankas, negrąžintos skolos ar nesumokėtos baudos sumos išauga kelis ar net keliolika kartų. Skaityti toliau
Tvirčiausias per pastaruosius keletą metų ekonomikos atsigavimas ir vis dar itin palankios finansavimo sąlygos atveria kaip reta palankių galimybių langą struktūrinėms pertvarkoms įgyvendinti ir viešiesiems finansams sutvarkyti. Apie tai Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas kalbės balandžio 16-22 dienomis Vašingtone vykstančiuose Tarptautinio valiutos fondo pavasario susitikimuose.
„Pasaulio ekonomika įsitvirtina augimo vėžėse, daugelyje šalių, įskaitant ir Lietuvą, ūkio plėtra yra sparčiausia per pastaruosius keletą metų. Skaityti toliau
Kaip tik ir pradėsiu nuo… pasakų, o tiksliau pasakojimų. Pirmoji. Didelis žmonių būrys turi bendrą daržą, vadinkime juos daržininkais. Kiekvienas jų, greta daržo puoselėjimo, privalo jį laistyti, t.y. kasdien parūpinti, tarkim, dešimt kibirų vandens. Tokio vandens kiekio užtenka daržo gyvybingumui užtikrinti. Pasenusiems daržininkams nereikia tampyti kibirų, jie naudojasi daržo gėrybėmis už tai, kad visą gyvenimą dirbo ir laistė daržą. Eina metai, keičiasi sodininkų kartos, tačiau laistymo ir gėrybių dalinimo sistema išlieka ta pati.
„Sodra“ šią savaitę žada pradėti skolų išieškojimą iš daugiau kaip 200 tūkst. gyventojų, nesumokėjusių privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų ir iš tų asmenų, kurie nepateikė duomenų, kad šią prievolę įvykdė užsienyje.
„Šią savaitę artimiausiomis dienomis pradėsime etapais išieškojimą. Pradėsime nuo tų, kurie skolingi už 2 mėnesius“, – sakė „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius.
„Sodros“ vadovo teigimu, šiemet daugiau kaip 26 tūkst. skolininkų deklaravo, Skaityti toliau
Šiame politikos apžvalgininko Česlovo Iškausko pokalbyje su Socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu kalbamasi apie vaikų teisių apsaugą, „Sodros“ skolų mažinimą, pabėgėlių integraciją; ir krikščioniškus ritualus
Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, paskyroje „Facebook“, portaluose www.penki.lt, www.alkas.lt, www.veidas.lt, www.lzinios.lt, regionų televizijose. Skaityti toliau
Šiandien – paskutinė Seimo plenarinių posėdžių diena. Ji turėjo būti šventinė, gerais darbais pažymėta. Deja, ji liko su gėdos dėme. Seimo nariai yra prisiekę ginti žmonių, viešąjį interesą. Tačiau, svarstydami Vartojimo kreditų įstatymo pataisas, jie priesaiką užmiršo ir priėmė sprendimą pagelbėti vartojimo kreditų bendrovėms, taip blogindami besiskolinančių padėtį. Tai akivaizdus viešojo intereso, turėti teisingą kreditavimo sistemą, pažeidimas. Pirmiausia, Seimas panaikino kreditus teikiančių bendrovių ir tarpininkų prievolę įsitikinti, kad kreditas nebūtų suteiktas asmeniui, kuris yra neveiksnus. Taigi, bendrovėms Skaityti toliau
Seime užregistruotas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas įstatymo projektas, kuris padės skolas iš Vaikų išlaikymo fondo (VIF) skolininkų išieškoti efektyviau. Tikimasi, kad jau po kelerių metų iš skolininkų bus atgaunama apie 12 proc. išmokėtų išmokų.
Iš Vaikų išlaikymo fondo po teismo sprendimo skiriamos ir mokamos lėšos vaikui išlaikyti, jei vienas iš tėvų to nedaro. Toks asmuo tampa valstybės skolininku ir siekiama, kad skolą jis grąžintų į valstybės biudžetą. Skaityti toliau
Šiame „Aktualiame interviu“ politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas kalbasi su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktore Alma Vaitkunskiene apie miesto skolas, svarbiausius sostinės rūpesčius ir jos „nemoteriškas“ pareigas.
Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – svetainėje www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, paskyroje „Facebook“, portaluose www.alkas.lt, www.veidas.lt, www.lzinios.lt, regionų televizijose. Skaityti toliau
Ką beįsijungsi, ką beatsiversi – visur aptiksi Graikijos reikalą. Svarsto politikai, rypuoja komentatoriai, sarkastiškai graudena bankų ir kitokių įmonių analitikai. Atrodo, pastaruoju metu Lietuvą ištiko dvi didžiulės problemos: viena jų – Rusijos grėsmė, o antroji – iš Graikijos slenkantis baubas. Pirmoji grėsmė aiški ir visiems sveiko proto dar nepraradusiems suvokiama. Tačiau antroji – nelabai.
Kuo ta Graikija taip krito į akis Lietuvos politikams ir žiniasklaidai, kad su šios šalies vardu keliamės ir gulame? Skaityti toliau
Beveik 7 mln. eurų skolą Europos Sąjungai už netinkamai panaudotą paramą teks padengti iš valstybės biudžeto. Su žemės ūkiu susiję verslininkai ne tik nesilaikė paramos gavimo sutarties, bet ir nesugrąžino valstybei ne pagal paskirtį panaudotų lėšų. Įmonėms bankrutavus, šios skolos išieškojimas tapo beprasmis.
