Sausio 1 d., įsigaliojo draudimas prekių ar gaminių pardavimo vietose neatlygintinai dalyti lengvuosius plastikinius pirkinių maišelius, kurių sienelės storis yra nuo 15 iki 50 mikronų. Tai storesni maišeliai, dažniausiai su prekybos centro logotipu. Draudimas netaikomas labai lengviems plastikiniams pirkinių maišeliams, kurių sienelės storis yra iki 15 mikronų ir kurie dažniausiai naudojami higienos tikslais arba kaip pirminė pakuotė nefasuotiems maisto gaminiams. Skaityti toliau
Žaislų rinkos vertė pasaulyje pernai pasiekė 89 mlrd. JAV dolerių, nes kasmet didėjantį pardavimą skatina mažėjančios žaislų kainos. Belaukiant Kalėdų, žaislų paklausa dar labiau išauga. Kodėl būtina rūšiuoti nereikalingus žaislus?
Žaislų pardavimas pasaulyje pernai, palyginti su 2017 metais, išaugo 2,3 proc., iki 89 mlrd. JAV dolerių (apie 78 mlrd. eurų). Vien per pastaruosius penkerius metus pasaulinės žaislų rinkos augimas siekė 15 proc., skelbiama kompanijos „NPD Group“ atliktame pasaulinės žaislų rinkos tyrime. Skaityti toliau
Automobilių pramonė naudoja gamyboje vis daugiau plastiko. Didėjantis automobilių plastiko atliekų srautas pareikalaus kur kas daugiau lėšų šioms atliekoms surinkti ir sutvarkyti. Ar Lietuvoje tinkamai sutvarkomas neigiamą rinkos vertę turintis automobilių plastikas?
„Automobilių gamintojams metalines dalis keičiant plastikinėmis ateityje neišvengiamai daugės plastiko atliekų. Dėl to gamintojai ir importuotojai, kuriems yra pareiga finansuoti Skaityti toliau
Šalies namų ūkių pirkinių krepšelio tyrimo rezultatai nustebino net pačius tyrėjus. Paaiškėjo, kad perkamiausia Lietuvos gyventojų prekė yra plastikinis pirkinių krepšelis. Antroje vietoje pagal populiarumą atsidūrė loterijos bilietas.
Tyrimą atlikusios trijose Baltijos šalyse savo veiklą plėtojančios kompanijos „BALTMI“ duomenimis, šių metų rugsėjo mėnesį bent kartą plastikinį maišelį pirko 67 proc. visų namų ūkių, iš kurių kiekvienas vidutiniškai per mėnesį parduotuvėse įsigijo 3,94 maišelio. Vertinant visus pirkėjus, kiekvienam namų ūkiui vieno apsipirkimo metu vidutiniškai tenka po 1,1 plastikinį pirkinių maišelį. Skaityti toliau
Automobilio padanga, iki tapdama nebenaudotina, nurieda mažiausiai 30 tūkstančių kilometrų. Tačiau net ir po to jos gyvenimas nesibaigia – pasak ekspertų, iš vienos automobilio padangos, ją perdirbus, galima gauti iki 800 gramų benzino sudėtį atitinkančio produkto. Panaudotų padangų vertimas kuru – vienas iš sprendimų, padedančių atsikratyti šių aplinkai pavojingų atliekų.
„Padangos gamyboje naudojamos įvairios medžiagos (gamtinė ir sintetinė guma, tekstilė, įvairūs kiti priedai), Skaityti toliau
Ar žinojote, kad plastikas suyra tik per 500 metų? Šiandien pagaminama ir suvartojama net 20 kartų daugiau plastiko, nei prieš 50 metų, o iš 25 dviejų litrų plastikinių butelių galima pagaminti megztinį suaugusiam žmogui! Masinis pakuočių naudojimas antrinių žaliavų surinkimą ir perdirbimą pavertė viena didžiausių šių dienų aktualijų. Atsakymo į klausimą, kaip supaprastinti ir padidinti perdirbamų atliekų rūšiavimą, ieško projekto „isort“ komanda, Skaityti toliau
Seni baldai, langai, dviračiai, naudotos padangos – tai atliekos, kurios turi keliauti ne į mišrių atliekų konteinerius, bet į joms skirtas didelių gabaritų atliekų aikšteles. Tokių Lietuvoje yra beveik 90.
Į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles gyventojai atliekas gali vežti nemokamai. Čia galima vežti ne tik senus baldus – lovas, spintas, stalus, komodas, bet ir langus, dviračius, kilimus, radiatorius, automobilines kėdutės, naudotas padangas, vežimėlius ir kitas buityje susidarančias didelių matmenų atliekas.
Šiose aikštelėse taip pat priimamos buityje susidarančios pavojingos atliekos, plastikas, stiklas, metalas, statybinės atliekos ir kt. Skaityti toliau
Šią savaitę Briuselyje vykusiame Aplinkos Tarybos posėdyje ministrai aptarė lengvųjų plastikinių maišelių suvartojimo mažinimo tikslus kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje.
Europos Komisijos atliktas poveikio aplinkai vertinimas atskleidė, kad lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių ES valstybių gyventojai sunaudoja nevienodai. Pavyzdžiui, Estijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Portugalijoje vienas žmogus per metus jų sunaudoja maždaug 400, o Suomijoje, Danijoje, Liuksemburge, Airijoje – mažiau nei 10. Skaityti toliau
Nuo 2015 metų Lietuvoje pradės veikti užstato sistema vienkartinei plastikinei, metalinei ir stiklinei gėrimų pakuotei.
Aplinkos ministerija surengė gyventojų apklausą ir išsiaiškino, kad net 67 proc. apklaustųjų teigiamai vertina tokios sistemos diegimą. Jau dabar ne per drąsu būtų teigti, kad nuo to išloštų Lietuvos miškai, paežerės, pakelės ir viešo susibūrimo vietos, nes būtent jos yra labiausiai teršiamos plastikiniais buteliais ir metalinėmis skardinėmis. Skaityti toliau
Šiandien, vasario 25 d., pasitarime Vyriausybė iš esmės sutarė dėl Aplinkos ministerijos siūlymo Lietuvoje įvesti vienkartinių pakuočių užstato sistemą. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisos bus perduotos svarstyti Seimui.
Įstatymo pataisos parengtos atsižvelgus į didėjantį aplinkos teršimą vienkartinių, ypač gėrimų, pakuočių atliekomis ir nepakankamai veiksmingą komunalinių atliekų surinkimo sistemą. Dabartinė pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo sistema – rūšiuojamasis surinkimas konteineriais ir tinkamų perdirbti pakuočių atliekų atskyrimas iš mišrių komunalinių atliekų srauto – neužtikrina, Skaityti toliau
„Žemės ištekliai visai ne amžini“, – ne visus jaudinančią tikrovę primena Warner Philips, verslininkas ir investuotojas į švarias technologijas. Jo giminės ankstesnės kartos XX a. pradžioje dalyvavo sudarant elektros lempučių gamintojų kartelį, pažymėjusį suplanuoto prekių senėjimo pradmenis istorijoje. Tuo vartotojiškos visuomenės užgimimo laiku nieko nedomino darnus vystymasis. Tačiau ir dabar besibaigiančiais planetos ištekliais ne visi linkę rūpintis, kol atliekų stirtos neremia jų tvorų.
Daugeliui iš mūsų nauji pirkiniai padeda ir džiaugsmą sukelti, ir liūdesį numalšinti, ir dėkingumą išreikšti. O klausimas – kur dedamos atgyvenusios prekės – lieka neužduotas. Skaityti toliau
