Žymos archyvas: piktybiniai navikai

Gimdos kaklelio vėžys: problema, rizika ir prevencija (0)

efoto.lt, Jolitos P. nuotr.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad Lietuvoje piktybiniai navikai yra antroji dažniausia mirties priežastis (po širdies ir kraujagyslių ligų). 2011 metais jie buvo beveik penktadalio visų mirties atvejų priežastis. Tarp moterų vienas iš dažniausiai pasitaikančių piktybinių navikų yra gimdos kaklelio vėžys. Vilniaus universiteto Onkologijos instituto duomenimis, 2010 metais užregistruoti 462 mirties nuo gimdos kaklelio vėžio atvejai. Praėjusiais metais ši liga nusinešė 213 moterų gyvybes. Palyginti su mirtingumu Europoje, Lietuva atrodo ganėtinai liūdnai. Eurostato duomenimis, 2009 metais ES šalyse mirštamumas nuo gimdos kaklelio vėžio siekė vidutiniškai Skaityti toliau

Onkologijos mokslo strategija: ar ji yra Lietuvoje? (0)

efoto.lt, V. Lečo nuotr.

Kokie naujausi mokslo, ieškančio kelių, kaip kontroliuoti vėžį, pasiekimai ir  kokia onkologijos mokslo strategija Lietuvoje diskutuos Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (VUOI) mokslinis sekretorius dr. Ernestas Janulionis, VUOI Mokslinių tyrimų centro vadovas dr. Vydmantas Atkočius, VUOI Biomedicininės fizikos laboratorijos vedėjas prof. Ričardas Rotomskis, VUOI Klinikinių tyrimų grupės vadovė dr. Rūta Briedienė, Lietuvos mokslo tarybos atstovas. Skaityti toliau

Santariškių klinikose atlikta reta operacija (1)

Santariškių klinikų nuotr.

Pirmą kartą Lietuvoje, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose atliktas dalies kepenų pašalinimas 40 metų pacientui, kurio kepenys ir pagrindinė kraujagyslė (apatinė tuščioji vena) buvo peraugę navikiniu audiniu. Operacija atlikta sustabdžius paciento kraujotaką.

Dar prieš keletą metų kepenų navikai, peraugantys į vieną iš dviejų pagrindinių kūno kraujagyslių, nebuvo šalinami. Minimas pacientas kreipėsi į Santariškių klinikų medikus dėl atsitiktinai Skaityti toliau

SAM ragina moteris aktyviau tikrintis dėl krūties vėžio (0)

 efoto.lt, Martyno nuotr.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ragina asmens sveikatos priežiūros įstaigas aktyviau informuoti moteris apie vykdomą atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programą, o moteris drąsiau naudotis programos teikiamomis galimybėms.

Pasaulyje ir Lietuvoje krūties vėžys yra dažniausias moterims nustatomas piktybinis navikas ir dažniausia jų mirties priežastis. Kasmet pasaulyje nustatoma virš 1 milijono krūties vėžio atvejų, dažniausiai 50–69 metų moterims, tačiau pastebimas ir sergamumo didėjimas tarp keturiasdešimtmečių.

Pasak sveikatos apsaugos viceministrės Noros Ribokienės, SAM nuolat skiria dėmesį prevencinėms, tarp jų krūties vėžio programai,  nes įrodyta, ankstyva šios ligos diagnostika, pirmoje stadijoje nustatytas vėžys, laiku paskirtas gydymas – tai reali galimybė pasveikti. Skaityti toliau

Anksti diagnozavus prostatos vėžį, galima pasveikti (0)

efoto.lt nuotr.

Lietuvoje nuo prostatos vėžio kasmet miršta 500–600 vyrų. Prostatos vėžys kasmet nustatomas per 3 tūkstančiams Lietuvos vyrų. Ši vėžio forma sudaro 25 proc. visų Lietuvos vyrams diagnozuojamų vėžio atvejų. Sergančiųjų šia liga amžius jaunėja. Plungės rajone 2011 m. nuo prostatos vėžio mirė 5 vyrai. Rajono vyrų mirtingumas nuo šios ligos didesnis už Lietuvos vidurkį.

Ankstyvojoje stadijoje liga neturi specifinių požymių – skausmo, kitų sveikatos sutrikimų, o gydymas efektyvus tik nustačius ankstyvąją stadiją. Visuomenės sveikatos specialistai primena, kad visiems 50–75 m. amžiaus vyrams Skaityti toliau

GMO skandalas: žiurkės maitintos genetiškais modifikuotais kukūruzais nepagydomai susirgo (0)

Žiniasklaidoje itin garsiai nuskambėjo prancūzų atliktas tyrimas, kuriame akivaizdžiai matomas, koks yra genetiškai modifikuoto maisto poveikis organizmui. Šis tyrimas buvo atliekamas su žiurkėmis. Išvydus rezultatus, retas panorėtų „paskanauti“ tokio genetiškai modifikuoto maisto.

„Slapto tyrimo metu žiurkės du metus buvo maitinamos amerikiečių įmonės „Monsanto“ genetiškai modifikuotais kukurūzais. Gyvūnų organizmuose išsivystė milžiniško dydžio piktybiniai navikai. Skaityti toliau

Rugsėjo 22-oji minima Tarptautinė lėtinės mieloleukemijos žinomumo diena (0)

efoto.lt, L.Kaleinikovaitės nuotr.

