Žymos archyvas: POW

S. Ignatavičius. Nenuilstantis kovotojas už Lietuvos laisvę Jonas Šimkus (1)

45552509_253319108689007_5173872365318176768_n

Skiriama Vyčio Kryžiaus ordino kavalierio mjr. Jono Šimkaus 50-osioms mirties metinėms

Lietuvos kariuomenės savanoris, Nepriklausomybės kovų dalyvis, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, Šaulių sąjungos ugniagesių inspektorius, aktyvus Detroito lietuvių benduomenės ir Lietuvių karių veteranų sąjungos „Ramovė“ Detroito skyriaus narys, šaulys, majoras Jonas Šimkus gimė 1889 m. vasario 1 d. Rytų Vydutaičių kaime, Kulmenų valsčiuje, Tilžės apskrityje ūkininkų Jono ir Elskės (merg. – Juozapaitytė) Šimkų šeimoje. Skaityti toliau

A. Liekis. Padėka garbingajam p. Ryšardui Maceikianiecui (49)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Šiandien (2018 03 03) perskaitęs „Alke“ Jūsų laišką Lenkijos prezidentui Andžejui Dudai labai apsidžiaugiau Jūsų patriotiškumu, tikru inteligentiškumu ir garbingumu, kuriuo taip trūksta daugeliui lietuvių net su aukščiausiais mokslo laipsniais,  į aukščiausias valdžios kėdes atsisėdusiems;  batlaižiškos, baudžiauninikiškos  nuostatos tebevyrauja ir tarp Lietuvos  istorikų,ypač  apdovanuotojų ordinais „Už nuopelnus Lenkijai“ – daugelis jų, užuot rimtai panagrinėję lietuvių Tautos ir valstybės žūties priežastis, skuba, kaip ir sovietinės okupacijos metais įsiteikti tik svetimiesiems, Skaityti toliau

A. Liekis. J. Pilsudskis – Lietuvos daigas subrendęs jai piktžole (45)

Stalinas, Pilsudskis, Hitleris | Alkas.lt koliažas

Gruodžio 5 d., prieš 150 metų Švenčionių rajono Zalavo kaime sulenkėjusio lietuvių šlėktų Pilsusdskių šeimoje gimė ketvirtas vaikas (iš dvylikos) lietuvių vadintas Juozelis (Juzefas), būsimas Lenkijos viršininkas, diktatorius, maršalas ir Lietuvos rytų pavergėjas. Bet ir šiandieną daugelio lenkų ir sulenkėjusių davatkų bei šovinistų dievinamas, tarp kurių nemažai ir linkusių melstis prie lietuviško akmens su įbetonuota jame to lenkų maršalo širdimi Vilniuje, prie Rasų kapinių vartų. Daugeliui tas garbinimas atrodo Skaityti toliau

E. Lukoševičius. Baltarusių karžygiai – Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės kariai (nuotraukos) (6)

Atskirojo Baltarusių Bataliono karininkai. Kaunas. 1921 m. Centre bataliono vadas pulkininkas A.Uspenskis šalia jo kapitonas B. Blagoveščenskis, abu Lietuvos Nepriklausomybes kovu dalyviai | VDKM archyvo nuotr.

Straipsnį skiriu Kovo 25 d. –Baltarusijos Nepriklausomybės dienai ir  artėjančiam Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, visiems žinomiems ir nežinomiems Lietuvos savanoriams sunkiausiu metu gynusiems Laisvę ir Nepriklausomybę.

Švęsdami Lietuvos Nepriklausomybės dieną Vasario 16 tają, pasitikdami Kovo 11 tają, būdami artėjančio Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio akivaizdoje, turime progą ir pareigą prisiminti savo valstybės didvyrišką istoriją ir tuos, kurie gynė ir kovėsi, dėl jos laisvės ir Nepriklausomybės.

Latvijoje, Červonkos kaimo kapinėse stūkso įspūdingas paminklas, menantis garbingą  istoriją. O ji nepaprasta, galbūt daugeliui visai net nežinoma, užmiršta. „Keleivi, pasakyk Skaityti toliau

V. Volkus. Kuo skiriasi vokiečių rudas erelis nuo lenkų baltojo (8)

Alkas.lt nuotr.

Lietuva po 120 rusų carų nelaisvės metų – nacionalinės priespaudos, gimtojo žodžio draudimo, jos vardo išbraukimo iš pasaulio tautų ir valstybių tarpo, rusinimo ir lenkinimo, dėka lietuviško kaimo nepraradusio lietuvybės, išlaikiusio lietuvių kalbą, iš jo 19 amžiaus pabaigos kilusių šviesuolių, Lietuva buvo prikelta tautiniam atgimimui.

Pasinaudojusi kaimyninių imperinių valstybių tarpusavio prieštaravimais, dėl ko 1914 metais kilo pirmas pasaulinis karas besitęsiąs keturis metus nualino kariaujančias šalis. Kilusiomis revoliucijomis pasinaudojo pavergtos tautos, jų tarpe ir Lietuva. Skaityti toliau

V. Volkus. Nužerkime užmaršties šydą (4)

Marcelė Kubiliūtė

Lietuvių tautos ir valstybės istorija kupina didvyriškumo kovose už laisvę ir nepriklausomą gyvenimą. Tos šventos kovos puslapiuose šalia vyrų aukso raidėmis įrašyta ne viena moteris pagarsėjusi žygdarbiais kautynių metu, savo asmeniniu pavyzdžiu drąsinusi kovos draugus.

