Žymos archyvas: signatarai

D. Vaitkevičienė. Dievai, didvyriai ir signatarai (8)

Arvydo Každailio ofortas. (A. Každailis. Ofortai. Simonas Daukantas. Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių. Vilnius, 2010)

Nėra visuomenės be didvyrių, nėra istorijos nei epo be herojų. Graikų Achilas, babiloniečių Gilgamešas, indų Ardžūna, keltų Kuchulinas ir daug kitų įžymių didvyrių iki šiol jaudina žmoniją. Didvyriai − nepaprasti žmonės, apdovanoti ir globojami dievų ar patys pusiau dievai. Štai šlovingasis Achilas – nereidės Tetidės sūnus, stiprusis Heraklis – Dzeuso sūnus, šviesusis Ardžūna – griausmavaldžio Indros sūnus, nenugalimasis Kuchulinas – dievo Lugo įsikūnijimas. Būdami tikri ar fiktyvūs, žmogiški ar dieviški, didvyriai ir pasakojimai apie juos tampa matu, leidžiančiu pasitikrinti žmogiškąsias vertybes, o didvyrių žygiai ir jų spinduliuojama šlovė nepraranda žavesio ir šiandien.

Epų didvyriai – nepaprastos galios vyrai, dievų apdovanoti narsa ir didžiule fizine jėga, skinantys pergales mūšio lauke ir laimintys asmenines dvikovas. Skaityti toliau

Prezidentė perdavė gėles Vasario 16-osio Nepriklausomybės Akto signatarų artimiesiems (0)

Prezidentė perduoda gėlės – signatarų atminimui pagerbti | lrp.lt nuotr.

Vasario 15 d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse pasveikino Nepriklausomybės Aktą pasirašiusių signatarų artimuosius ir perdavė jiems gėlių kompozicijas, kurios Vasario 16-ąją papuoš signatarų kapus.

„Priartėjus šiai dienai visada jaučiame didelį poreikį išreikšti dėkingumą išskirtinėms asmenybėms, kurių valia ir drąsa Lietuvai buvo sugrąžinta nepriklausomybė – jau prieš šimtą vienerius metus. Jūsų artimieji buvo žmonės, kurie įkvėpė ne vien praėjusio amžiaus Skaityti toliau

A. Švarplys. Lietuvos Laisvės gynėjai kovojo ir žuvo ne už elitistinę, anti-demokratinę ir globalizuotą Lietuvą (17)

Laisvės gynėjų rikiuotė | lrs.lt, Dž. G. Barysaitės nuotr.

Su amžiumi keičiasi vertinimai, buvę herojai įgauna visai kitas spalvas. Turbūt tai natūralus procesas, visiškai nepiktybinis. Nejučia ateina laikas ir tu žiūri, kad kadaise buvę tavo herojai jau nieko tau nepasako. Ir daugiau tu su jais nesutinki, negu sutinki. Galiausiai keičiasi pasaulis ir net pats didžiausias autoritetas gali nesuspėti su juo ir „iškristi“ iš žaidimo. Greičiausiai tai anksčiau ar vėliau atsitiks su mumis visais.

Štai ir dabar, matau daugiau netiesos negu tiesos šiuose Vytauto Landsbergio Skaityti toliau

A. Juozaitis. Metas vienyti Lietuvos ir Latvijos ateitį (video) (21)

Arvydas Juozaitis A. | Petrulevičiaus nuotr.

Geresnių kaimynų vieni kitiems, nei latviai lietuviams ar lietuviai latviams, retai būna. Tačiau vidutinio lietuvio požiūris į Latviją toks, tarsi latvių visai nebūtų. Pagalvokime ir prisiminkime: XX amžiaus pradžioje pusės Lietuvos signatarų likimai buvo glaudžiausiai susiję su Latvija-Jelgava (Mitava), Liepoja (Libava), Ryga. Ir vėliau, nepriklausomybę įtvirtinant, kas buvo geriausi mūsų broliai? Žinoma, latviai. Net latvių politinis elitas, kad ir sunkiai, bet palankiausiai mums „išsprendė Palangos klausimą“– gavome kone pusę dabar mums priklausančio pajūrio. Skaityti toliau

Signatarai aiškinasi kas nurodė T. Burauskaitei apšmežti D. Banionį, S. Sondeckį ir V. Sladkevičių (video) (1)

Saulius Sondeckis | rengėjų nuotr.

