Žymos archyvas: simboliai

Šiauliečiai kartu su latviais atšventė rudens lygiadienį (2)

Šiauliuose rudens lygiadienio šventė | V. Sungailės nuotr.

Rugsėjo 21 d. Talkšos ežero pakrantėje vyko Šiaulių kultūros centro surengta rudens lygiadienio šventė „Baltų jungtys“. Šventė subūrė šiauliečius ir miesto svečius pažymėti astronominio rudens pradžią ir Baltų vienybės dieną atsigręžiant į etninę kultūrą, prisimenant senąsias baltų tradicijas bei apeigas.

Renginys prasidėjo su baltiškais šokiais ir muzika, mat čia vyko Lietuvoje jau penktą kartą organizuota akcija „Visa Lietuva šoka“. Skambant Šiaulių Dainų muzikos mokyklos folklorinio ansamblio „Vieversėlis“ (vad. Arūnas Stankus) muzikai šokio entuziastai ne tik patys įsitraukė į smagų folklorinių šokių sūkurį, bet ir įtraukė stoviniuojančius žiūrovus. Skaityti toliau

Tbilisyje atidaromas atnaujintas Vilniaus vardo skveras (0)

Vilniaus skveras Tbilisyje | vgtu.lt nuotr.

Rugsėjo 10 d. Gruzijos sostinėje Tbilisyje atidaromas rekonstruotas Vilniaus skveras. Prestižinėje Tbilisio vietoje prieš dešimtmetį atidarytas skveras šiandien atgimsta iš naujo. Atidarymo renginys vyks Tbilisyje rugsėjo 10 d. 11 val.

Skvero lankytojus pasitiks naujos erdvės, dekoratyvinis baseinas, žydintys augalai, šviesos ir šešėlių žaidimai, modernus apšvietimas vakare, speciali vieta asmenukėms, naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis pasakojamos Vilniaus istorijos bei kiti, su Lietuvos sostine susiję, simboliai.

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Liberalų spindesys ir konservatorių skurdas (20)

vytis-kerta-neuzmirstuole-alkas-lt-koliazas

Firminis Bernardo Gailiaus straipsnis darsyk atskleidė ir galutinai įrodė faktą, kurį įžvalgesni suvokė jau prieš dešimtį ar netgi dvi dešimtis metų. Liberalai skina pergalę po pergalės, o konservatoriai užleidinėja pozicijas vieną po kitos. Prieš keletą metų vienas buvęs kolega, o vėliau – oponentas kalbėjo: reakcija visada pralaimi. Jis klydo. Ne reakcija pralaimi, bet inercija. Inercija pati savaime – ištisas ir amžinas pralaimėjimas.

Gediminaičių stulpų ir Lietuvos Trispalvės įvardijimas de facto fašistiniais simboliais, dėl to, kad juos galimai naudoja saujelė fašizmui ar net nacizmui simpatizuojančių asmenų, Skaityti toliau

T. Čelkis. Apie brangią žemę, kurią saugojo ženklai ir į kaupus įkastos žvėrių galvos (0)

Vilniaus priemiestis Kuprioniškės, „midaus valakas“. 1808 m. brėžinio kopija pagal 1790 m. šaltinį (pirmi riboženkliai supilti 1671 m.) | Lietuvos valstybės istorijos archyvo nuotr.

XV–XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje bene vertingiausias turtas buvo žemė ir dvarai. Tai užtikrino šeimos ekonominį stabilumą ir socialinį statusą. Tačiau egzistavo ne tik žemės panauda, bet ir būtinybė saugotis nuo į ją besikėsinančių žemvaldžių. Pavyzdžiui, siekiančių suklastoti ir pakeisti valdos ribas arba savavališkai užsėti atokesnį sklypą ir taip jėga jį užvaldyti. Apsidraudžiant nuo šių pavojų buvo itin svarbu su kaimynais suderinti kuo tiksliau pažymėtas ribas. Nuo seno pagal paprotinę teisę (vėliau ir pagal rašytinę) sutarti riboženkliai turėdavo juridinę galią ir šiukštu jų nebuvo galima klastoti. Skaityti toliau

A. Juzėnas: Anuomet atidavėme Lietuvą be kovos, be šūvio (video) (4)

Režisierius Audrius Juzėnas | L. Juzėno nuotr.

