Lietuvą kovo 20 d. pasieks humanitarinės pagalbos siunta iš Kinijos – 20 000 vnt. apsauginių kaukių, 120 000 vnt. apsauginių pirštinių. Vyriausybė reiškia padėką Kinijos ir Lietuvos bendrovėms už solidarumą bei šią neatlygintiną paramą. Taip pat dėkojama Lietuvos ir Kinijos diplomatinėms atstovybėms Pekine ir Vilniuje už tarpininkavimą organizuojant šią siuntą.
Lietuva bendradarbiauja su Kinija dėl kovai su COVID-19 medicininių priemonių Skaityti toliau
Kiekvienais metais vartotojų teisės sulaukia vis didesnio visuomenės susidomėjimo. Tą liudija ir skaičiai – 2018 m. I ketvirtį Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje (toliau – Tarnyba) gauti 6 597 vartotojų ir verslininkų paklausimai bei skundai. Lyginant su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, bendras besikreipusių asmenų skaičius išaugo 10 proc.
„Kasmet augantis į Tarnybą besikreipiančių vartotojų skaičius parodo, kad Lietuvos vartotojai nėra pasyvūs rinkos dalyviai ir savo teises išmano vis geriau.
Sausio 21 dieną minėjome 93-iąsias monsinjoro Alfonso Svarinsko gimimo metines. Šia proga su skaitytojais dalinamės Vytauto Sinicos tekstu, paskelbtu knygos „Nepataisomasis. Vardan Dievo, Tėvynės ir Laisvės. Atsiminimai apie monsinjorą Alfonsą Svarinską“ antroje dalyje (2017). Knygą galite įsigyti Katalikų pasaulio knygynuose.
Sunku, jei apskritai įmanoma, ką nors prasmingo pridėti prie atsiminimų apie monsinjoro gyvenimą, ypač nebuvus nei jo bendražygiu, nei amžininku. Verčiau klausti, ką Skaityti toliau
Lietuvoje vis dažniau pasigirsta pasvarstymų, kad ne tik didžiąją dalį viešųjų paslaugų, bet ir apskritai valstybės valdymą reiktų organizuoti vadovaujantis ekonomine logika bei rinkos dėsniais. Taip teigiantys yra vedini tikėjimo, kad rinka yra geriausias ir optimaliausias mechanizmas, leidžiantis subalansuoti skirtingų grupių interesus tiek siekiant, tiek įgyvendinant valdžią. Tačiau perdėm pasitelkiant rinkos mechanizmus kyla grėsmė visas politines problemos niveliuoti iki ekonominių problemų.
Tokia ekonomine logika remiasi vadinamosios naujosios viešosios vadybos modelis, kuris grindžiamas prielaida, Skaityti toliau
Svarstomi Vyriausybės metinės veiklos rezultatai. Vieniems gerų ir nepavykusių darbų balansas svyra į teigiamą pusę, kitiems atrodo menkesnis, tačiau nėra tokių svarstyklių, kurios imtų ir patikimais rodikliais tą balansą parodytų. Kai kurie pradėti darbai išsikvėpė neįsivažiavę, kai kas ir padaryta. Esama ir tokių, kurie kelia daug problemų, nes patys tikslai nėra deramai aptarti, juolab galimos jų siekio pasekmės.
Pavyzdys – aukštojo mokslo „optimizavimas“. Tikima pačią reformos Skaityti toliau
– Įsivaizduoji, pieno produktų kainos kokios, o pienininkai teigia, kad jiems vietinė rinka – nuostolinga. Kur nebus nuostolinga, kai sviestas taip pabrango, kad jį šarvuotais automobiliais išvežioja. Žinai, yra juodasis auksas, žaliasis auksas… – piktinosi psichiatras K.Masiulis.
– O tai čia riebusis auksas? – pasidomėjo Štirlicas.
– Nežinau, bet pokyčiai tokie, kad net restoranai meniu keičia. jei anksčiau būdavo sumuštiniai su juodaisiais ikrais, tai dabar ne ikrus ant sviesto deda, o atvirkščiai – sviestą ant ikrų, – nenurimo psichiatras.
Skaityti toliau
Šioje laidoje kalbėsime apie tai kaip Lietuva užkariauja pasaulio ekonomines rinkas?
Politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas kalbasi su Užsienio reikalų ministerijos Išorinių ekonominių santykių departamento direktoriumi Simonu Šatūnu.
Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, paskyroje „Facebook“, portaluose www.penki.lt, www.alkas.lt, www.veidas.lt, www.lzinios.lt, regionų televizijose. Skaityti toliau
Be abejo, baisiausias savaitės įvykis – teroristų suorganizuotos negirdėtos žudynės Paryžiuje ir po jų sekę atsakomieji prancūzų bombardavimai. Sunaikinę vieną „Islamo valstybės“ vadavietę bei kelis ginklų sandėlius. Tik ar sandėliukų bombardavimas, nesvarbu, koks įnirtingas, gali apsaugoti nuo naujų džihadistų išpuolių?
Smūgis – atsakas. Vėl smūgis – vėl atsakas. Naujas bėglių srautas – naujas priėmimas. Tai jau tampa monotonija. Užtruksiančia gal 20 metų. Kol per Turkiją ir Balkanus atbėgs ir „Islamo valstybės“ prezidentas su savo svita. Skaityti toliau
Tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor’s“ sausio 26 dieną sumažino Rusijos suverenų skolinimosi reitingą nuo „BBB-“ iki „BB+“, kuris dar vadinamas spekuliaciniu arba „šiukšliniu“.
Oficialiai jis vadinamas „rizikingų įsipareigojimų su spekuliacinėmis savybėmis“.
Anksčiau agentūra „Fitch“ jau sumažino reitingą iki „BBB-“. Reitingą sumažino ir agentūra „Moody’s“. Skaityti toliau
Praėjusią savaitę paskelbtos naujienos ypač nuvylė laukiančius spartaus euro zonos atsigavimo. Skirtingų šalių BVP augimo rezultatai, Vokietijos užsakymų bei verslo lūkesčių duomenys signalizuoja apie ekonomikos tempų lėtėjimą.
Prastus rezultatus rodo beveik išimtinai gamybos sektorius, taip pat ypač nuvilia Vokietijos rodikliai, tuo tarpu periferijos šalių augimas išlieka nuoseklus. Nepaisant pastarųjų pokyčių, „Danske Bank“ ekonomistai mano, kad metų pabaigoje euro zona turėtų padidinti pastaruoju metu lėtėjusias ekonomikos apsukas. Skaityti toliau
Lietuvoje įvyko eilinis pasaulio lietuvių ekonomikos forumas, kuriame turėjo būti svarstomi strateginiai mūsų šalies ūkio raidos klausimai vidaus politikos ir tarptautiniame kontekste. Į forumą nebuvau kviestas, todėl negalėjau išdėstyti savo požiūrio tenai. Tačiau jaučiu profesinę ir pilietinę pareigą pateikti savo, kad ir labai koncentruotą, telegrafiškai išdėstytą požiūrį į mūsų ūkinę situaciją forumo kontekste.
Esu holistinės krypties ekonomistas, todėl nesutinku su forume vyravusia, nors ir nebylia, nuostata, kad ekonomika ir rinka arba kitaip Skaityti toliau
Net keista, kiek daug dėmesio žiniasklaidoje, o ir privačiuose pašnekesiuose skiriame smulkmenoms, užuot kalbėję apie tikrai svarbius dalykus. Juk, blaiviai pagalvojus, visų valdžių kabinetuose vykstančių intrigų vingiai ir užkulisiai yra niekniekis, palyginti su kruopščiausiai slepiama didžiausia valstybės vieša ir visiems žinoma paslaptimi. Toji paslaptis – seniai nujaučiamas ir vis dėlto sukrečiantis savo mastu tautos išsivaikščiojimas po platųjį pasaulį. Didžiausi Europos Sąjungoje emigracijos mastai yra iškalbingas visuomenės ir valstybės būklės Skaityti toliau
Mes, drąsiečiai, esame opozicijoje. Mūsų frakcija nepriklauso valdančiajai koalicijai, mūsų žmonių nėra Vyriausybėje. Taigi, mūsų darbas yra prižiūrėti valdančiųjų veiklą, kritikuoti, kai jie daro klaidas. Tačiau mes tam tikrais atvejais tampame ir opozicija opozicijai, t.y. toms jėgoms, kurios taip pat nėra valdžioje. Tai atsitinka tais atvejais, kai didesnės opozicinės partijos – konservatoriai ir liberalai – užsiima ne dalykiška kritika, o destrukcija, ieško priekabių, peikia vos ne viską, ką valdžia bedarytų. Mums tokia politinė elgsena nepriimtina, nes ji didina politinę sujauktį, bent dalinai paralyžiuoja valstybinių institucijų darbą. Skaityti toliau
Mus tiek dažnai bandė ir bando įtikinti, kad galima gyventi nieko negaminant, neauginant, nekuriant, kad nėra jokia naujiena susidurti su bendrapiliečiais, kurie ne tik tuo įtikėjo, bet ir įnirtingai gina šį mitą.