Kovo 30 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai Audrius Butkevičius ir Zigmas Vaišvila spaudos konferencijoje Seime „Prokuratūra nenori nustatinėti, kokie politikai nurodė apšmeižti kardinolą Vincentą Sladkevičių, Donatą Banionį ir Saulių Sondeckį bendradarbiavimu su KGB“.

Sausio 26 d. signatarai A. Butkevičius ir Z. Vaišvila kreipėsi į Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro (LGGRTC) vadovės Teresės Birutės Burauskaitės atleidimo iš pareigų dėl a.a. kardinolo Vincento Sladkevičiaus, a.a. Donato Banionio ir Sauliaus Sondeckio apšmeižimo 2018-01-05 d. interneto svetainėje Skaityti toliau

Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė B. Valionytė: Kodėl mes leidžiamės šokdinami? (10)

Birutė Valionytė | respublika.lt nuotr.

Su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidente Birute Valionyte susitikome iškart po to, kai ji visuotiniame Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo susirinkime beveik vienbalsiai perrinkta klubo prezidente. Bet kalbėjome ne apie Signatarų klubą, o apie tai, dėl ko signatarei, dėjusiai Lietuvos valstybės pamatus, šiandien „skauda“.

 Švenčiame Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, paminėjome Nepriklausomybės atkūrimo 28-ąsias metines. Koks šis laikas Jums? Skaityti toliau

A. Liekis. Dėl ko slopsta tautiškumo šaltiniai? (66)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Jau prieš keletą metų visi dorieji lietuviai rengėsi sutikti Vasario  16-osios Akto paskelbimo 100-metį  savo tautiškais darbais, vildamiesi,  kad  ir jos rinktoji ir išlaikomoji valdžia ne tik įvertins Valstybės nueitą kelią, bet ir pateiks Tautai gaires ateičiai. Bet šventė atėjo ir praėjo, o daugelio mūsų vadų sveikinimai priminė lyg vienos bobutės sveikinimus kitai. Ne tik be  rimtesnių pasvarstymų apie Tautos ir jos sukurtosios nepriklausomos Lietuvos  ateitį, bet ir dabartį, lyg Tauta ir jos valstybė būtų tik kokio svetimo pono baudžiauninkė.

Kiekvienam, kuriam rūpi Tautos ateitis, kelia susirūpinimą tai, kad nė viena partija, nė Skaityti toliau

Didi diena Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje (nuotraukos) (0)

Koncerto akimirka | Marijampolės sav. nuotr.

Vasario 15-oji – diena, kai visa Lietuva priartėjo prie valstybės atkūrimo šimtmečio, Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje buvo didi diena, nes, kaip sakė šventinių renginių organizatoriai, nebus kito šimtmečio – net patys didžiausi optimistai turi su tuo sutikti.  Ant senosios gimnazijos, kuri suvaidino nenuneigiamą vaidmenį IX a. pab.– XX a. pr. lietuvių  kalbos ir tautinės savimonės išsaugojimui ir nepriklausomos valstybės atkūrimui, pastato atidengta atminimo lenta su Marijampolės gimnazijos auklėtinių – 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signatarų – vardais. Skaityti toliau

Signatarai: Vėl išmesta KGB korta. Ko siekiama šiuo nešvariu ėjimu? (tiesioginė transliacija) (24)

KGB dokumentai | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Sausio 10 d., trečiadienį, 13 val. Seimo spaudos konferencijų salėje įvyks Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Bronislovo Genzelio, Audriaus Butkevičiaus ir Zigmo Vaišvilos spaudos „Vėl išmesta KGB korta. Ko siekiama šiuo nešvariu ėjimu?“

Žiūrėkite tiesioginę spaudos konferencijos transliaciją ir užduokite klausimus internetu ČIA (nuoroda veiks vykstant spaudos konferencijai): Skaityti toliau

Nepraleiskite: turiningos moksleivių atostogos muziejuose (0)

Muziejuose svetingumo_programaPrasidėjus moksleivių rudens atostogoms, galima  nemokamai turiningai ir įdomiai apsilankyti beveik 50-yje Lietuvos muziejų.

Nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d. Lietuvos muziejai visus Lietuvos moksleivius kviečia į specialią muziejų kultūrinio svetingumo programą „Vasario 16-osios kūrėjai ir puoselėtojai“, kurią visi moksleiviai gali lankyti nemokamai.

„Moksleivių atostogos, manau, puiki proga susipažinti su Valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtomis parodomis muziejuose, Skaityti toliau

V. Sinica. „Savi šaudė į savus“? Kas rašo Lietuvos istoriją? (24)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Prasmingam pokalbiui apie istorijos politiką reikia tikėti, kad istorijoje konkrečiais klausimais egzistuoja ir tiesa, o ne vien tik įvairios nuomonės ir interpretacijos. Kiekviena interpretacija gali ir turi būti įvertinta santykyje su tiesa, ir kiekvienas vertinimas – su valstybinės sąmonės būtinybe.

Istorijos politika vadinkime nuoseklias valstybės pastangas stiprinti konkrečius istorijos aiškinimus ir nustatyti, kokie istorijos aiškinimai šalyje yra absoliučiai nepriimtini. Visame pasaulyje tokios pastangos remiasi gana paprasta logika. Pirma, beveik visos mūsų dienų valstybės yra modernios tautinės valstybės, įsteigtos tautos apsisprendimo teise. Antra, tautinėje valstybėje Skaityti toliau

L. Mažylis. Keturi svarbūs apibendrinimai apie Vasario 16-osios Aktą (2)

Liudas Mažylis | Alkas.lt nuotr.

Po to, kai kovo 29 d. Berlyne atsirado Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16-osios nutarimo (Vasario 16-osios Akto) dvikalbis originalas, spaudoje pasirodė kontraversiškų interpretacijų apie kitų šio dokumento versijų galimą egzistavimą. Manau, kad verta reziumuoti, kas dabar apie tai žinoma ir nekelia abejonių. Būtent, tikslinga glaustai apibendrinti keturis klausimus. 

Pirma, apie egzistavusių lietuviškojo ir vokiškojo tekstų formuluočių niuansus. Antra, apie to meto dvikalbių Lietuvos Tarybos dokumentų kontekstą. Trečia, teksto užrašymo variantus (mašinraščiu bei Skaityti toliau

Rytmečio skaitymuose skaitys Nepriklausomybės Akto signatarai (0)

Skaitymai_Signatarai_lnb.lt

Kovo 6–10 dienomis, artėjant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje kas rytą svečiuosis Nepriklausomybės Akto signatarai.

Jauniesiems bibliotekos lankytojams jie skaitys savo kūrinius arba vaikystėje įsiminusias knygas:

  • kovo 6 d. su vaikais susitiks Česlovas Juršėnas;
  • kovo 7 d. – Nijolė Oželytė;
  • kovo 8 d. – Vidmantė Jasukaitytė;
  • kovo 9 d. – Kazys Saja;
  • kovo 10 d. – Egidijus Bičkauskas. Skaityti toliau

Grupė signatarų suabejojo Lietuvos ir JAV vyriausybių susitarimo dėl bendradabiavimo gynybos srityje konstitucingumu (7)

Urm.lt nuotr.

Vasario 13 d., pirmadienį, grupė Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarų susitiko su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Vytautu Baku. Pasak po susitikimo Signatarų išplatinto pranešimo, sudėtingo pokalbio metu buvo aptarti karo eskalacijos Lietuvoje klausimai bei Seimui ypatingos skubos tvarka pateiktas ratifikuoti šių metų sausio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir JAV Vyriausybės susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje.