Trečią savaitę tarp žiūrimiausių filmų Lietuvoje išliekantis Audriaus Juzėno filmas „Pelėdų kalnas“ žiūrovų vis dar narstomas po kiekvieną kaulelį: kam filme apie Lietuvą buvo reikalinga Prūsijos tema, kam reikia finale mėnesienos ir gaidžio giedojimo simbolikos, ar partizanų pasipriešinimas tolygus tautos ginkluotam pasipriešinimui? Kokį įspūdį režisieriui paliko filmas ir ką kartais reikia suprasti tarp eilučių, pasitelkus istorines žinias? Apie tai pokalbis su pokario meilės dramos režisieriumi Audriumi Juzėnu. Skaityti toliau

Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ J. Buožienė – apie padavimų įkvėptą debesų meną (video) (0)

Jūratė Buožienė | asmeninė nuotr.

Tęsiame kultūros laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ skirtų Algirdo Juliaus Greimo metams pristatymą.

Šį kartą laidoje dalyvavo menininkė Jūratė Buožienė. „Debesų menas“, – taip savo kūrybą juokaudama apibūdina moteris. Kas įkvepia kurti neeilinius paveikslus?

Kuo ypatinga autorės sukurta tekstilės marginimo ir rišimo technika? Kuo ji skiriasi nuo kitų, žinomų Lietuvoje? Kaip vyksta kūrybos procesas? Kas tai per simbolis Jūrmatė? Skaityti toliau

Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ N. Kardelis – apie simbolius, ženklus ir religijas (video) (1)

Naglis Kardelis | Alkas.lt nuotr.

Tęsiame per Balticum TV transliuojamų kultūros laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ skirtų Algirdo Juliaus Greimo metams pristatymą.

Devintoje ciklo laidoje dalyvavo filosofas Naglis Kardelis. Ką reiškia sąvoka „simbolis“ ir kaip ji interpretuojama filosofijoje? Ar žodžiai „simbolis“ ir „ženklas“ reiškia tą patį? Kokia buvo graikų pagonybė? Laidoje pateikiama mokslininko filosofinė vizija apie religijų ateitį Lietuvoje ir kokia yra Pasaulio medžio simbolio prasmė.

Skaityti toliau

P. Stonis. Okupantai „Kalnelio“ negriautų (46)

Paulius Stonis | Propatria.lt nuotr.

Kembridžo universiteto gabusis auklėtinis lietuvaitis Vilius Bartninkas, vertindamas Lukiškių aikštės paminklo konkursą laimėjusį skulptoriaus Andriaus Labašausko „Kalnelį“, jautriai ir nuoširdžiai aprašė šio projekto reprezentacinę perspektyvą. Savo socialinio tinklo paskyroje apie „Kalnelį“ filosofas pasidalino gilia įžvalga, kurią vertą pacituoti išsamiau.

V. Bartninkas rašo: „Aš žinau, ką būčiau pasakojęs draugams, atvykusiems iš užsienio, priėjęs prie Labašausko paminklo. Pirmiausia prieitume arčiau, atkreipčiau dėmesį į žolę ir medžius, klausčiau, ką jie Skaityti toliau

Marijos Liugienės šiaudinių sodų paroda „Sodų gimimas ir žydėjimas“ (1)

Marijos Liugienės šiaudinių sodų paroda „Sodų gimimas ir žydėjimas“ | Klaipėdos miesto Savivaldybės Etnokultūros centro nuotr.

Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10), veikia gerai žinomos sodų rišėjos Marijos Liugienės šiaudinių sodų paroda – „Sodų gimimas ir žydėjimas“.

Sodas, sumažintas „pasaulio modelis“, turėjo ir tebeturi reikšmę lietuvių liaudies papročiuose. Sodas buvo kabinamas, gimstant vaikui. Per vestuves namai puošiami sodais, per Kūčias kabinami sodai, šiaudiniai paukšteliai, saulutės, simbolizuojančios grįžtančią saulę. Po šiuo medžiu vykusios apeigos turėjo simbolizuoti kosmoso kūrimo veiksmą. Palubėje kabantis sodas siejosi su dangaus sodu – rojumi arba dausomis, jis sukurdavo šventinę erdvę apie stalą. Skaityti toliau

N. Laurinkienė. Ir vėl – metų rato pradžia (1)

Kūčios | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Gamtiniu požiūriu, Kūčių laikas – tai žiemos saulėgrįža. Įvairios religijos skirtingais simboliais įprasmina šią situaciją. Krikščionybei – tai išganytojo Kristaus gimimas. Baltų tikėjimo išpažinėjai, pačioje gamtoje matantys šventybės apraiškas, tiesiog džiaugiasi Saulės sugrįžimu. Šiaip ar taip, šis laiko tarpsnis – tai kažkokia didžiulė pradžia, susijusi su Kosmoso ir žmogaus būties ciklais.

Daugelio tautų tikėjimai sako, kad per didžiąsias šventes išnyksta ribos tarp mūsų nuo seno įsivaizduojamų pasaulio plotmių – dangiškosios, žemiškosios ir požeminės. Skaityti toliau

V. Jasukaitytė. Kas ir kodėl kovoja prieš Vytį Vilniaus Lukiškių aikštėje? (72)

Vidmantė Jasukaitytė | Alkas.lt nuotr.

Valdžios melas supriešino visuomenę. Tačiau atidžiai ir nuosekliai nesekant veiksmų, kurie lydi šią puikią idėją nuo 1999 metų, kai Valstybės Suvereno įgaliotas Seimas oficialiai įteisino šios aikštės sutvarkymo gaires, reikšmę ir paskirtį, šiandien lengva pasiklysti įvairiose priešpriešose. Tos priešpriešos kuriamos ne atsitiktinai. Stebimas nuoseklus Valstybės idėjos, simbolių ir tautiškumo identiteto menkinimas, ardymas, pastangos padaryti, jog tai atrodytų tarsi nereikšmingos smulkmenos, dėl kurių šiandien pergyvena tik „seniai“, t.y. manoji karta. Skaityti toliau

Vilniaus forumas: Neteisėtas ir neskaidrus Lukiškių aikštės konkursas turi būti anuliuotas (23)

Vytis | Alkas.lt koliažas

Lapkričio 29 d. visuomeninė organizacija „Vilniaus forumas“ paskelbė viešą pareiškimą dėl Vilniaus Lukiškių aikštės konkurso, kurį surengė Kultūros ministerija, Vilniaus m. savivaldybė ir Šiuolaikinio meno centras (ŠMC).  Skelbiame šį  „Vilniaus forumo“ pareiškimą:

Nacionalinio Lietuvos valstybės intereso nepaisančios, šališkai suburtos ekspertų komisijos priimtas sprendimas dėl konkursinio Lukiškių aikštės projekto yra natūralus ir neišvengiamas jau daugiau kaip du dešimtmečius aukščiausiu politiniu lygmeniu vykdomo Lietuvos ištautinimo ir išvalstybinimo rezultatas, išduodantis Skaityti toliau

A. Veilentienė. Vyksta karas prieš valstybės simbolius (32)

Išniekinta J. Zikaro Kauno Laisvės statula | Alkas.lt nuotr.

