Žymos archyvas: Romas Cibas

R. Cibas. Aklavietė (32)

Įvykiai Garliavoje 2012.04.26 | Respublikos redakc. nuotr.

Vakar LRT „Panoramos“ „Dienos temoje“ Nemira Pumprickaitė (apie Neringos Venskienės ekstradiciją) kalbino vieną teisininką ir seimūną – liberalą Eugenijų Gentvilą. Pastarasis daugiausiai priekaištų išsakė politikų ir žiniasklaidos adresu. Esą jie šį pedofilijos skandalą eskalavo, palaikė „patvorinius“, kurstė aistras…

Vis laukiau, kada pokalbio vedančioji paklaus Gedvilo nuomonės apie pačią pedofiliją – buvo ji ar ne? Juk šis (svarbiausias) klausimas net nebeplanuojamas nagrinėti. Iš visų jo atsakymų į kitus klausimus buvo aišku, kad tai tik teisėtvarkos (teisėjų ir prokurorų) reikalas… Skaityti toliau

R. Cibas. Kas trukdo? (0)

Alkas.lt koliažas

Juk yra normalių šeimų, kuriose visi vienodai gerbiami ar tu mažas, ar didelis, ar jau pasenęs, kuriose visi turi skirtingas pareigas, bet iš principo yra lygūs. Atimk šitą principinę lygybę, pagarbą nors vienam šeimos nariui ir neliks darnos visoje šeimoje. Neliks vienybės…

Tie patys principai veikia ir visuomenėje, tautoje ar valstybėje. Visų narių (piliečių) principinė lygybė yra vienybės pagrindas. Jeigu nėra pagarbos kiekvienam piliečiui, neįmanomas ir jų bendrumas. Tai, kaip du kart du – keturi. Dabartinė socialinė atskirtis, tautos nykimas – tik pasekmė… Skaityti toliau

R. Cibas. Tapatumo klausimas (5)

Romas Cibas | asmeninė nuotr.

Dviejų kandidatų į prezidentus, Arvydo Juozaičio ir Naglio Puteikio akistata Rūtos tv. laidoje buvo įdomi ir neįprastai korektiška. Jie net vienas kitą gyrė. Dar taip nėra buvę. Du iš trijų paskambinusių žiūrovų išreiškė nuomonę, kad jie turėtų būti vienoje komandoje.

Tokia mintis kilo ir man. O su ja ir klausimas, kas juos vienija? Buvo toks pojūtis, kad visi politikai turėtų būti…

Dar Aristotelis apie demokratiją turėjo dvi nuomones. Skaityti toliau

R. Cibas. Europos Sąjungos federacija? (15)

Romas Cibas | asmeninė nuotr.

Europs Sąjungos idėja atsirado po antrojo pasaulinio karo, kaip prevencija trečiajam. Pirmieji du kilo ne kur nors kitur, o būtent Europoje tarp amžinai konkuruojančių ir kariaujančių šalių. Trečiasis pasaulinis, dėl techninės pažangos ir branduolinio ginklo atradimo, būtų paskutinis…

Todėl Europos suvienijimo klausimas iškilo spontaniškai, kaip priverstinė būtinybė. Klausimas, kaip tą padaryti? Ar tai, aplamai, įmanoma? Juk tik dviejų žmonių susivienijimas (santuokos atveju) ir tai toli gražu ne visada pavyksta, o čia… Skaityti toliau

R. Cibas. „Švytuoklė“ (5)

Romas Cibas | asmeninė nuotr.

Net konservatoriai jau suprato, kad per daug „nušvytuota“ į dešinę, bandys pasistūmėti kairiau. Švytuoklės principas būdingas nebrandžiai visuomenei, kada, ieškant išsigelbėjimo, iš vieno kraštutinumo metamasi į priešingą.

Prieš šimtą metų, Rusijoje buvo ne tik caras. Buvo tokia atskirtis tarp žmonių, kad žodį „socialinė“ net nepatogu vartoti. Tokioje terpėje Karlo Markso idėjos kai kurių žmonių buvo priimtos, kaip didžiausia viltis ir panacėja nuo visų bėdų. Mes viską nacionalizuosim! Neliks išnaudojimo, visi bus lygūs, draugai… Skaityti toliau

R. Cibas. Apie laisvę (kitaip) (7)

Romas Cibas | asmeninė nuotr.

LAISVĖ – Sparnuota sąvoka, beveik nežemiška, kaip Paukštė, tik ne šio pasaulio. Ji kartais apsilanko ir vėl ilgam pradingsta.

Bet pasitaiko žmonių, kurių ji neapleidžia, kuriuose ji apsigyvena, lyg lizdą būtų susisukus. Man vienas iš tokių žmonių Nijolė Sadūnaitė. Dar pamenu indą pribloškusį patį Aleksandrą Makedonietį. Kuris prieš viso pasaulio užkariautoją liko visiškai ramus ir bebaimis „gali nužudyti mano kūną, bet manęs tu nepasieksi…“

Jeigu tokių žmonių būtų daugiau, mūsų pasaulis būtų kitoks. Skaityti toliau

R. Cibas. Abejingumas (11)

Romas Cibas | asmeninė nuotr.