Pirmą kartą Tarptautinė lėtinės mieloleukemijos žinomumo diena paminėta 2011 m. rugsėjo 22 dieną. Tikimasi, kad, minint šią dieną, apie lėtinę mieloleukemiją kasmet sužinos vis daugiau žmonių.

Lėtinė mieloleukemija – tai viena rečiausių lėtinių piktybinių kraujo vėžio formų, kurios metu pažeidžiami kaulų čiulpai, kraujas, padidėja blužnis bei kepenys. Lėtinė mieloleukemija yra lėtai progresuojanti liga, kuri paprastai pasireiškia vyresniame amžiuje ir labai retai – vaikams.

Nustatyta, kad lėtinę mieloleukemiją, kaip ir daugumą kitų leukemijų, sukelia geno, kontroliuojančio kraujo ląstelių augimą ir vystimąsi, įgytas pokytis (mutacija). Priežastys, dėl kurių susergama lėtine mieloleukemija, nėra visiškai aiškios: galimas jonizuojančios radiacijos poveikis, cheminių medžiagų (pvz., benzolo) įtaka, Skaityti toliau

Ką žinote apie piktybinę kraujo ligą – limfomą? (1)

Plungės miesto savivaldybės nuotr.

Limfoma – viena dažniausių kraujo vėžio rūšių, kuris pirmiausia pažeidžia limfmazgius, bet ilgainiui gali išplisti ir į kaulų čiulpus, blužnį, kepenis, plaučius bei kitus organus. Visos limfomos suskirstytos į dvi dideles morfologines grupes: Hodžkino ligą ir ne Hodžkino limfomas. Tikslios šios piktybinės kraujo ligos priežastys nėra žinomos. Limfoma – liga, nepaisanti amžiaus. Ja gali susirgti tiek vaikai, tiek suaugę žmonės. Limfoma, kaip ir kiti piktybiniai navikai, nėra infekcinė liga ir nuo kito žmogaus ja neužsikrečiama.

Plungės rajono žmonių ši liga, deja, taip pat neaplenkia: 2011 m. nuo limfomos mirė 6 rajono gyventojai. Skaityti toliau

Saulė – gyvybės ar mirties „bučinys“? (0)

efoto.lt | V.Šauklio nuotr.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, visame pasaulyje kasmet diagnozuojama apie 132 tūkst. melanomos atvejų. Norvegijoje ir Švedijoje šios ligos atvejų per 45 metus patrigubėjo, o JAV per 30 metų padvigubėjo. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos įvertinimą, daugiau kaip 20 proc. kataraktos atvejų gali būti dėl UV poveikio, ypač valstybėse, esančiose arti pusiaujo. Skaityti toliau

Vėžys: amžina liga ir amžinai ieškomi gydymo metodai (0)

efoto.lt | M.Grigelionio nuotr.

Vėžys egzistuoja nuo kur kas senesnių laikų, nei žemės paviršių palietė žmonės. Jau dinozaurų fosilijose mokslininkai nustatė piktybinių navikų požymių, o iškastame 2700 metų senumo žmogaus skelete rasta kaulų pažeidimų, būdingų prostatos vėžio metastazėms. Hipokratas pavadino piktybinį naviką vėžiu, kadangi jam šis priminė daugiakojį ar daugiažnyplį padarą dėl gausaus kraujagyslių tinklo navike.

Neseniai žurnale „Nature“ išspausdintoje apžvalgoje diskutuota, ar piktybiniai navikai yra civilizacijos produktas ir pasekmė, ar jie jau buvo žinomi priešistoriniais laikais. Skaityti toliau

Kartu tai – įmanoma (0)

Nuo 2005 metų vasario 4-oji diena minima kaip pasaulinė vėžio diena. 2012 metais minimos dienos šūkis – „Kartu tai – įmanoma“  – nes kiekvienas žmogus, organizacija ar vyriausybė, atlikdama savo vaidmenį, gali prisidėti prie ankstyvų vėžio ir kitų lėtinių neinfekcinių ligų mirčių atvejų sumažinimo (iki 2025 m. numatyta sumažinti mirčių skaičių iki 25 proc.).

Vėžys (lot. cancer) – tai terminas, kuris mūsų kalboje dažniausiai reiškia piktybinį naviką. Šis terminas kilęs nuo lotyniško upių vėžio pavadinimo (cancer), nes vėžys (liga) kabinasi prie bet kurios kūno dalies kaip upių vėžys savo žnyplėmis. Skaityti toliau

Paskelbti Lietuvos 2010 metų mirties priežasčių duomenys (0)

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registras paskelbė Lietuvos 2010 m. mirties priežasčių duomenis. Lietuvoje 2010 m. mirė 42120 žmonių (vyrų – 21536, moterų – 20584), t. y. 88 žmonėmis daugiau nei 2009 m. 

„Pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia. Pagrindinės mirties priežastys išlieka tos pačios: kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys. Šios trys pagrindinės mirties priežastys 2010 m. sudarė 85,3 proc. visų mirties priežasčių. Skaityti toliau