Kimbrai – legendų ir tikros istorijos pasakojimų apipinta, kadais gyvavusi, reali tauta. Šios tautos žygiai, kurie tęsėsi ilgus šimtmečius, neliko nepastebimi ir dažnam praeities tyrinėtojui kelią didžiulį susidomėjimą bei begalinį norą įminti kadais kimbrų užmintas mįsles. Išmaišę visą Europos žemyną, jie laimėjo daugybę žūtbūtinių mūšių bei patyrė sunkius pralaimėjimus. Visur žengdami kaip užkariautojai, neretai patys kentė nuo stipresniųjų galios. Skaityti toliau
Vasario 20 d., Kultūros ministerijoje, pagerbti gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkurso nugalėtojai. Jau vienuoliktą kartą rengtu konkursu Valstybinė kalbos inspekcija siekia įprasminti Tarptautinės gimtosios kalbos dienos minėjimo paprotį.
„Tai šventė, kai susitinka kalbos grožis ir verslumas, kūrybingumas ir inovacijos, kai kalbos didybė sujungia mus visus, skirtingų sričių atstovus. Šiandien galime tuo kūrybingumu pasidžiaugti – juk tik savo savitumu esame patrauklūs pasauliui“, – sakė renginio dalyvius sveikinęs Skaityti toliau
Brutenio ir Vaidevučio legenda bei Palemonas
Vijūkas-Kojelavičius pirmoje savo „Lietuvos istorijos“ dalyje „Apie lietuvių praeitį prieš italų atvykimą į Lietuvą“ pateikia lietuviškos palemoniados priešistorę, kurioje kalbama apie herulu artumą lietuviams bei apie kimbro Vaidevučio įkurtus religinį centrą Romuvą bei Krivių krivaičio postą [1]. Prieš tai gyvenęs J. Dlugošas mums perduoda žinią, kad Romuvos įkūrėjai prūsai, buvo iš Romos imperijos pabėgę lotynai [2]. Būtent itališka kiltis bei krivaitiška religija ir sieja Skaityti toliau
Žirgų lenktynės – senas paprotys, įsigalėjęs Zarasų rajone dar XVIII a. Pasakojama, kad Dusetose gyvenęs piktas ponas. Kartą pas jį atėjęs baudžiauninkas su gražuole nuotaka. Ponui ji patikusi, ir jis sugalvojęs paveržti merginą. Ponas pasiūlęs vaikinui palenktyniauti žirgais ant ežero ledo. Varžybų nugalėtojui turėjo atitekti mergina. Ponas pasikinkė savo eikliausius žirgus, o vaikinas lenktyniavo su sena kumele. Nežinia, kaip ten buvę, bet vaikinas laimėjo. Ponas baisiai perširdęs ir liepęs nugalėtoją nuplakti. Tačiau tuo metu ežero ledas po pono kojomis lūžęs ir gelmė jį Skaityti toliau
Ggruodžio 29-ąją, Ignalinos rajono Šiūlėnų kaime, vyko iškilminga šventė „Sugrįžkim ir pabūkim kartu“, kuri skirta pagerbti senolius.
Ignalinos rajono Šiūlėnų kaimo bendruomenė puoselėja gražų paprotį – palydint praeinančius metus suruošia iškilmingą šventę „Sugrįžkim ir pabūkim kartu“, kurioje pagerbia ir pasveikina vyriausius gyventojus. Šventės sumanytoja, kaimo bendruomenės pirmininkė Marijona Lukaševičienė kartu su savo jaunosiomis pagalbininkėmis Sniežana ir Julija pasistengė, kad gruodžio 29-ąją Skaityti toliau
Gruodžio 9 d., Vilniaus Katedros aikštėje, vyko šventė vaikams ir jų tėveliams „Sveikas, Seneli Kalėda“, kur susirinkę vilniečiai stebėjo visų Lietuvos kraštų Kalėdų Senelių sueigą – smagią tarmiškai atliekamų programų virtinę. Kiekvieno krašto Kalėda su savo palyda džiugino susirinkusius tuo, kas tam kraštui Kalėdų šventiniame laikotarpyje būdingiausia: žaidimais – Mažoji Lietuva, dzūkų kraštas; dainomis – aukštaičiai, kisielių virti mokino ir juo vaišino suvalkiečiai, o žemaičiai visus pamokė smagaus „Meškutės“ šokio.
Vaikai rašė laišką Lietuvos Kalėdų Seneliui Kalėdai, čia pat jį įmetė į specialią pašto dėžutę ir, o stebukle – tuojau pat gavo atsakymą. Smagu buvo matyti seniausią – Marcinkonių Skaityti toliau
Spalio 28 d. Kaune vyko tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų mugė, skirta Vėlinių papročiams atminti. Apie Vėlinių papročius mugėje pasakojusi etnologė Jūratė Bytautė pabrėžė, jog Vėlinių dieną buvo keliamos vaišės ar net puotos, kurios vėliau būdavo nešamos mirusiesiems ant kapų.