Po šio susitikimo signataras Egidijus Klumbys Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui Skaityti toliau

A. Gedvilaitė. Signatarų idėjų deformacija (nuotraukos) (0)

Prie stogastulpio Prezidento Aleksandro Stulginskio gimtinėje | R. Radžiūno nuotr.

Artėjančių rinkimų į Seimą agitacinės kampanijos bei korupcinių skandalų fone, nuo šių metų liepos mėnesio prasidėjusi neformaliojo švietimo programa „Vasario 16-osios Akto signatarų keliais“, skirta Lietuvos valstybės  100-čiui paminėti – vilties teikiantis gaivaus oro gurkšnis, neutralizuojantis negatyvios informacijos poveikį, kurios liūne murkdomės kiekvieną dieną…

Būrelis nerimstančių Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto entuziastų – projekto autoriai bei vykdytojai dr. Vida Kniūraitė, Algimantas Petrauskas, dr.Mindaugas Tamošaitis kartu su projekto vadove Regina Dovidavičiūte ir Signatarų namų direktore Meilute Preikšteniene, remiami Švietimo ir mokslo ministerijos, sudarė nepaprastai Skaityti toliau

Šiauliuose įamžinta istorijos atmintis – įkurta Signatarų alėja (0)

Šiaulių sav. nuotr.

Švenčiant 780-ąjį Šiaulių gimtadienį,  istorinė miesto atmintis įprasminta Signatarų alėja, atidaryta Lieporių parke. Taip pagerbti žmonės, vedę visą Lietuvą laisvės keliu. Signatarų alėja primins mieste gimusių ar išrinktų 1918 ir 1990 metų Nepriklausomybės aktų signatarų vardus ir pavardes dabarties bei ateities kartoms.

Į Signatarų alėjos atidarymą susirinko miesto vadovai, Kultūros ministras Šarūnas Birutis, Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarai garbės piliečiai, svečiai, Skaityti toliau

Netekome rašytojo, žurnalisto, laisvės kovotojo, signataro Gintauto Iešmanto (0)

Gintautas Iešmantas (1930–2016) | wikipedia.org nuotr.

Rugsėjo 4 d. eidamas 87-uosius metus mirė Nepriklausomybės akto signataras, žurnalistas ir rašytojas Gintautas Iešmantas.

G. Iešmantas gimė 1930 metais Šūkliuose, Vilkaviškio rajone. Lietuvių kalbos ir literatūros specialybę turėjęs signataras dirbo žurnalistu, rašė poeziją.

Signataras buvo okupacijos priešininkas. 1974 metais G. Iešmanto bute padaryta krata ir rasti nuo 1947 metų rašyti eilėraščiai apie laisvę – tuomet jis pašalintas iš „Komjaunimo tiesos“ redakcijos skyriaus vedėjo pareigų. Skaityti toliau

Mirė signataras Vladimiras Beriozovas (0)

lsdp.lt nuotr.

Eidamas 87-uosius metus, mirė Kovo 11 d. Akto signataras Vladimiras Beriozovas.

V. Beriozovas gimė 1929 m. rugsėjo 29 d. Mažeikių apskrities Viekšnių valsčiuje. Buvo ketvirtasis gausios (4 sūnūs ir dukra) diplomuoto agronomo šeimoje.

Iki II-ojo Pasaulinio karo jo tėvas, Antanas Beriozovas, nepriklausęs jokiai partijai, valdė ir nuomavo įvairius dvarus ir ūkius, agronomavo. Karo metais jis dirbo Noreikiškių (netoli Kauno), Poginės (prie Babtų), Pavermenio (Kėdainių apskrity) Skaityti toliau

Signataro Z. Vaišvilos spaudos konferencija apie nesisteminę žiniasklaidą ir sovietinę propagandą (tiesioginė transliacija, video) (41)

Z.Vaišvila | alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Sausio 6 d. 10.30 val. Seimo spaudos konferencijų salėje įvyko Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Prokuratūra paneigė 15min.lt šmeižtą dėl 10-ies interneto svetainių ir signatarų antivalstybinės veiklos Rusijos valstybės naudai“.