Pasitikdami Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmetį stebime gerai organizuotą karą prieš Lietuvos didvyrius ir valstybės simbolius. Ir tai daroma mūsų piliečių rankomis. Sostinėje siekiama panaikinti Kazio Škirpos gatvės pavadinimą, reikalaujama nuimti Jono Noreikos – Generolo Vėtros atminimo lentą,  Rūta Vanagaitė nebaudžiama gali šmeižti partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą, jau 27 metai kliudoma pastatyti paminklą žuvus Skaityti toliau

R. Čepaitienė. Lukiškių aikštė kaip vidinės kolonizacijos atspindys (8)

Rasa Čepaitienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pranešimas, perskaitytas 2017 m. lapkričio 17 d. mitinge Vyčio paminklui Lukiškių aikštėje Vilniuje apginti

Lukiškių aikštės tvarkymo epopėja, nedovanotini užsitęsusi per visą Nepriklausomybės laikotarpį, ir jos dalinis rezultatas, neseniai atvertas mums po aikštės rekonstrukcijos, liudija, kad tiek jos tvarkytojams, tiek ir daliai visuomenės tebėra sunku suvokti šios ypatingos vietos reikšmę ir paskirtį. Kas gi buvo padaryta su aikšte? Skaityti toliau

Lemtis paaiškėja, prisiglaudus prie savo šaknų (1)

Darius Vilius_ukininkopatarejas.lt

Kodėl dailininko, kalvio Dariaus Viliaus kūryboje vyrauja senieji lietuviški ženklai, simboliai? Ar vien todėl, kad gražūs, įdomūs? „Noriu priminti apie negražiai pamirštą senąją baltišką kultūrą. Šie ženklai – tai žynių, aiškiaregių palikimas. Juos vaizduodamas, stengiuosi perteikti jutiminę žinią“, – sako Vilkyčiuose, Šilutės rajone, gyvenantis menininkas.

Viso pasaulio žyniai čia mokėsi

Kalviaudamas D. Vilius senųjų lietuviškų ženklų neretai įterpia į stambiosios kalybos darbus, pavyzdžiui, metalo tvoras. Tačiau labiausiai jie vyrauja metalo plastikos miniatiūrose. Skaityti toliau

„Skrajojantys ežerai“ – apie kuršius, įvaizdinius, ugnies dievybę ir telegramą A. J. Greimui (0)

Akademikas Vladas Žulkus | Alkas.lt nuotr.

Kiekvieną rugsėjo sekmadienį 9 val. Balticum TV, kaip jau įprasta, kvies žiūrėti ciklo „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ laidas apie baltų kultūrą.

Rugsėjo 3 d. laidoje apie kuršių gentį ir jos žmonių gyvenimą papasakojo akademikas Vladas Žulkus, bene vienintelis archeologas Lietuvoje,  nuosekliai ir ilgą laiką tyrinėjantis kuršių kultūrą  kaip sudėtinę viso Baltijos regiono kultūros dalį.

Kokį laikotarpį galime pavadinti kuršių suklestėjimo amžiumi? Ar iš tiesų kuršiai buvo Skaityti toliau

Lietuvių kūryba įvertinta didžiausioje Niujorko animacijos šventėje (video) (0)

kadras-is-filmo-kaukai-rengeju nuotr

Niujorke vykusiame viename didžiausių animacijos festivalių „Animation Block Party“ Gedimino Šiaulio režisuotas animacinis trumpo metro filmas „Kaukai“ (angl. „Running Lights“) laimėjo „Geriausio originalaus dizaino“ apdovanojimą.

