Žymos archyvas: netektis

Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Lionginas Šepetys (3)

Lionginas Šepetys | youtube.com nuotr.

Gruodžio 8 d. eidamas 92-uosius mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras menotyrininkas Lionginas Šepetys.

Šepetys gimė 1926 m. lapkričio 23 d. Ukmergės rajone, Kazliškių kaime. 1953 m. baigė Kauno politechnikos institutą, inžinierius architektas. Menotyros mokslų kandidatas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas. Skaityti toliau

Žuvo muziejininkė, archeologė Audronė Šapaitė (1)

Audronė Šapaitė (1968-2017) | Šiaulių „Aušros“ muziejaus nuotr.

Spalio 29 d. mirė muziejininkė, archeologė, Lietuvos archeologijos draugijos narė Šiaulių „Aušros“ muziejaus Archeologijos skyriaus vedėja Audronė Šapaitė (1968-05-12–2017-10-29).

Spalio 23 d. darbo metu, atliekant archeologinių žvalgymų darbus, A. Šapaitę sunkiai sužalojo važiavęs atbulas sunkvežimis. Nors gydytojai dėjo visas pastangas, išgelbėti A. Šapaitės gyvybės nepavyko – dėl gydymo metu kilusių komplikacijų archeologė sekmadienį mirė.

A. Šapaitė 1986 m. baigė Šiaulių 14-ąją vidurinę mokyklą, 1991 m. – Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą, kur įgijo istorikės, istorijos dėstytojos specialybę, Skaityti toliau

Netekome filosofo, profesoriaus Jono Balčiaus (1)

Jonas Balčius (1943-2017) | Asmeninė nuotr.

Spalio 17 d. eidamas 74-sius metus Vilniuje mirė filosofas, Lietuvos filosofinės ir etinės minties bei lietuvių dorovinės tapatybės tyrėjas profesorius habil. dr. Jonas Balčius (1943 01 02 – 2017 10 17).

Baigęs Liškiavos vidurinę mokyklą, 1964-1969 Vilniaus universitete studijavo lituanistiką. Keletą metų dirbo šio universiteto Mokslo tarybos sekretoriumi, „Minties“ leidyklos vyr. moksliniu redaktoriumi. 

1986 m.  apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Prano Dovydaičio filosofinės Skaityti toliau

M. Zavjalova. Viačeslavo Vsevolodovičiaus Ivanovo visatos (1929.08.21-2017.10.07) (4)

Kai išeina tokio masto žmogus, atrodo, kad žlunga visata. Iš tikrųjų galima pasakyti, kad jo smegenyse tilpo visata – ne tik tiesiogiai susijusių su jo pagrindine specialybe žinių kompendiumas, bet ir daugelio kitų humanitarinių ir gamtos mokslų sričių (antropologijos, istorijos, filosofijos, kultūrologijos, menotyros, neurofiziologijos, ekonomikos, matematikos, fizikos, biologijos, genetikos …) gilus pažinimas. Kaip teisingai pastebėjo rašytojas Aleksandras Genis, „Tam, kad galima būtų įvertinti Viačeslavo Vsevolodovičiaus Skaityti toliau

Mirė rašytojas ir mokslininkas Kazys Almenas (nuotraukos, video) (4)

Kazys Almenas (1935-2017) | Wikipedia.org nuotr.

Šeštadienį mirė Kazys Almenas – rašytojas, fizikas, visuomenininkas. Velionis buvo žymus branduolinės inžinerijos specialistas, knygų leidėjas, VDU atkuriamojo Senato narys.

K. Almenas gimė 1935 m. balandžio 11 d. Gruzdžiuose (Šiaulių apskrityje), 1944 m. su tėvais pasitraukė į Vokietiją, o 1949 m. persikėlė į JAV. Nebraskos ir Nortvesterno universitetuose studijavo branduolinę inžineriją. 1957 m. baigė Nebraskos universitetą. 1968 m. Varšuvoje apgynė fizikos mokslų daktaro disertaciją. Nuo 1969 m. – Merilendo universiteto profesorius. Skaityti toliau

Netekome Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Balio Gajausko (2)

Balys Gajauskas (1926-2017) | lrs.lt nuotr.

Rugsėjo 28 d., eidamas 92-uosius metus, po sunkios ligos šį rytą mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos politikas, visuomenės veikėjas, politinis kalinys ir tremtinys Balys Gajauskas.