ES paramą gavusios bendrovės „Radžiūnų agrofirma“, „Postformingas“ (dabar – UAB „Dodaiva“), „VK mechanikas“, „Difera“, „Šiaurės kompanija“, „Čivylių žuvys“, Skaityti toliau
Nuo šiol mūsų pensininkų, daugelis kurių negauna ir 300 eurų pensijos, sąskaita gelbėsime graikų pensininkus, kurie gauna 3000 eurų pensiją, šiam „gelbėjimui“ reikalingus pinigus vėl skolinsimės užsienio bankuose, blogindami savo pačių ekonominę padėtį. Ir tai toli gražu ne vieninteliai, į jokius logikos rėmus netelpantys dalykai, kurie, įsivedus eurą, taps mūsų kasdienybe, – konstatuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras ekonomistas Valdemaras Katkus.
– Vokietija pareiškė, kad Graikija jau nėra svarbi euro zonos narė, ir leido suprasti, kad gali iš jos pasitraukti. Kas nutiko? Juk dar prieš metus visa ES valdžia porino, esą be Graikijos euro zona yra neįsivaizduojama ir dėl to ją reikia gelbėti. Skaityti toliau
Prasidėjus agresyviems Rusijos veiksmams Ukrainoje, Lietuvoje kilo diskusijos dėl krašto apsaugai skiriamų lėšų. Pagaliau buvo atkreiptas dėmesys, kad Lietuva jau daugelį metų nevykdo savo įsipareigojimų NATO skirti 2% savo BVP krašto apsaugai. Krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui padejavus, kad gal reikėtų kariuomenei papildomai skirti kokius 100 mln. lt, Finansų ministras Rimantas Šadžius paaiškino, kad tokių pinigų biudžete nėra, bet pažadėjo, kad jei metų pabaigoje į biudžeto įplauks daugiau mokesčių, J. Oleko prašymas bus svarstomas. Diskusijas pabaigė Prezidentė D.Grybauskaitė, pareiškusi, kad artimiausiais metais Lietuvos krašto apsaugai bus skiriamas didesnis finansavimas. Skaityti toliau
Užsimanęs sykį naujesnio išvaizdžio vežimą nuspirkti,
Blėkius savo kiaulę taupyklę iš sylos sudaužė,
Ir tik vėjai jam veidan pasijuokdami puste papūtė.
Bet prisiminė kartą girdėjęs kaip galima lengvai pasiskolint,
O grąžint tereikia, kai galėsi irgi kada turėsi.
„Kaip tik man!“, pamintijo Blėkius ir ant greitųjų skubėdamas
Surinko morzės raštu žinutę, telegrafu jąją išsiuntė, Skaityti toliau
Mus tiek dažnai bandė ir bando įtikinti, kad galima gyventi nieko negaminant, neauginant, nekuriant, kad nėra jokia naujiena susidurti su bendrapiliečiais, kurie ne tik tuo įtikėjo, bet ir įnirtingai gina šį mitą.
„Pažiūrėk, sako vienas jų, – štai, Šveicarija iš bankų gyvena, ir gerai gyvena“. Ir pabandyk išaiškinti, kad tai tėra vienas iš paplitusių stereotipų – toks, kaip meškos, vaikščiojančios Rusijos gatvėmis, ar vokiečiai, kurie vis taikosi sustoti į kolonas, ar frigidiškos anglės. Gerai, kad šveicarų gamintojų prekių ženklai yra plačia žinomi ir, išvardinus bent penkis jų, pašnekovo akyse jau praplaukia pirmasis abejonės debesėlis. Skaityti toliau
Solidumo Lietuvoje nebeliko. Nei politinio, nei ekonominio, nei socialinio, nei kultūrinio, nei finansinio, nei energetinio – jokio… Lietuva pavirto į didelį M raidės simboliu pažymėtą greitojo maisto restoraną, kurio lankytojai turi tik vieną tikslą – kuo greičiau prikimšti pilvą nesvarbu kuo, nemąstant apie savo sveikatą. Svarbu, kad pilvas čia ir dabar būtų prikimštas. Rytoj – vėl tas pat. Šalia tokios užeigos – nepavargdami plasnoja greito maisto gamintojai (vienadieniai drugiai) – masinės informacijos priemonės bei, kiti įvairių sričių drugiai – ekspertai. Jų vertinimai, kaip ir žiniasklaidos, paviršutiniai: „vakar buvo mažiau, nei užvakar, todėl šiandien tendencijos…Lietuvai, nedarbo, emigracijos, dujų kainų mažėjimui, Skaityti toliau
Politosofiniai paplepėjimai iš esmės yra dar viena virtuvinių pokalbių prie alaus atmaina, kai šnekama „apie viską, kas svarbu“ – vyrų atveju tai dar gali būti automobiliai ir „kašė“. Nieko baisaus tame nematau, kol tai kartu su puta nepradeda lipti iš bokalo lauk.
Blogiau, kai tik tuo tesugeba užsiimti ir nebe virtuvėse, o valdiškuose namuose posėdžiaujantys politikai, kurių pareiga yra nebe teoriniai pafilosofavimai politinėmis temomis, o konkrečios žinios ar idėjos perdavimas visuomenei ir jos parėmimas bei pagrindimas veiksmais. Pagaliau rinkėjas savo lėšomis sutinka išlaikyti politiką ne todėl, kad šis protingai (ar nelabai) pasamprotautų, Skaityti toliau
