Vasario 16 d., 12 val. prie buvusių Vilniaus sporto rūmų visuomeninių organizacijų „Lietuvos draugai“ ir „Vieninga Lietuva.com“ atstovai pagerbė apie tris tūkstančius žydų karių kariavusių Lietuvos kariuomenėje kovose dėl Lietuvos Nepriklausomybės 1918-1922 metais.
Prie buvusių Vilniaus sporto rūmų susirinkta buvo dėl to, kad čia kadai buvo Žydų kapinės. Minėjimo dalyviai siekė atkreipti dėmesį į tai, kad ši vieta turėtų būti kapinių vieta ir, kad čia nederėtų statyti Skaityti toliau
Šiandien mes pakalbėsime apie Šaulių sąjungą, kadangi šie metai yra paskelbti Šaulių sąjungos metais ir Šaulių sąjungai sukanka 100 metų.
Su mumis – disertacijos „Šaulių sąjungos ideologijos raiška Lietuvos visuomenėje 1919-1940 m.“, apgintos 2017 m., autorius Mindaugas Nefas.
Kas ta Šaulių sąjunga, kuo ji reikšminga? Ar tai nėra tiesiog viena iš visuomeninių organizacijų, Skaityti toliau
Šiuos metus Seimas yra paskelbęs ir Laikinosios sostinės atminimo metais, nes 1919 m. sausio 2 d. Lietuvos sostinė dėl karinių veiksmų buvo perkelta į Kauną ir ten užsibuvo faktiškai visą tarpukario laikotarpį – kiek gyvavo Pirmoji Lietuvos Respublika.
Apie šitą laikotarpį, apie tai, kaip Kaunas tapo laikinąja sostine, ką jis davė Lietuvai, mes kalbamės su Vilniaus universiteto istoriku Algiu Kasperavičiumi.
Taigi, kokios aplinkybės privertė Lietuvos sostinę perkelti į Kauną, kuriame ji niekada nebuvo? Skaityti toliau
Šiemet yra ypatingi metai. Seimas yra paskelbęs bent kelias sukaktis, ir viena iš jų yra Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metai. Apie jas šiandien ir pakalbėsime su Vilniaus universiteto istoriku Algiu Kasperavičiumi.
Kas tos Nepriklausomybės kovos? Pirma apsibrėžkim chronologiją, nuo kada iki kada jos vyko?
Chronologija – nuo 1919 m. sausio pabaigos, arba vasario pradžios. Čia gali būti įvairi nuomonė. O užsibaigė, jeigu neskaičiuotume atskirų susirėmimų prie sienos, Skaityti toliau
1918 metais vasario 16 dieną atkūrus Lietuvos valstybę, dėl jos suvereniteto teko kovoti ginklu, kas tapo tikru iššūkiu: trūko ginklų, amunicijos, transporto priemonių, pinigų ir profesionalių karininkų, kurie galėtų apmokyti bei suvienyti iš visų Lietuvos kampelių šalies ginti suėjusius civilius. Kraštas buvo nualintas, o į jį taikėsi ne viena valstybė – Lenkija, Rusija ir Vokietija. Tačiau Lietuvos savanoriai laisvę apgynė, todėl šis Nepriklausomybės kovų laikotarpis savo reikšme toks pat svarbus, kaip ir Nepriklausomybės Akto paskelbimas. Šiai progai paminėti penktadienį, vasario 1 d., Lietuvos paštas išleidžia 20 tūkst. tiražo pašto ženklą, kurio nominalas – 0,81 Eur. Skaityti toliau
Prisipažinsiu: šiaip jau filosofo Vytauto Radžvilo rašinius sunkiai įkandu, jo pozicija kartais atrodo pernelyg radikali ir prasilenkia su tikrove, būna kažkokia utopinė, idealistinė. Bet socialiniuose tinkluose išplitęs jo straipsnis „Stribo šmėkla“, kaip teigia viena veidaknygės bičiulė, tiesiog supurtė…
„Šmėkla klaidžioja po Lietuvą. Stribo šmėkla“, – rašo autorius. Papildyčiau: ir po Europą. Tai geriau atitinka Karlo Markso ir Fridricho Engelso perfrazuotus žodžius iš garsiojo „Komunistų partijos manifesto“. Žurnalistas Vytautas Matulevičius dar 2011 m. lapkritį rašė, Skaityti toliau
Lapkričio 20 d., antradienį, 18 val., Trakų Salos pilies Didžiojoje menėje, vyks žurnalisto Viliaus Kavaliausko naujos knygos „Trakų apskrities karžygiai“ pristatymas. Renginį rengia Trakų istorijos muziejus.