„Pažiūrėk, sako vienas jų, – štai, Šveicarija iš bankų gyvena, ir gerai gyvena“. Ir pabandyk išaiškinti, kad tai tėra vienas iš paplitusių stereotipų – toks, kaip meškos, vaikščiojančios Rusijos gatvėmis, ar vokiečiai, kurie vis taikosi sustoti į kolonas, ar frigidiškos anglės. Gerai, kad šveicarų gamintojų prekių ženklai yra plačia žinomi ir, išvardinus bent penkis jų, pašnekovo akyse jau praplaukia pirmasis abejonės debesėlis. Skaityti toliau
Daugelis apgailestauja, kad Sąjūdis išblėso, kai tik buvo pasiekta Nepriklausomybė. Jo kelti vertybiniai tikslai nebuvo pasiekti. Visuomenės ir valdžios santykiuose išliko pagrįstas nepasitikėjimas. Ypatingai šis nepasitikėjimas paaštrėjo pastaraisiais metais, kai pasimatė, jog valdžios elitas kritinėse situacijose gina savo interesus, o ne viešąjį teisingumo bei demokratijos interesą. Dar įdomiau tai, jog nemaža dalis visuomenės ėmė pasitikėti valdžios elito bandymais taikyti jėgą demokratijos išsaugojimo vardu. Nemažai išsilavinusių piliečių pasitiki grubiomis žiniasklaidos manipuliacijomis. O dalis kritiškai mąstančių visuomeninių grupių galvoja, jog įmanoma vėl sukelti naują Sąjūdžio bangą. Skaityti toliau
Indijos-Baltijos Prekybos Rūmai (IBCC) buvo įsteigti 2009 metais, siekiant padėti Indijos ir Lietuvos verslininkams užmegzti naujus verslo kontaktus, stiprinti ekonominius ryšius su Indija, skatinti prekybą ir investicijas, taip pat palengvinti bendradarbiavimą turizmo, kultūros ir švietimo srityse.
Nuo 2013 m. sausio mėn. Indijos-Baltijos Prekybos Rūmai Indijoje Delio m. atidarė savo Atstovybę, kuriai juridinį pagrindą padėjo Lietuvos Respublikos ambasadoje Indijoje, pasirašyta sutartis tarp Indijos-Baltijos Prekybos Rūmų ir Indijos kompanijos „India Buying Consultants Pvt.Ltd.“, kuria remiantis, „India Skaityti toliau
Latvija planuoja nuo 2014 m. sausio mėnesio įsivesti eurą. Regis, Lietuvos kaimynei pavyks įgyvendinti visus reikalavimus ir atitikti reikiamus kriterijus. Tačiau šiuo klausimu savo poziciją pareikšti dar turės ir Europos Komisija.