B. Gajauskas gimė 1926 m. vasario 24 d. Vygrelių kaime (Gražiškių valsčius, Vilkaviškio apskritis). Vaikystėje ir jaunystėje gyveno Kaune. Jau nuo 1934 m. kartu su skautais prie Tautos patriarcho Jono Basanavičiaus paminklo Kaune minėdavo Vasario 16-ąją. Skaityti toliau

Mirė senojo baltų tikėjimo tęsėjas, Amžinosios Ugnies sergėtojas, tautodailininkas Adolfas Gedvilas (2)

Adolfas Gedvilas (1935-2017) | Asmeninė nuotr.

Rugsėjo 10 d. eidamas 83 metus mirė tautodailininkas, senojo baltų tikėjimo tęsėjas, Žemaičių baltų tikėjimo bendruomenės „Šatrijos Romuva“ seniūnas, vienintelis Lietuvoje Amžinosios Ugnies sergėtojas Adolfas Gedvilas.

A. Gedvils gimė 1935 m. kovo 6 d. Viešvėnų seniūnijos Rykšėnų k. Nuo 1975 metų buvo Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, daugelio rajoninių ir respublikinių parodų dalyvis. Jo darbai pasklidę po visą pasaulį: Austriją, Izraelį, Vokietiją, Ameriką, Kanadą, Australiją, Rusiją. Skaityti toliau

Mirė senosios literatūros tyrinėtoja Eglė Patiejūnienė (0)

Eglė Patiejūnienė (1964-2017) | Alkas.lt nuotr.

Liepos 20 d. po ilgos ir sunkios ligos mirė žinoma senosios Lietuvos literatūros tyrėja ir vertėja, knygų, straipsnių, vadovėlių, populiarinimo tekstų autorė humanitarinių mokslų daktarė Eglė Patiejūnienė. Ji buvo Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, Lietuvos edukologijos universiteto ir Vilniaus universiteto docentė.

1993 m. E. Patiejūnienė apgynė daktaro disertaciją „Mažosios literatūros formos XVI-XVII a. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės spaudiniuose“.

Doc. dr. E. Patiejūnienė domėjosi XVI–XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės

Skaityti toliau

Mirė Seimo narys Rokas Žilinskas (3)

Rokas Žilinskas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Birželio 6 d., eidamas 45-uosius mirė Seimo narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas, buvęs garsus žurnalistas Rokas Žilinskas. Jis taip ir nepabudo iš komos. Ji R.Žilinskui buvo dirbtinai sukelta dėl itin sunkaus plaučių uždegimo. Šią žinią pranešė Seimas.

Seimo nariu R. Žilinskas buvo nuo 2008-ųjų metų. 

Birželio 1 d. buvo pranešta, kad ligoninėje plaučių uždegimą besigydančio R. Žilinsko būklė labai sunki, jam sukelta dirbtinė koma. Seimo narys R. Žilinskas plenariniuose posėdžiuose nedalyvavo jau nuo balandžio 20 dienos. Skaityti toliau

Mirė poetė, mokytoja Bronė Liniauskienė (0)

Bronė Liniauskienė | klavb.lt nuotr.

Gegužės 28 dieną Kretingoje, eidama devyniasdešimt penktuosius gyvenimo metus mirė vyriausiosios kartos poetė, iškili pedagogė,  ilgametė lietuvių kalbos  ir literatūros mokytoja-ekspertė, pokario partizanų ryšininkė, Kretingos Garbės pilietė Bronė Liniauskienė (1923 – 2017).

Bronė Liniauskienė-Rimkevičiūtė gimė 1923 metų kovo 20 dieną Žilionių kaime Radviliškio rajone. 1931-1935 m. poetė mokėsi Vėriškių (Radviliškio r.) pradinėje mokykloje, 1935-1937 m. – Šeduvos progimnazijoje, 1941 metais baigė Šeduvos „Saulės” progimnaziją, 1943 metais – Panevėžio mergaičių gimnaziją. 1957-1963 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete, jį baigusi įgijo lituanistės Skaityti toliau

Mirė literatūrologas, vertėjas Algis Kalėda (0)

Algis Kalėda (1952-2017) | Asmeninė FB paskyros nuotr.

Gegužės 11 d. mirė Sąjungos narys, vertėjas, literatūrologas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, profesorius Algis Kalėda (1952 – 2017).