Šviesi pasaka vaikams, skatinanti pamąstyti, kas yra mirtis, atrinkta iš  daugiau nei tūkstančio kasmet šioje šventėje dalyvaujančių darbų. Tarp didžiausių apdovanotų animacijos milžinų – Amerikos, Kanados ir Prancūzijos –  šiemet puikuojasi ir Lietuvos vardas. Skaityti toliau

V. Švežauskienė. „Lielvardės juosta“ – latvių pasididžiavimas ir neįminta mįslė (nuotraukos) (4)

Lielvardės juosta lietuvostautodaile.lt nuotr.15

Žodžių junginys „Lielvardės juosta“ (Lielvārdes josta) Latvių sąmonėje jau senai tapo samprata, apimančia, įvardijančia nenuginčijamą tradicinės kultūros vertybę. Nežiūrint į tai, kad daugelio Latvijos regionų tautinės juostos pasižymi spalvų bei raštų įvairove, būtent „Lielvardės juosta“ tapo šiuolaikinio mito apie itin seną juostos prigimtį, jos turimą apsauginę funkciją ir ornamente išreikštą ypatingą kosminį kodą, pagrindu. Garsioji „Lielvardės juosta“ ne tik gyvena savo simbolizuotą, nepriklausomą gyvenimą tautinėje sąmonėje, Skaityti toliau

Perkūno metas (video) (0)

Jorė Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje | Youtube.com nuotr.

Mūsų protėviai tikėjo, kad nugriaudėjus pirmajam pavasario perkūnui ir palijus „išjudinama“ ir „apvaisinama“ žemė – tai yra ženklas pradėti sėjos darbus. Perkūno metą lydi lietūs ir perkūnijos, joms pasibaigus – spinduliuojanti gaiva ir džiuginanti žaluma, kiekvienam suteikianti naujų gyvybinių jėgų. Artimiausių laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“  temos vienaip ar kitaip siejasi su gamtos ir gyvenimo virsmų apmąstymais.

Molėtų krašto muziejaus Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje kasmet švenčiama Jorė, pirmosios pavasario žalumos šventė. Kokios atliekamos apeigos? Kokias dvasines vertybes Skaityti toliau

Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ A. Butrimas – apie gintaro tradiciją baltų žemėse (video) (0)

Gintaro skridinys (aversas) iš Daktariškės 5-osios gyvenvietės, III tūkstantmečio pr. Kristų pradžia. Skersmuo – 3,6 cm. | Adomas Butrimas „Lietuvos gintaro tūkstantmečiai“, Lietuvos dailės muziejus, V., 2016 nuotr.

Balandžio 16 d. per Balticum TV pradėjo kiekvieną sekmadienį transliuoti naujas kultūros laidas skirtas Algirdo Juliaus Greimo metams „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“. Šiose laidose pasitelkiant įvairių kultūros sričių Lietuvos mokslininkų naujausius tyrinėjimus ir atradimus ieškoma atsakymų, kaip tradicinėje lietuvių kultūroje – tautosakoje, dailėje, muzikoje, papročiuose ir ritualuose – išliko ir į profesionaliąją kultūrą prasismelkė protėvių mitologinis pasaulėvaizdis bei jo simboliai, bandoma perskaityti ir suprasti mūsų laikus pasiekusių senovės padavimų, sakmių ir mitų mums į XXI amžių „transliuojamas“ prasmes.

Gegužės 7 d. laidoje meno istorikas, archeologas prof. dr. Adomas Butrimas papasakos apie gintaro tradiciją baltų žemėse: surastus akmens amžiaus gintaro dirbinius, unikalius Skaityti toliau

Vilniaus forumas: Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės simbolis – Trispalvė, ne neužmirštuolė (23)

13-01-01-trispalve Gedimino kalne _kam.lt

Artėjant Sausio 13-ajai rengiama dar viena ,,Neužmirštuolės“ akcija. Dangstantis kilniu tikslu – telkti lėšas Krašto apsaugos savanorių pajėgoms – tęsiamos kryptingos pastangos sukurti ir visuomenės sąmonėje vietoje patriotų krauju aplaistytos Trispalvės įtvirtinti naują Lietuvos laisvės simbolį, neturintį nieko bendra su Tautos ir valstybės simbolika.