Signataras Zigmas Vaišvila spaudos konferencijoje pristattė Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimą dėl  praeitų metų rugpjūčio 3 d. interneto dienraščio 15min.lt paskelbtos informacijos esą kai kurios lietuviškos interneto svetainės ir signatarai vykdo antivalstybinę veiklą. Skaityti toliau

Jaunimo organizacijos išreiškė viešą paramą VRK užregistruotai piliečių iniciatyvai „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ (3)

talka-uz-lietuvos-valstybine-kalbaPatriotinio jaunimo sambūris „Pro Patria“, Studentų ateitininkų sąjunga, Dešiniosios minties centras, Jaunieji krikščionys demokratai, Lietuvos tautinio jaunimo sąjunga ir studentų korporacija Neo-Lithuania išreiškė viešą paramą rugsėjo pradžioje VRK užregistruotai piliečių iniciatyvai „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“.

Jaunimo organizacijos atkreipia dėmesį, kad įvykdžius Lietuvos lenkų rinkimų akcijos reikalavimą dėl asmenvardžių rašybos oficialiuose dokumentuose ne lietuvių kalba, būtų sukurtas precedentas Rusijai spausti Latviją ir Estiją, reikalaujant įteisinti panašią praktiką.

Jaunimo organizacijų teigimu, Konstitucijai, tarptautinei praktikai ir visuomenės nuomonei akivaizdžiai prieštaraujantys siūlymai vietoje valstybinės kalbos rašyti kitomis kalbomis Skaityti toliau

Ant Žaliojo tilto siūloma įamžinti Vasario 16-osios Deklaracijos autorius (7)

zaliasis-tiltas_vilniausgidas.lt, lrkm.lt

Patriotinio jaunimo sambūris „Pro Patria“ siūlo ant Žaliojo tilto vietoje ankstesnių sovietinių statulų pastatyti keturių Vasario 16-osios Nepriklausomybės deklaracijos teksto autorių ir signatarų skulptūras. Siūloma įamžinti Vilniuje gyvenusių ir dirbusių Mykolo Biržiškos, Jono Vileišio, Petro Klimo ir Stepono Kairio atminimą.

Šį siūlymą sambūris „Pro Patria“ išplatino po to kai šį savaitgalį nuo Žaliojo tilto buvo nuimtos komunistinę ideologiją šlovinančios statulos ir kai Vilniaus meras pareiškė, kad jų gražinti ant tilto neketinama. Skaityti toliau

Signatarų spaudos konferencija „Forumas MŪSŲ VALSTYBĖS TIKSLAS“ (video) (6)

valstybe-diena-mindaugo-mikuleno-pies

Gegužės 7 d. Seimo konferencijų salėje įvyko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų, pasirašiusių „Kreipimąsi Vardan Lietuvos“, spaudos konferencija „Forumas MŪSŲ VALSTYBĖS TIKSLAS“.

Spaudos konferencijoje Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo Akto signatarų „Kreipimosi Vardan Lietuvos“ iniciatoriai pristatė visuomenei šį Kvietimą pasirašiusiųjų, Lietuvos mokslų akademijos ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių 2015 m. gegužės 30 dieną organizuojamą Forumą MŪSŲ VALSTYBĖS TIKSLAS. [2015-05-14 d. buvo paskelbta, kad Forumo data perkelta į birželio 3 d. 9 val.)].

Įsibėgėjant globalizmo ir neoliberalizmo ženklais pažymėtam XXI amžiui ir praėjus dvidešimt penkeriems metams po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, Skaityti toliau

V. Sinica. Romualdo Ozolo Lietuva (7)

Romualdas Ozolas ir Vytautas Sinica | Alkas.lt,  J. Vaiškūno nuotr.