A. Kalėda gimė 1952 10 02 Mašnyčiose, Varėnos rajone. 1970–1972 m. studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete, 1972–1977 m. Jogailaičių universitete Krokuvoje – lenkų kalbą ir literatūrą. Nuo 1977 m. dirba Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, ėjo įvairias pareigas, kurį laiką institutui vadovavo, paskutiniuoju metu buvo Šiuolaikinės literatūros skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas. Skaityti toliau

Mirė žinomas istorikas, LEU dėstytojas Andrius Porutis (0)

Andrius Porutis (1969-2017) | Asmeninė nuotr.

Netekome Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) alumno, dėstytojo, žinomo Lietuvos istoriko, pedagogo eksperto, Metų mokytojo Andriaus Poručio (1969–2017). 

A. Porutis 1993 m. baigė tuometinį Vilniaus pedagoginį universitetą (dabar LEU). Jame A. Porutis ėjo įvairias pareigas iki paskutinės savo gyvenimo dienos. Baigdamas studijuoti, 1992 m., A. Porutis pradėjo dirbti Vilniaus Mikalojaus Daukšos vidurinėje mokykloje (nuo 2016 m. VGTU inžinerijos licėjus) istorijos, pilietiškumo pagrindų ir politologijos mokytoju, šį darbą dirbo iki pat mirties.  Skaityti toliau

Pro memoriam Jurui Požėlai (video) (0)

juras-pozela-

Skiriama Juro Požėlos (1982 04 12 – 2016 10 16) 35–osioms gimimo metinėms

Šiandieną pakelkime taures už ramybę,
Uždekime atminties žvakelę ir pabūkime daruge,
Prisiminkime tuos, kurių  jau mūsų gyvųjų tarpe nėra…
Liko, nebaigti rašyti rankraščiai, neperskaityti ir neatsakyti laiškai,
Liko neišsakytos mintys ir nebaigti darbai,
Liko tik atminimas šviesus ir nusidriekę į amžinybę takai…
Skaityti toliau

Mirė sąjūdininkas, mokslininkas prof. V. Nezgada (2)

Vytautas Nezgada (1930-2017) | K. Dobkevičiaus nuotr.

Kovo 14 d. mirė buvęs Lietuvos sąjūdžio Kauno V tarybos pirmininkas, inžinierius, išradėjas,  mokslininkas,  visuomeninkas, profesorius Vytautas Nezgada. 

Sunkią netekties valandą velionio šeimas ir visiems artimiesiems bei bendražygiams pareiškė Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos valdyba ir Lietuvos Sąjūdžio Kauno taryba.  „Tegul Vytauto patrotiškumo, pilietiškumo  tautiškumo idėjos ir darbai visada išlieka mūsų atmintyje“, – rašoma  užuojautoje.

Prof. habil. dr. Vytautas Nezgada gimė 1930 02 16 Rėčiūnų kaime, Vilkaviškio apskrityje. Skaityti toliau

I. Strazdauskaitės artimieji dėkoja Lietuvos žmonėms ir pareigūnams (0)

Ieva Strazdauksitė (1991–2017) | Asmeninė nuotr.

Kovo 16 d. Alkas.lt gavo Ievos Strazdauskaitės artimųjų laišką kuriame jie išreiškia padėką visiems padėjusiems ieškoti dingusios Ievos, užjautusiems ir palaikiusiems juos šiuo labai sunkiu metu.

Skelbiame laišką:

„Tūkstančių Lietuvos žmonių pagalba, operatyvus šimtų pareigūnų darbas ir jų bemiegės naktys, deja, negalėjo išsaugoti mūsų Ievos gyvybės. Skaityti toliau

Mirė Vydūno gyvenimo liudytoja, jo krikšto duktė Gražbylė Venclauskaitė (video) (0)

Gražbylė Venclauskaitė (1912-2017) | siauliai.lt nuotr.

Vasario 1 d., eidama 105-uosius metus, mirė advokatė, Šiaulių miesto Garbės pilietė, Vydūno krikšto duktė Gražbylė Venclauskaitė.