„Kiekvienas Lietuvos kampelis turi savo istoriją. Net tokią istoriją, kuri svarbi visai šaliai, gal net regionui. Valstybės atkūrimo 100-metis nėra tik graži skaičių kombinacija. Atsiminkime, ką mums sakė popiežius Pranciškus – esame stiprūs savo istorija. Šie metai yra puiki proga kiekvienam iš mūsų pergalvoti savo santykį su valstybe, su jos istorija, su jos praeitimi ir ateitimi,“ – sako V. Kavaliauskas. Skaityti toliau
Birželio 14 d. Seimas pritarė siūlymams 2019-uosius skelbti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo ir Lietuvos vietovardžių metais.
2019-uosius paskelbti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metais nuspręsta atsižvelgiant į tai, kad 1918 m. pabaigoje ir 1919-1920 metais Lietuvoje vyko Nepriklausomybės kovos. Šiuo sprendimu (projektas Nr. XIIIP-1894(2), už kurį balsavo 97 Seimo nariai, susilaikė 2 parlamentarai, siekiama įvertinti ypatingą Lietuvos savanorių, Lietuvos kariuomenės ir kitų Lietuvos piliečių indėlį Nepriklausomybės kovose ginant ką tik atkurtą Lietuvos valstybę ir pagerbti visų kovojusiųjų ir žuvusiųjų Skaityti toliau
Daugiau nei 10 visuomeninių organizacijų kreipėsi į Vilniaus merą Remigijų Šimašių ir Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisiją, reikalaudamos palikti esamą Vilniaus Kazio Škirpos alėjos pavadinimą. Inicijuotą Kreipimąsi pasirašė ir Birželio sukilimo dalyviai Jonas Algirdas Antanaitis ir Alfonsas Žaldokas.
Pareiškimo autoriai atkreipia dėmesį, kad K. Škirpos nuopelnai įtvirtinant ir mėginant atkurti Lietuvos valstybingumą, kurie ir yra pagerbiami pavadinant gatvę jo vardu, yra akivaizdūs ir neginčijami net jo kritikų. Nėra jokių istorinių duomenų apkaltinti K. Škirpą nei tiesioginiu dalyvavimu Holokauste, nei žudynių kurstymu. Skaityti toliau
Rugsėjo 25 d. Jiezne krašto apsaugos ministras Juozas Olekas atidengė įamžinimo lentą Nepriklausomybės kovų savanoriams pagerbti.
Renginys pradėtas Šv. mišiomis Jiezno parapijos bažnyčioje, po kurių visi atminimo renginio dalyviai dalyvavo eisenoje iki paminklo vietos. Pranešėjai skaitė patriotines eiles apie Lietuvą. Įamžinimo lentos atidengimo ceremoniją vainikavo Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos karių salvės, žuvusieji pagerbti tylos minute. Skaityti toliau
Nenumaldomai artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, 2018-aisiais visos seniūnijos raginamos pagerbti kraštiečius 1918–1920 metų savanorius.
Daujėnai tapo pirmuoju miesteliu Lietuvoje, kur atidengta atminimo lenta. Per keletą metų jos turėtų atsirasti visoje šalyje.
Pasak atminimo lentos kūrėjų, pinigų šiam darbui reikia tikrai ne daug – tik apie 600 litų Skaityti toliau
Siekis iki kitų metų Vasario 16-osios į Vytauto Didžiojo Karo muziejaus kariliono bokštą sugrąžinti Kario skulptūrą atrodo vis realesnis. Istorinės skulptūros atstatymo darbams jau paaukota 23 tūkst. litų. Tuo tarpu skulptoriaus dirbtuvėse jau liejamas molinis skulptūros modelis.
„Labai svarbu atiduoti pagarbą visiems valstybingumo ir nepriklausomybės kovose dalyvavusiems kariams. Skulptoriaus dirbtuvėse darbai jau vyksta, ir nuo idėjos pereinama prie jos įgyvendinimo. Tikiu, jog ateinančių metų Vasario 16-ąją kariliono bokštą papuoš Kario skulptūra. Žinoma, jos atstatymo darbams dar trūksta lėšų, todėl tikimės, jog aukotojai ir toliau rems šią kilnią idėją“, – teigė vienas iš šios iniciatyvos sumanytojų, Kauno meras Andrius Kupčinskas. Skaityti toliau
Spalio 11 d. jau ketvirtus metus iš eilės Radviliškio rajone vyksiantis naktinis žygis „Pergalių ir kovų keliai“ kviečia visus išbandyti save ir prisiminti šalies istoriją. Šįkart žygis bus skirtas paminėti Lietuvos kariuomenės pergalės prieš bermontininkus prie Radviliškio 95-ąsias metines.
Dalyviai tradiciškai tamsiu paros metu pakartos 1919 m. Lietuvos karių savanorių, operacijos Radviliškis-Šiauliai metu, įveiktą apytiksliai 50 kilometrų distanciją pėsčiomis. 70 proc. maršruto sudaro lauko ir miško keliukai, 30 proc. – asfaltuoti keliai ir gatvės. Itin patyrusiems žygeiviams paruošta 100 km trasa, kurią Skaityti toliau