Istorijos šaltiniai mini 1831 metų sukilimo dalyvę prieš rusų okupantus pakėlusią kardą 25 metų grafaitę kapitonę Emiliją Pliaterytę – Lietuvoje gimusios už jos laisvę ir žuvusios žygdarbius, kurios vadovaujamas sukilėlių kovos dalinys sutriuškino ne vieną į šalį besiveržiančią grobikų koloną. Skaityti toliau

V.Volkus. Ar galima įveikti nepasitikėjimą? (22)

1385 m. Krėvos ketinimo sutartimi LDK valdovas Jogaila susitarė su Lenkijos karalystės atstovais krikštytis, apkrikštyti lietuvius, vesti Lenkijos karūnos paveldėtoją karalaitę Jadvygą, apmokėti 200 tūkstančių auksinių jos sužadėtiniui Vilhelmui už sužadėtuvių sulaužymą. Tos personalinės unijos metu LDK turėjo tapti Lenkijos karalystės vasaline kunigaikštyste. 200 tūkstančių Jogaila sumokėjo, o mes, likę lietuviai, mokame iki šių dienų.

1386 m. vasario 18 d. Jogaila apsikrikštijo, sutuoktuvių metu buvo karūnuotas Lenkijos karaliumi, Skaityti toliau

A. Liekis. Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas (III) (8)

dr. Algimantas Liekis | aidas.lt nuotr.

Kaip ir galingosios Lietuvos žlugimo metais, kartojasi, kad svarbiausieji valstybėje postai atitenka ne Lietuvos patriotams, protingiausiems, o tiems, kuriems savas dvarelis svarbesnis už lietuvių tautos, savarankiškos Lietuvos išsaugojimą, kuriems buvo ir yra visai nebesvarbu, kas valdys, kas ir kokia kalba kalbės, o tik ar netrukdys jiems turtėti ir savo galia puikuotis, išlaikyti savo rankose valdžią.

Net Lietuvos aukštąsias mokyklas, jau norima paversti tarptautinėmis – internacionalinėmis.

Tai, kad gali įsigalėti tik vienas koks luomas, klanas, kad net tarptautiniuose forumuose gali šmeižti valstybę, jos suvereną tomaševskiai Skaityti toliau

A. Liekis. Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas (I) (8)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Pirmiausia, dėl pačios Suvalkų sutarties. Mes, lietuviai, kuriems brangi nepriklausoma Lietuva, ją prisimename, ją vertiname kaip lenkų šovinistų ir jų vado – Lenkijos viršininko J.Pilsudskio, jo šutvės kaip niekšingumo ir veidmainiškumo patvirtinimo dokumentą. Pačioje Lenkijoje tiek praeityje, tiek dabar neretai tyliai pripažįstama, kad ji buvo tik klaida, nes, girdi, ir be jos būtų buvę galima prisijungti ne tik Rytų Lietuvą, Vilnių, bet ir visą Lietuvą. Bet, sakoma, mes praeitį vertiname ne pagal tai, kas ir kaip galėjo būti, o kaip buvo ir kodėl.

Taigi tada, 1920 m. vasaros pabaigoje, po pergalės prieš Raudonąją armiją, lenkų dievukui J.Pilsudskiui atrodė, kad tokia sutartis reikalinga, kad pateisintų savo planus – okupuoti Vilnių, Skaityti toliau

A.Vailentienė. Ar reikėjo Lietuvai priimti Hymanso projektą? (1)

Lietuvos ir Lenkijos delegacijos derybų Kalvarijoje metu 1920 m. rugsėjo 16–18 d.

Pirmojo pasaulinio karo metais susidarė palankios aplinkybės Lietuvai ir Lenkijai išsivaduoti iš daugiau nei šimtmetį trukusios okupacijos ir sukurti nepriklausomas valstybes. Abiejų valstybių kūrėjai politikai savo tautas vadino istorinėmis, deklaravo atkuriantys valstybingumą, tačiau sukūrė tautines valstybes. Konfliktas dėl sienų virto karu, kurio metu Vilniaus kraštas atiteko didesnei ir stipresnei Lenkijai.

Dr. Edmundas Gimžauskas (1) rašė, kad Vakarų valstybėms buvo nepriimtina tai, kad J. Pilsudskis istorinio valstybingumo teises įrodinėja karine jėga ir moderniosios Lenkijos imperializmo labui. Jos ryžosi šiame ginče lietuviškai alternatyvai suteikti lygias galimybes, Skaityti toliau

V. Landsbergis. Juzefo Pilsudskio didžioji klaida (9)

Vytautas Landsbergis

Prof. Vytauto Landsbergio kalba pasakyta 2010 m. spalio 9 d. Vilniaus rotušėje įvykusiame Suvalkų sutarties sudarymo ir jos sulaužymo 90-ečio paminėjime.

Prieš 90 metų, spalio 7–ąją, Suvalkuose buvo pasirašyta Lietuvos–Lenkijos paliaubų sutartis. Ji nustatė skiriamąją liniją tarp abiejų valstybių jau kurį laiką permainingai kovojusių ginkluotųjų pajėgų, o ši linija, dalykams taikingai klostantis, galimai būtų tapusi ir Lietuvos–Lenkijos valstybine siena su senąja sostine Vilniumi tvirtai Lietuvos pusėje. Todėl spalio 7–osios datai Lietuvos istorijoje skirtina didesnis dėmesys, nors ilgokai buvo kur kas labiau akcentuojama spalio 9–oji – atnaujinto karinio konflikto ir Lietuvos didžiosios nelaimės diena. Skaityti toliau