G. Venclauskaitė gimė 1912 m. gegužės 31 d. Rygoje. 1930 m. baigė Šiaulių mergaičių gimnaziją, 1930-1934 m. studijavo teisę Vytauto Didžiojo universitete, 1937 m. apgynė teisininkės diplomą. 1934–1941 m. dirbo Šiaulių ir Joniškio apylinkės teismų teisėja, 1941 m. – Teisingumo komisariato Notariato skyriaus viršininke, 1941–1944 m. – advokate Žemaičių Naumiestyje. 1944–1947 m. – advokatė Kaune, o nuo 1947 m. iki 1981 m. – advokatė Šiauliuose. Skaityti toliau

Poeto V. P. Bložės eilių klausysis angelai (0)

vytautas-p-bloze_p-lileikio-nuotr

Paskutinę praėjusių metų dieną mirė ypatingo likimo poetas, vertėjas ir dainų tekstų autorius Vytautas Petras Bložė. Šių metų vasarį poetas būtų šventęs 88-ąjį gimtadienį. Kaip ir kiti jo kartos poetai, V.P.Bložė buvo įsitikinęs, kad poezijos tikslas – liudyti kitų, bebalsių ir nutildytų, žmonių likimus: „Poetas turi teisę kalbėti/visų vardu/netgi tų, kuriems atimta balso teisė/arba jie nebyliai.“

Laisvo žodžio skonis

V.P.Bložė gimė 1930 m. vasario 9 d. Baisogaloje (Radviliškio r.). Skaityti toliau

R. Stankevičius. Nusilenkimas V. Bložei (video) (0)

Vytautas Bložė | respublika.lt, R. Sidarevičiaus nuotr.

Sausio 3 d. poeto Vytauto Bložės kūnas iš Kauno, kur buvo pašarvotas, bus atvežtas į Vilnių ir 14 valandą laidojamas Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje, šalia žmonos, šviesaus atminimo poetės Nijolės Miliauskaitės.

***

Paskutinės ką tik pasibaigusių metų dienos šventiškumą ūmai aptemdė liūdna žinia – netekome vieno paskutiniųjų Lietuvos poetų, prie kurio vardo be jokių išlygų dera tokie iškilūs žodžiai kaip „legendinis“, „poezijos didmeistris“, Skaityti toliau

Netekome kompozitoriaus ir pianisto J. Andrejevo (video) (0)

R. Danisevičiaus nuotr.

Lapkričio 29 dieną po sunkios ligos mirė žymus kompozitorius, pianistas, pedagogas prof. Julius Andrejevas.

Julijus Andrejevas (g. 1942 m. sausio 7 d., Kaune) Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija, LMTA) baigė Aldonos Dvarionienės fortepijono (1965) ir Eduardo Balsio kompozicijos (1971) klases. 1964–2011 su pertraukomis dėstė Vilniaus Balio Dvariono muzikos mokykloje, nuo 1965 m. (su pertrauka 1991–1998) dirbo LMTA (nuo 1989 – docentas, nuo 2010 – profesorius). 1974–1982 Skaityti toliau

Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė Nijolė Ambrazaitytė (0)

Nijolė Ambrazaitytė | LNOBT, V. Kapočiaus nuotr.

Lapkričio 27 d., eidama 78-uosius metus, mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė, 1992-1996 m. ir 1996-2000 m. kadencijų Seimo narė, dainininkė Nijolė Ambrazaitytė.

N. Ambrazaitytė gimė 1939 m. vasario 21 d. Lazdijų rajone, Burakavo kaime, tremtinių šeimoje. 1948 m. birželio mėnesį sovietų devyneriems metams buvo ištremta į Sibirą, Igarką. Vėliau iš Igarkos perkelta į Maklakovos gyvenvietę Krasnojarsko krašte. 1957 m. grįžo iš tremties, baigė Raseinių vidurinę mokyklą.

1966 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija), operos ir kamerinė dainininkė – dainavimo pedagogė. Skaityti toliau

Netekome aktyvios Mažosios Lietuvos tyrinėtojos Irenos Skomskienės (0)

irena-skomskiene_muzikusajunga-lt

Lapkričio 16 d. ligoninėje mirė aktyvi Mažosios Lietuvos reikalų tarybos narė, Liudviko Gedimino Rėzos kūrybos tyrėja, lietuvių liaudies mitologinių dainų nagrinėtoja, muzikos istorikė ir choro dirigentė SKOMSKIENĖ Irena-Ramutė. Atsisveikinimas su ja – Laidojimo namuose šalia Palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčios (Viršuliškės). Laidojimas – šeštadienį Karveliškių kapinėse.