Šventraštyje apie abejinguosius yra pasakyta – „Kadangi tu nei karštas, nei šaltas, o drungnas, tai aš tave išspjausiu…“

Panašia tema žurnalistė Daiva Žeimytė, valstybinės dienos proga kalbino prezidentą Valdą Adamkų. Pokalbio pradžios negirdėjau. Kai įsijungiau tą kanalą, kalba ėjo apie Lietuvos visuomenę, apie „tyliąją daugumą“. Kodėl ši – „tylioji dauguma“ tokia abejinga? Šis žurnalistės klausimas mane iškart suintrigavo. Su dideliu dėmesiu laukiau atsakymo. Bet taip, deja, ir nesulaukiau… Prezidentas tik išsakė apgailestavimą, kad jis jau turbūt nebesulauks… O ji, jos karta – gal būt. Skaityti toliau

R. Cibas. Klišė (5)

Romas Cibas | asmeninė nuotr.

Apie mūsų teisėjus, teismus, pamintą teisingumą, apie valdžią aplamai, jau pasakyta nemažai. Kas turi ausis, tas išgirdo. Išgirdo ir tikiuosi suprato, kad tautos nekontroliuojama valdžia – degraduoja. Tai neišvengiama, dėsninga, patarlė „žuvis genda nuo galvos“, tik patvirtina, kad taip buvo visada. Tokia jau žmogaus kūniška prigimtis, kad ego faktorius – dominuojantis. Mes ne angelai. Ne angelai ir valdžios ponai. O kadangi pastarieji turi daugiau pagundų ir galimybių, tai gedimas prasideda būtent nuo jų, nuo galvos. Tai reiškia, kad žmonių esančių valdžioje kontrolė turi būti žymiai didesnė negu paprastų piliečių. Bet mūsų valstybėje, prie dabartinės sistemos yra priešingai. Eilinis pilietis ir už pavogtą Skaityti toliau

R. Cibas. Žmogiška ar dieviška (1)

Romas Cibas | asmeninė nuotr.

Ko žmogus siekia, ko viliasi, maldos žodžius kartodamas: „…Tebūnie tavo valia, kaip danguje, taip ir žemėje. Teateinie tavo karalystė…“ Jo netenkina tvarka žmogiška, jis nori dieviškos. Ypač dabar, po korupcijos skandalo, artėjant rinkimams, pasijautė žmogiškos tvarkos, žmogiškos valdžios nepatikimumas. Ką reikės rinkti, už ką balsuoti?

Beveik visi pabandė… Kuo tikėti? Nusivylusių  valdžia ir iki skandalo netrūko, o dabar… Ko gero ir „Kakadu“ laida iš televizijos pranyko neatsitiktinai būtent šiuo metu. Kažkam „viršuje“ darosi neramu, ar nebūsim priartėję prie pavojingos ribos? Tik stručio metodas čia nepagelbės. Problema pakišta „po kilimu“ niekur nepranyksta.  Skaityti toliau

R. Cibas. Klestėjimas ir nykimas (2)

Romas Cibas | asmeninė nuotr.

Labai gražu ir sveikintina, kad yra noras vienytis, kad dedamos tam pastangos. Bet vien norų neužteks, būtinos tam sąlygos. O jas, bent jau pamatines, galime įžvelgti gamtoje. Joje ir pačiuose mumyse vyksta du procesai:

1. Augimas, klestėjimas, žydėjimas,
2. Nykimas ir pražūtis.

Galima dar išskirti tarpinę brendimo ar brandos fazę, bet tai nekeičia esmės. Tos esmės, kad šitam scenarijui paklūsta visos trys šio pasaulio karalystės (mineralų, augalų ir gyvūnų). Net akmenys ir kalnai būna jauni ir seni, o ką jau kalbėti apie augalus, gyvūnus ar žmones. Kas gimsta – tas ir miršta… Skaityti toliau

R. Cibas. Kas mes lietuviai? (23)

kuriamerespublika.lt nuotr.

Tik pabaigą laidos „yra – kaip yra“ pavyko nugriebti… Kalbėjo žmogus telefonu, kad lietuviai tarptautiniame leksikone vadinami „labasais“ (nuo žodžio – labas). Esą lotyniškai tai reiškia vergą… „Jūs geri žmonės, bet Lietuvoje niekada nebus maidano“… „ Jūs galite tik kentėt, nes esate vergai“…

Visaip tokius žodžius galima vertinti, bet jie užkabina, verčia susimąstyti…

Organizmas

Žmogaus ar gyvūno organizmas, didelis ar mažas – turi abipusę nervų sistemą. Skaityti toliau