„Neužmirštuolės“ akcija skleidžiamas istorinę tiesą iškraipantis požiūris, kad Lietuvos valstybę atkūręs Sąjūdis buvo neaiškios ,,savaveiksmės“ pilietinės visuomenės kūrinys, Skaityti toliau

„Baltų genas“: B. Jasiūnaitė apie dažniausiai mūsų tautosakoje sutinkamą mitinę būtybę (audio) (3)

Vėlinas. R. Petrausko kolekcija | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dvidešimt aštuntoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Vilniaus universiteto, Baltistikos katedros profesorė dr. Birutė Jasiūnaitė pasakoja apie dažniausiai mūsų tautosakoje sutinkamą mitinę būtybę.

„Yra velnias su vardu ir pavarde – Pilypas Pabalinis. Ir visokių kitokių. (…)
Sakykime, pasakoje yra velnių karalius vardu senis Žilis Kalnis Kaulis, trigubas toksai vardas. (…) Šitokie vardaivartojami, kad nereikėtų minėti tikrojo vardo. Tu paminėsi tikrąjį vardą, tu gali nukentėti. Tai čia vadinamieji eufemistiniai vardai, tikrojo vardo savotiški pakaitalai“,  – sako B. Jasiūnaitė. Skaityti toliau

„Baltų genas“: V. Vaitkevičius apie legendines Lietuvos vietas (video) (15)

Vykintas Vaitkevičius | asmeninė nuotr.

Dvidešimtoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Klaipėdos universiteto, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Vykintas Vaitkevičius pasakoja apie legendines Lietuvos vieta.

„Legendų kilmė, tų, kurios yra knygoje („Lietuva. 101 legendinė vieta“ – red.), gana skirtinga. Vienos atsispiria į žinomus istorinius faktus, kitų kilmė yra pamiršti, atmesti arba į užmarštį jau patekę senoviniai papročiai (…). Ir jau ta visiškai gilioji senoji mitologija, kur milžinai, laumės, Aušrinė, Perkūnas, Saulė, kur tikrosios istorijos nėra ir Skaityti toliau

„Baltų genas“: V. Savoniakaitė apie lietuvių audinių spalvas ir simbolius (audio) (1)

Žemaitės | lkc.lt nuotr.

Aštuonioliktoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Lietuvos istorijos institutas, vyresnioji mokslo darbuotoja, Lietuvos istorijos instituto Etnologijos ir antropologijos skyriaus vedėja dr. Vida Savoniakaitė pasakoja apie apie lietuvių audinių spalvas ir simbolius.

„Senovėje sakydavo, kad „audiniai – tai moterų pinigai“… Iš tikrųjų audiniai parodo labai daug, kalba tiek apie visuomenės kultūrą, tiek apie visuomenės ekonomines galimybes. Galiausiai, ir daugelį gyvenimo būdo, kasdienybės kodų galime išskaityti,“ – teigia V. Savoniakaitė. Skaityti toliau

„Baltų genas“: V. Savoniakaitė apie lietuvybės simbolius ir jų įtaka šiuolaikinės visuomenės gyvenime (audio) (2)

Alkas.lt nuotr.

Septynioliktoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Lietuvos istorijos institutas, vyresnioji mokslo darbuotoja, Lietuvos istorijos instituto Etnologijos ir antropologijos skyriaus vedėja dr. Vida Savoniakaitė dalijasi samprotavimais apie lietuvybės simbolius ir jų įtaka šiuolaikinės visuomenės gyvenime.

„Lietuvybės simboliai yra įvairių kultūros ženklų vienis, jie atspindi mūsų tautos savitumus… Norėčiau pabrėžti, kad lietuvybės simboliai siejasi su nacionalizmu, su tautiniais jausmais… Jie daugeliu atveju yra konstruojami… Simboliai ypatingai svarbūs žmonėms tam tikrais atgimimo laikotarpiais“, – teigia V. Savoniakaitė. Skaityti toliau

KTU docentė E. Kumpikaitė: Lietuvos tautinių audinių raštuose užkoduota mūsų savimonė (1)

Eglė Kumpikaitė | asmeninė nuotr.