Irena Skomskienė mirė eidama 80-tuosius metus. Ji buvo kompozitoriaus Vlado Jakubėno draugijos pirmininkė, išvykų į Karaliaučiaus kraštą organizatorė, daugelio publikacijų šio kompozitoriaus V. Jakubėno ir Mažosios Lietuvos šviesuolio L. Rėzos temomis. Skaityti toliau

Mirė grafikas Valerijonas V. Jucys (0)

Valerijonas Vytautas Jucys (1930–2016) | R. Vaišvilienės nuotr.

Spalio 19 d. netekome ekslibrisų kūrėjo ir parodų rengėjo, knygų iliustratoriaus, grafiko Valerijono Vytauto Jucio (1930 12 18 – 2016 10 19).

Valerijonas Vytautas Jucys gimė 1930 m. Skuodo rajono Truikinų kaime. 1963 m. baigė Vilniaus dailės institutą, grafikas. Per savo kūrybos metus iliustravo 13 knygų, pavyzdžiui, N. Bualo „Poezijos menas“, L. Janušytė „Taškai ir daugtaškiai“. Apipavidalino per 40 įvairių leidinių, pavyzdžiui, „Pirmieji Vilniaus litografų darbai“ Vilnius, 1982; J. Užurka „Karaliaus karūna ir mirtis“ Vilnius, 1999; „Kietuvių dvasininkai kūrėjai“ Vilnius, 2000 ir kt. Skaityti toliau

Tarnyboje žuvusio pareigūno šeimos nariams paskirta 10 metų atlyginimo dydžio kompensacija (1)

lietuvos-policija_telsiai-policija-lt

Baigtas tarnybinis patikrinimas dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo tarnyboje žuvusiam Telšių apskr. vyriausiojo policijos komisariato pareigūnui Liudui Šimkui. Žuvusio pareigūno šeimos nariams (žmonai, tėvams ir 2 vaikams) lygiomis dalimis bus išmokėta 102 614,40 eurų dydžio kompensacija.

Vidaus tarnybos statutas numato, kad kompensacija mokama tais atvejais, kai pareigūnas žūsta ar yra sužalojamas (susižaloja) tarnybinių pareigų vykdymo metu, Skaityti toliau

Mirė garsus Lenkijos kino režisierius Andžejus Vaida (0)

Andžėjus Vaida | wikipedija.org, M, Kubik nuotr.

Spalio 10 d., sekmadienio vakarą mirė vienas žymiausių Lenkijos teatro ir kino režisierių Andžejus Vaida (Andrzej Wajda), pranešė laikraščio „Gazeta Wyborcza“ interneto svetainė. Režisieriui buvo 90 metų.

Režisierius mirė ligoninėje. Remiantis nepatvirtintais pranešimais, A. Vaida mirė nuo plaučių funkcijos nepakankamumo.

Per 60 kūrybos metų režisierius sukūrė daugiau nei 40 vaidybinių filmų. Daugelį filmų, tokių kaip „Kanalas“, „Žmogus iš marmuro“, „Žmogus iš geležies“ ir „Katynė“, režisierius sukūrė įkvėptas karo siaubo ir komunistinio laikotarpio. Skaityti toliau

Netekome kraštotyrininko, biochemijos mokslininko Alfonso Juškos (11)

Alfonsas Juška (1937–2016) | Alkas.lt koliažas

Eidamas 79-uosius metus mirė kraštotyrininkas, biochemikas Alfonsas Juška.

Alfonsas Juška gimė 1937 07 09 Kirmėlinės k., Marijampolės r. Antano Juškos ir Zuzanos Kvietelaitytės šeimoje. 1944–1948 m. mokėsi Gudinės (Marijampolės r.) pradžios mokykloje ir Marijampolės gimnazijoje.  1948 m. kartu su tėvais buvo ištremtas į Sibirą. Nuo 1952 iki tremties pabaigos 1958 m. mokėsi Ust-Abakano (Krasnojarsko kraštas, Rusija) darbo jaunimo vakarinėje vidurinėje mokykloje. Dirbo Ust-Abakano medžio apdirbimo kombinate staliumi (1951–1958 m.), o sugrįžęs iš tremties Skaityti toliau

Mirė docentas Jonas Pranas Banys (0)

doc. J. Pranas Banys | leu.lt nuotr.

Birželio 12 d., eidamas 85-us metus, mirė žinomas Lietuvos matematikas, fizikas, ilgametis Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) prorektorius, buvusio Matematikos ir informatikos fakulteto dekanas doc. Jonas Pranas Banys.

