Tiems, kas vakar nematė „Patriotų“ laidos. Tada, kai filmavome tuos kadrus, dar daug ko Labanoro girioje nebuvome atradę. Šiandien vaikščiojau po Alnio hidrografinį draustinį, kurio du trečdaliai jau iškirsta, ir galvojau: juk tai šimtmečio nusikaltimas. Ne tik prieš gamtą, bet ir prieš žmogų.
Įdomu, ką darytų žmonės kitose valstybėse, jei iškirstų jų nacionalinius parkus, kurie ne tik gamtą saugo, bet ir reprezentuoja valstybę. Vienareikšmiškai: plynų kirtimų padaryta Skaityti toliau
Su tautosakininku, tekstologu, redaktoriumi, apie septyniasdešimties mokslinių ir visuomenei skirtų leidinių sudarytoju ir parengėju, 2006 m. Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatu Konstantu Algirdu Aleksynu kalbasi Juozas Šorys.
– Gimėte, iš toliau žiūrint, Suvalkiją ir Dzūkiją aprėpiančiame regione, bet vis dėlto jau suvalkietiškoje Prienų krašto pusėje. Kokie pirmieji Jūsų atmenami pradžių pradžios, kūdikystės arba ankstyvosios vaikystės, ir vėlesni įspūdžiai išliko atmintyje? Skaityti toliau
Žmonių veiksmai ir poelgiai priklauso nuo minčių. Juos lemia mintys. Dar griežčiau: veiksmai ir poelgiai tiesiog yra įsikūnijusios ar įkūnytos mintys. O jei kas to nesupranta, tai tik dėl to, kad išvis nemato, nepastebi savo minčių, o gal net ir savo veiksmų – vien tik padarinius ir tik tada, kai jie jau užgula visu svoriu.
Tačiau mintys nebūna pavienės, atskiros – mintys gyvena sūkuriais, arba spiečiais. Štai įsisuko vienoks minčių sūkurys, apniko vienoks minčių spiečius, štai kitoks. Skaityti toliau
Istorinę atmintį, moralines, emocines ir dvasines tautos dominantes saugantys nacionaliniai simboliai spinduliuoja pasaulėjautą ir pasaulėžiūrą formuojantį, individus į tautą telkiantį, nacionalinį sąmoningumą ir prigimtines kultūrines šaknis palaikantį lauką, sergstintį tautą nuo išsivaikščiojimo ir ištirpimo pasaulio mišrainėje.
Šiandien, kai sistemingai niekinami bei naikinami lietuvių tautos dvasinę teritoriją sergintys simboliai, apie jų svarbą ir būtinybę juos ginti kalbamės su žinomu mitologu, mokslų daktaru Dainiumi RAZAUSKU. Skaityti toliau
Trečiąjį spalio mėnesio savaitgalį Lietuvos romuviai iš Vilniaus, Kauno, Žemaitijos traukė į šiaurę pas savo dvasios brolius ir seseris latvių dievturius, kurie sukvietė į jau tapusį gražia tradicija susitikimą. Ši bendra Baltų Krivulė buvo jau ketvirtoji, o Latvijoje antroji. Lygiai tiek pat kartų apie tikėjimo potyrius ir naujus dvasinio pobūdžio atradimus kalbėtasi ir Lietuvoje.
Kiekviena bendra Krivulė skiriama kuriai nors svarbiausiai temai. Šį kartą pasiūlyta pasigilinti į tai, ką mes vadiname baltų dvasia. Skaityti toliau
Karolio Didžiojo premijos įteikimo Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei proga Achene, Vokietijoje, skambės lietuviškos dainos, vyks Lietuvos liaudies kultūros centro tautinių kostiumų kolekcijos teatralizuotas pristatymas „Raštų pynė“.
Gegužės 9 d. Acheno rotušės Karūnavimo salėje oficialios ceremonijos metu Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei bus įteiktas Karolio Didžiojo apdovanojimas. 1950 m. įsteigta premija yra garbingiausias ir žinomiausias apdovanojimas asmenims, ypatingai nusipelniusiems Europos vienijimosi idėjai. Tarp Karolio Didžiojo premijos apdovanotųjų paminėtinos tokios asmenybės kaip Vinstonas Čerčilis, Džordžas Maršalas(George Marshall), Francas Miteranas(François Mitterrand), Vaclovas Havelas ir kiti žinomi asmenys. Skaityti toliau
Kovo 16 dieną, šiuo metu vykstančiame festivalyje „Kino pavasaris“ įvyks režisieriaus Lino Mikutos ir studijos „Monoklis“ platinamo dokumentinio filmo „Dzūkijos jautis“ premjera.
„Dzūkijos Jautis“ – filmas apie kasdien nykstantį lietuvišką kaimą. Kaimą, sužalotą sovietinės praeities, bet išlaikiusį senąją, archaišką pasaulėjautą. Tai – kitas pasaulis, toli nuo didmiesčių triukšmo, sutvertas Dievo, o ne žmogaus. Tokiame pasaulyje gyvena Jonas arba „Jautis“ (tokią pravardę jam davė kaimiečiai dėl gandų apie jo neįtikėtiną jėgą). Pagrindinio herojaus vedama siužetinė linija pasakoja apie žmones, užstrigusius pasaulyje tarp degradacijos ir šventumo. Skaityti toliau
Šeimos teatro „Lino lėlės“ aktorių, režisierių ir dailininką Liną Zubę apie premjerinį spektaklį, kuriamo lėlių teatro filosofiją, misiją ir kt. kalbina Gitana Gugevičiūtė.
Kodėl „Žuvėjėlis“? Kaip išsirinkote šią pasaką iš galybės kitų lietuvių liaudies pasakų? Kuo ji patraukli, įdomi Jums ir kuo aktuali šiuolaikiniam žiūrovui?
Rinkausi labai sunkiai. Perskaičiau krūvas visokių pasakų, bet kai tiksliai nežinai, ko nori, kai skaitai siužetą ir jo nepreparuoji, nematai, kas po juo slypi, atmeti visas tas istorijas, tuos siužetus. O kodėl „Žuvėjėlis“? Nežinau, kažkaip gražu. Ten jis dainuoja su paukšteliais, paprašo dangaus paukštelių pagalbos ir jie jam padeda… Atradau tinkamus du šios pasakos variantus, iš kurių lipdžiau trečią. Truputį parašiau pats. Skaityti toliau
Jau nuo kitų mokslo metų mokiniai galės nuosekliau susipažinti su etninės kultūros pagrindais – tokiomis jos sritimis kaip tautos būdas, pasaulėjauta, maistas, kraštotyra, žodinis paveldas, kalendorinės šventės, liaudies medicina ir kt. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrąsias programas.
„Jauni žmonės turi pažinti ir vertinti savo tautos ir Lietuvos tradicinę kultūrą. Sužinoję, kodėl mes, lietuviai, lenkai, rusai, žydai ar baltarusiai tokie tapome, gyvendami kaimynystėje su kitomis kultūromis, jie geriau supras bendras sąsajas ir skirtumus. Ugdydami savo tautinį tapatumą, moksleiviai geriau pažins ir kitas tautas, – sako ministras G. Steponavičius, Skaityti toliau