Vargu, ar Lietuvai yra buvę liūdnesnės Velykos. Per savaitę mus paliko du Sąjūdžio milžinai, simboliškai įkūnijantys Kauną ir Vilnių, kareivį ir mąstytoją. Valstybės vadovai apie juos abu pasakė daug pelnytų gražių žodžių, tarp kurių visada buvo minimos tiesa, principingumas, meilė Lietuvai. Tai teisingi žodžiai, kurie tačiau, vargu ar užčiuopia šių Velykų praradimo mastą. Mane, turėjusi garbę ir laimę artimai pažinti ir mokytis iš šių žmonių, kamuoja baimė dėl Romualdo Ozolo. Baisu, jog išgirtoji kelią į Kovo 11-osios Lietuvą nutiesusio Romualdo Ozolo įžvalga ir valia priimti teisingus sprendimus liks nepastebėta ir užmiršta vos užkasus karstą. Kaip ir baisu, jog nepastebėsime arba mėginsime nuslėpti, jog Kovo 11-osios Lietuva yra Romualdo Ozolo Lietuva. Skaityti toliau

R. Cibas. Sistema (4)

Romas_Cibas_asmenine-nuotr

Visame kame yra tam tikra tvarka. Kur be nukreiptumėm žvilgsnį, į mineralų pasaulį, augalų ar gyvūnijos, visur rasime tam tikrą racionaliai veikiančią sistemą. Bet nieko nėra amžino, viskas kinta, „nėra nieko pastovesnio už laikinumą“. Ar jau taip seniai klestėjo dinozaurai? Kaip tada atrodė mūsų planeta? Turbūt neatpažintumėm, net kontinentai buvo kitokie… O kaip pasikeitė augalai? Kiek jų išnyko, neprisitaikę prie pakitusių sąlygų, kiek atsirado naujų? Milžiniškų paparčių dabar galime rasti tik pėdsakus (atspaudus) kur nors akmens anglyje. Sekvojų dar yra, yra dar daug dalykų, labai daug, kurie gali mums žmonėms priminti apie laikinumą. Skaityti toliau

Kas sieja ir skiria Nepriklausomybės akto signatarus? (nuotraukos) (1)

Algirdas Vaclovas Patackas – antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, Filosofijos katedros lektorius, Nepriklausomybės akto signataras | ktu.lt nuotr.

Nors bendro tikslo suvienytų Nepriklausomybės akto signatarų politinės pažiūros, ateities vizijos ilgainiui išsiskyrė, jų visų širdyje išliko svarbiausia vertybė – laisva ir nepriklausoma Lietuva. Nepriklausomybės atkūrimo 25-ųjų metinių proga KTU muziejus virtualia paroda kviečia prisiminti Universiteto dėstytojus – Nepriklausomybės akto signatarus.

1990 m. kovo 11 d. Nepriklausomybės akto signatarais iš 123 asmenų tapo keturi Kauno politechnikos instituto (tų pačių metų spalio 31 d. tapusio Kauno technologijos universitetu (KTU)) dėstytojai: Aukštosios matematikos katedros docentas Antanas Karoblis, Teorinės mechanikos katedros profesorius Skaityti toliau

Signatarų kreipimasis: Pasitinkant Kovo 11-osios 25-metį (11)

Kovo-11-osios-25-metis-Alkas.lt-koliazas

Dėl aukščiausiosios Lietuvos valdžios vykdomo tautos valios ignoravimo ir Lietuvos valstybingumo griovimo pernai kovo 10-osios kreipimusi Sąjūdžio pradininkai Antanas Buračas, Bronislovas Genzelis, Romas Gudaitis, Bronius Leonavičius, Romualdas Ozolas, Romas Pakalnis, Vytautas Radžvilas, Gintaras Songaila, Kazimieras Uoka, Zigmas Vaišvila atsisakė dalyvauti valdiškuose kovo 11-osios minėjimo renginiuose. Sąjūdininkų vertinimu, atkūrus nepriklausomybę, Lietuvoje įsitvirtino nedemokratinė ir antitautinė nomenklatūrinė-oligarchinė santvarka, valdžia visiškai atitrūko nuo Tautos ir šalies piliečių ir atvirai pamynė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą Tautos suvereniteto principą. Skaityti toliau

Grupė signatarų kviečia pasirašyti Kreipimąsi vardan Lietuvos (42)

Trispalvė | zurnalasmiskai.lt nuotr.