„Per Vėlines švęsti, sočiai prisivalgyti, lankytis svečiuose ar juos kviesti į namus – ne nuodėmė, o tikrasis Vėlinių šventės paprotys. Dar iš senųjų šaltinių žinoma, jog anksčiau žmonės per Vėlines „keldavo stalus“, vaišindavosi, puotaudavo su artimaisiais ar kaimynais, ir netgi nešdavo vaišes į Skaityti toliau
Ankstyvą gegužės 26-osios rytą, iš Šiaulių į Karaliaučiaus sritį, jau 33-iąjį kartą keliautojai vyko aplankyti lietuvininkų žemės.
„Šiandien vykstame jau į 33-iąją kelionę-talką“, – ankstyvą 2018 m. gegužės 26-osios rytą autobuse bendrakeleiviams priminė kelionės rengėja ir vadovė Izolina Lingienė. Iš Šiaulių į Karaliaučiaus sritį vieni vyko 33-iąjį kartą, kiti – pirmąjį. Paprotys tęsiamas: šios kelionės pirmeiviai kasmet jos laukia, o kartu visada būtinai vyksta ir naujokų. Su lietuvininkų žeme būtina susipažinti ir niekada nebūna nevėlu. Skaityti toliau
Šiemet, balandžio 27–29 dienomis, Neringoje, jau 5-ąjį kartą vyks papročiu tapusi šventė „Žiobrinės“. Tai viena labiausiai laukiamų pajūrio pavasario žvejų švenčių, kurios programa kasmet tobulėja ir įtraukia vis naujų, ne visada tradicinių veiklų.
Šįkart susirinkusiems „Žiobrinės“ pasiūlys ne vien tradicines lietuviškas veiklas, bet ir ritmingą gyvos braziliškos muzikos koncertą. Tėvai galės linksmintis vakare, o vaikai ryte, nes jau sekančią dieną, balandžio 29 d., Nidos KTIC „Agiloje“ jų lauks Klaipėdos lėlių teatro premjera: objektų ir judesio spektaklis vaikams nuo vienerių metų iki begalybės „Vienas, du – kur tu?“ Skaityti toliau
Nuo kovo pradžios, visos Ignalinos rajono įstaigos ir įmonės buvo kviečiamos prisijungti prie akcijos „Sutikime 100-mečio paukščius“ ir padovanoti po inkilėlį sugrįžtantiems paukščiams. Akciją surengė savivaldybės administracijos aplinkos apsaugos inžinierius Simonas Kajėnas ir Ignalinos miesto bendruomenės atstovė Agnė Ambrozaitienė.
Kovo 29 dieną, akcija užbaigta inkilų pakabinimu miškelyje prie Ignalinos Skaityti toliau
Gamtiniu požiūriu, Kūčių laikas – tai žiemos saulėgrįža. Įvairios religijos skirtingais simboliais įprasmina šią situaciją. Krikščionybei – tai išganytojo Kristaus gimimas. Baltų tikėjimo išpažinėjai, pačioje gamtoje matantys šventybės apraiškas, tiesiog džiaugiasi Saulės sugrįžimu. Šiaip ar taip, šis laiko tarpsnis – tai kažkokia didžiulė pradžia, susijusi su Kosmoso ir žmogaus būties ciklais.
Daugelio tautų tikėjimai sako, kad per didžiąsias šventes išnyksta ribos tarp mūsų nuo seno įsivaizduojamų pasaulio plotmių – dangiškosios, žemiškosios ir požeminės. Skaityti toliau
Aurelijos Makūnienės labdaros ir paramos fondo paprotys – kasmet išleisti ir padovanoti knygelę pirmokams – tęsiasi jau 10 metų.
Fondo direktorė šiai užduočiai visada pasikviečia būrį talkininkų. Šiemet, garliaviškio poeto Česlovo Navakausko knygą – „Kaip susikalba raidelės“, paveikslėliais papuošė Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos moksleivės, vadovaujamos mokytojos Dalės Keliauskienės.
Pirmadienį, Kauno rajono viešojoje bibliotekoje, vyko knygos pristatymas. A. Makūnienė dėkojo ne tik autoriui, bet ir Skaityti toliau
– Kas yra tradicija?
– Etnologai tradicija laiko vertybių perdavimo mechanizmą sparčiai kintančioje šių dienų kultūroje. Daugelis mokslininkų (etnologų, antropologų, tautosakininkų, istorikų, sociologų), analizuodami, kaip tradicija perduodama šiuolaikinėje kultūroje, remiasi Eriko Hobsbavmo (Eric Hobsbawm) ir Terense Reindžerio (Terence Ranger) 1983 m. sudaryta knyga „Tradicijos išradimas“ (The Invention of Tradition), kurioje diskutuojamas požiūris į ilgalaikį tradicijos tęstinumą laike.
Lietuvoje šis požiūris etnologiniu aspektu nebuvo plačiau nagrinėtas. Skaityti toliau