Tekstilė – tai ne tik technologija, bet ir mokslas bei projektavimas. Viena iš Kauno technologijos universiteto (KTU) plėtojamų mokslo sričių yra tautinė tekstilė. „Tautinės tekstilės tyrimai yra ne tik labai įdomūs ir uždegantys, bet ir nepaprastai svarbūs, siekiant pažinti ir išsaugoti mūsų, lietuvių, tautinį tapatumą ir užtikrinti jo tęstinumą“, – įsitikinusi Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF) Medžiagų inžinerijos katedros docentė Eglė Kumpikaitė, dėstanti Mados inžinerijos studijų programoje.

Skaityti toliau

„Baltų genas“: S.Juknevičius apie simbolius ir archetipus, būdingus kolektyvinei lietuvių pasąmonei (II) (audio) (4)

Lino šventėje menininkai perteikė Lino Kančios apeigas | K. Kuliešiaus nuotr.

Ketvirtoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  apie simbolius ir archetipus, būdingus kolektyvinei lietuvių pasąmonei, toliau pasakoja filosofas dr. Stanislovas Juknevičius.

Pirmąją laidos dalį su S. Juknevičiumi rasite ČIA.

Pirmąją ciklo laidą, kurioje dr. N. Laurinkienė kalba apie mito ryšį su tautosaka klausykite ČIA.

Antrąją laidą su N. Laurinkiene apie žalčio ir gyvatės įvaizdžius senojoje baltų kultūroje Skaityti toliau

„Baltų genas“: S. Juknevičius apie simbolius ir archetipus, būdingus kolektyvinei lietuvių pasąmonei (I) (audio) (1)

Vytauto Musteikio skulptūra „Žaltys Saulės saugotojas“ | V. Musteikio nuotr.

Trečioje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  apie simbolius ir archetipus, būdingus kolektyvinei lietuvių pasąmonei, kalba filosofas dr. Stanislovas Juknevičius.

Pirmąją ciklo laidą, kurioje dr. N. Laurinkienė kalba apie mito ryšį su tautosaka klausykite ČIA.

Antrąją laidą apie žalčio ir gyvatės įvaizdžius senojoje baltų kultūroje klausykite ČIA.

Klausykite naujausios laidos garso įrašo: Skaityti toliau

Šį savaitgalį prasideda naujas radijo laidų ciklas „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ (36)

baltu_genasGegužės 21 d., 14 val. pradedamas transliuoti naujas radijo laidų ciklas „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“, kurio pirmoji laida radijo „Extra FM“ programoje bus transliuojama šį šeštadienį (kartojama sekmadienį, tuo pačiu laiku).

Kiekvienas anksčiau ar vėliau pagalvojame apie tai, kodėl mes tokie, o ne kitokie, apie savo gyvenimo prasmę, mus supančio pasaulio duotybes, tvarką ir pasikeitimus. Ir tada pradedame ieškoti atsakymų. Skaityti toliau

D. Razauskas: Lietuva – tai būdas žiūrėti į pasaulį (36)

dr. Dainius Razauskas | respublika.lt, S.Venckaus nuotr.

Istorinę atmintį, moralines, emocines ir dvasines tautos dominantes saugantys nacionaliniai simboliai spinduliuoja pasaulėjautą ir pasaulėžiūrą formuojantį, individus į tautą telkiantį, nacionalinį sąmoningumą ir prigimtines kultūrines šaknis palaikantį lauką, sergstintį tautą nuo išsivaikščiojimo ir ištirpimo pasaulio mišrainėje.

Šiandien, kai sistemingai niekinami bei naikinami lietuvių tautos dvasinę teritoriją sergintys simboliai, apie jų svarbą ir būtinybę juos ginti kalbamės su žinomu mitologu, mokslų daktaru Dainiumi RAZAUSKU. Skaityti toliau