J. P. Banys gimė 1932 m. spalio 10 d. Jurbarko rajono Rimšų kaime, valstiečių šeimoje. Mokėsi Eržvilko vidurinėje mokykloje. 1956 m. įstojo į Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą. Baigęs universitetą, Skaityti toliau

Mirė žinomas folkloristas ir muzikantas Gintautas Gabalis (1)

Gintautas Gabalis (1963–2016) | Feisbuko nuotr.

Gegužės 28 d. po sunkios ligos mirė žinomas folkloristas ir muzikantas Gintautas Gabalis (1993–2016). Trisdešimtuosius savo gyvenimo „Skamba skamba kanklius“ Gintautas regės jau iš anapusybės. Dideles kančias iškentęs ir alinančius skausmus patyręs, šis nuostabus žmogus, didelis tautos patriotas ir puikus muzikantas mirė turėdamas tik 52 metus.

„Nenutrūkstančiame „Skamba skamba kanklių“ šventės šurmulyje šoksime ir dainuosime ir iki pat uždarymo būsime visai šalia Gintauto. Elgsimės kaip senovės baltai, šokę ir dainavę, kai žmogus užbaigia kančių kelią, o verkę, kai gimęs Skaityti toliau

Netekome iškilaus kalbininko Algirdo Sabaliausko (0)

Prof. Algirdas Sabaliauskas (1929–2016) | mokslolietuva.lt, G. Zemlicko nuotr.

Balandžio 18 d. Lietuvos mokslų akademija ir Lietuvių kalbos institutas pranešė, kad mirė garsus lietuvių kalbininkas, baltistas, daugelio mokslinių ir mokslo populiarinimo knygų ir straipsnių autorius, habilituotas daktaras, profesorius Algirdas Sabaliauskas.

A. Sabaliauskas gimė Marijampolėje. Čia 1948 m. baigė Rygiškių Jono gimnaziją. Vilniaus universitete studijavo lituanistiką. Paskutiniais studijų universitete metais (1953) pradėjo dirbti Lietuvių kalbos ir literatūros institute (LKLI), su kuriuo vėliau susiejo visą savo gyvenimą. Institute baigė aspirantūra (dabar  – doktarantūra), parašė ir apgynė kandidato, vėliau ir daktaro (dabar habil. dr.) disertacijas. Skaityti toliau

Mirė pirmasis Karinių jūrų pajėgų vadas R. S. Baltuška (1)

Raimundas Saulius Baltuška_kariuomene.kam.lt

2016 m. balandžio 9 d. eidamas 79-uosius metus po sunkios ligos mirė admirolas Raimundas Saulius Baltuška, kuris  Lietuvos kariuomenės istorijoje bus vadinamas pirmuoju  Lietuvos Karinių jūrų pajėgų flotilės vadu.

Jis buvo iki sielos gelmių jūrininkas ir jūrų istorijos mylėtojas, nuoširdžiai ir atkakliai kovojęs už Lietuvos kaip jūrinės valstybės statusą.

Į Lietuvos kariuomenę Raimundas Saulius Baltuška atėjo tarnauti kaip savanoris 1992 m. ir buvo paskirtas tais pačiais metais  įsteigtos Lietuvos Karinių jūrų pajėgų flotilės, vėliau tapusios Lietuvos karinių jūrų pajėgomis, vadu. Skaityti toliau

Mirė garsus baltistas Alfredas Senas (video) (0)

alfredas-senas-wikipedia-nuotr

Kovo 8 d. eidamas 84-uosius metus mirė lietuvių–šveicarų kilmės JAV mokslininkas, baltistas, Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys, vienas žymiausių Lietuvos XX-o amžiaus istorijos tyrinėtojų Alfredas Erichas Senas (Alfred Erich Senn).

A. Senas gimė 1932 m. balandžio 12 dieną, o jo tėvas – taip pat garsus baltistas, filologas, leksikografas šveicarų kalbininkas prof. Alfredas Senas (1899–1978 m.). A. E. Seno motina – lietuvė Marija Eva Vedlugaitė.

Į JAV jo tėvai persikėlė 1930 metais. A.E. Sennas gimė jau JAV, Medisono mieste. Augęs lietuviškai kalbančioje šeimoje, vėliau savo mokytojais turėjo Vincą V. Krėvę-Mickevičių bei Antaną Salį. Skaityti toliau