Grupė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signatarų artėjant Lietuvos atkūrimo 25-mečiui išplatino viešą kreipimąsi „Kreipimasis vardan Lietuvos!“ kviesdamas jį pasirašyti visus savo bendražygius signatarus bei Lietuvos likimui neabejingus piliečius.

„Šį Kreipimąsi, kuriuo konstatuojama mūsų valstybės būklė ir kuriuo kviečiama vienytis valstybės ir Tautos išsaugojimui, pasirašė penki signatarai – Algirdas Endriukaitis, Vilius Baldišis, Eimantas Grakauskas, Egidijus Klumbys ir Zigmas Vaišvila. Skaityti toliau

Mirė sąjūdininkė Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo deputatė R.Gajauskaitė (17)

Rūta Gajauskaitė | G.Beržinsko nuotr.

Sausio 30 d. į Vilniuje mirė aktyvi sąjūdininkė, visuomenės ir politikos veikėja, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatė, socialinių mokslų teisės daktarė, docentė Rūta Gajauskaitė (1946–2015).

Rūta Gajauskaitė gimė 1946 m. sausio 24 d. Kaune. 1968 m. baigusi studijas Vilniaus valstybinio universiteto Teisės fakultete, dirbo teisininkės darbą valstybinėse įstaigose, socialinio aprūpinimo ir vietinės pramonės ministerijose, 1976–1979 m. mokėsi TSRS prokuratūros instituto aspirantūroje ir apgynė teisės mokslų kandidato (socialinių mokslų daktaro) disertaciją gamtosauginės teisės tema. Jos mokslinis darbas, prasidėjęs 1976 metais, tęsėsi Teisės ekspertizės mokslinio tyrimo institute, Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Visi būkime orūs ir gerbkime save (14)

Zigmas Vaišvila sausio 13-osios dienos minėjime Seime | lrs.lt, O.Posaškovos nuotr.

Kreipiuosi į Lietuvos Respublikos piliečius – lietuvius ir baltarusius, rusus ir lenkus, karaimus ir latvius, ukrainiečius ir žydus…

Gruodžio 15 d. lrytas.tv laidos „Nuoga tiesa“ formatas ir glaustas laikas neleido išsamiai atsakyti į vedančiosios Rūtos Janutienės klausimą, ar galima pasitikėti p. Dalia Grybauskaite? Spėti tik pasakyti Ne – neužtenka. Kalbame apie Respublikos Prezidentą.

Liūdniausia buvo matyti laidos dalyvį rusą Aleksandrą Maceiną, leidžiantį laikraštį rusų kalba „Savaitės ekspresas“, kuris net neverčiamas teisinosi faktiškai neaišku dėl ko. Mūsų valstybės institucija, nepaskelbusi jokių argumentų, viešai pasakė, kad šis savaitraštis blogas. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Bravo ar vis tik ne? (30)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Skiriu Lietuvos kariuomenės dienai 2014-11-23

Savaitgalyje nesisteminės interneto svetainės skelbė trijų signatarų nuomones dėl Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės pareiškimo apie Rusiją. Aiškiausia ir paprasčiausia pavadinčiau Nikolajaus Medvedevo nuomonę jo interviu respublika.lt „Ši situacija naudinga bet kam tik ne Lietuvai“ – pats pavadinimas pasako esmę, bet ne emocijas. Emocijas sukėlė alkas.lt paskelbtas Algirdo Patacko „Bravo“ Prezidentei D. Grybauskaitei. Skaityti toliau