Tarptautinėse rinkose ir žiniasklaidoje pastaruoju metu Latvijai teko nemažai dėmesio. Tiesa, šįkart naujienos kur kas pozityvesnės nei buvo prieš penkerius metus, kai bankrutavo trečias pagal dydį Latvijos bankas. Šalis kuria ambicingus planus jau po metų įsivesti eurą ir tapti aštuonioliktąja euro zonos šalimi. Skaityti toliau
Dar nesulaukus galutinių rinkimų rezultatų, Laisvosios rinkos instituto (LLRI) atstovai vėl plauna vartotojų, o tuo pačiu ir rinkėjų smegenis tuo, kad dėl kainų kilimo kalta valdžia, nes pradeda per daug kištis į rinką. Deja, viskas yra atvirkščiai. Dėl visiško valdžios neįgalumo reguliuojant rinkos santykius, pagrindinėse prekių ir paslaugų sferose susiformavo praktiškai nekontroliuojamos monopolinės ir oligopolinės struktūros. Šilumos ūkį išnuomavus privatininkams šilumos kainos, nežiūrint to, jog turime Valstybinę kainų ir energetikos komisiją, pasiekė tokias ribas, kad gyventojai paniškai pradėjo bijoti šildymo sezono. Dabartinės valdžios, taip pat ir Prezidentės, Skaityti toliau
Spalio 26 dieną Vilniuje vyksiantis Baltijos regiono šalių Investuotojų Forumas sukvies ne tik regiono, bet ir pasaulio verslo lyderius: panelinėje šio forumo diskusijoje susitiks didžiausių informacinių technologijų ir telekomunikacijų įmonių vadovai. Diskusijoje „Informacinių technologijų ateitis – kur mes einame ir kas mūsų laukia?“ dalyvaus aukščiausio lygmens vadovai iš bendrovių „Microsoft“, „Hewlett-Packard“, „Huawei Technologies“, „Samsung Electronics“ ir „TeliaSonera“. Pokalbį moderuos teisininkų kontoros „Lawin“ partneris dr. Andrius Smaliukas.
Pasak diskusijos dalyvių, norint prognozuoti artimiausią Baltijos šalių IT rinkos ateitį, Skaityti toliau
Spalio 5-7 dienomis Kauno Žalgirio arenoje savo produkciją Lietuvos ir užsienio lankytojams pristatys per 80 gamintojų. Jau tradicija tapo Lietuvos gamintojus pakviesti pristatyti savo gaminius ir paslaugas parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“. Prieš tai įvykusios parodos įrodė, kad susidomėjimas lietuviškais gaminiais yra didžiulis ne tik vidaus rinkoje. Šiemet laukiama dar daugiau lankytojų iš užsienio.
Greta tokių gerai žinomų lietuviškų įmonių kaip „Pakaita“, „Žemaitijos pienas“, „Klaipėdos duona“, „Biržų duona“, „Biovela“, „Acorus Calamus“, „Kauno liftai“ ir kitų, parodoje bus galima susipažinti ir su dar visai jaunais Lietuvos gamintojais, kurie atkakliai skinasi kelią į Lietuvos ir užsienio rinkas. Skaityti toliau
Seimas po pateikimo pritarė Kainų įstatymo pataisų projektui Nr. XIP-4177. Teikiamu projektu siūloma įmonėms, prekiaujančioms maisto produktais, uždrausti imti bet kokį kitą mokestį ir reikalauti kitų finansinių įsipareigojimų už vidaus rinkoje realizuojamus maisto produktus, išskyrus prekybinį antkainį, kuris didmeninėje prekyboje negalėtų būti didesnis nei 25 procentai nuo iš gamintojo įsigyto produkto kainos, o mažmeninėje prekyboje negalėtų būti didesnis nei 50 procentų nuo iš gamintojo įsigyto produkto kainos.
Tais atvejais, kai mažmenininkas pirktų iš didmenininko, prekybinis antkainis negalėtų viršyti 25 procentų. Skaityti toliau
Iš stalčiaus ištraukiau keturių metų senumo rašliavą. Šį kartą ekonomine tema. Neesu „ykanamystas“, bet tai buvo bandymas nesusipratusio naivuolio akimis pasižiūrėti į tai kas darosi vitrinų užkulisiuose prieš vadinamąją pirmąją krizės bangą. Straipsnį spausdino vienas nedidelio tiražo ezoterinis žurnalas. Kad neprapultų geras daiktas, įdedu jį čia gerokai „nusunktą“. Nieko naujo, bet vis dėl to gal kam bus įdomu.
Žmonės, kurie supranta viešojo žodžio valdymo technologijas, praktiškai gali valdyti žmonių likimus, socialinius procesus ir net pačią materiją. O tie, kurie to nesugeba, tėra paklusnios avių bandos. Skaityti toliau
