Žymos archyvas: Nacionalinis maisto ir veterinarijos institutas

Nedideliame ūkyje patvirtintas dar vienas afrikinio kiaulių maro židinys (0)

pixabay.org nuotr.

Afrikinis kiaulių maras (AKM) nepalieka Lietuvos kiaulininkystės ūkių. Dar vienas AKM protrūkis naminėms kiaulėms nustatytas Prienų rajono savivaldybės Pakuonio seniūnijos Vangų kaime esančioje kiaulių laikymo vietoje.

Šiais metais jau ketvirtas AKM židinys nustatytas nedideliame komerciniame kiaulių ūkyje, kuriame buvo laikomos 3 penimos kiaulės. Vienai kiaulei susirgus ir nugaišus, privatus veterinarijos gydytojas Skaityti toliau

Kodėl svarbu prieskonius laikyti tinkamai? (0)

pixabay.org nuotr.

Prieskoniai ir žolelės – tai aromatingos augalų dalys (lapai, žiedai ir kitos dalys), naudojamos suteikti maistui aromatą ir skonį. Nors prieskoniai paprastai sudaro labai mažą galutinio gaminio dalį, tačiau, jei jie užteršti patogeniniais mikroorganizmais, vis dėlto gaminiuose gali susidaryti sąlygos mikroorganizmams augti ir daugintis. Todėl labai svarbu prieskonius laikyti ir naudoti tinkamai.  

Prieskoniai paprastai būna maltos, grūstos arba apdorotos sėklos, šaknys arba žievė. Prieskonių ir žolelių paklausa Europoje auga. Tai daugiausia lemia tokios tendencijos, Skaityti toliau

Pelėsiniai grybai: vieni paskanina sūrį, kiti daro maistą kenksmingu (1)

foodandstyle.com nuotr.

Pelėsiniai grybai yra labai paplitę – jų rūšys skaičiuojamos tūkstančiais, sutinkami gali būti ištisus metus įvairiausioje aplinkoje lauke ar patalpose. Pelėsiniai grybai dauginasi tiek augalinės, tiek gyvūninės kilmės terpėje, jų augimą skatina šiltos ir drėgnos sąlygos. Pelėsiniai grybai dauginasi sporomis, kurios keliauja oru, vandeniu, sutinkamos ant įvairiausių medžiagų – medžio, kartono, tinko, dažų, odos ir t.t.

Maisto gaminių pelėjimą sukelia įvairių rūšių pelėsiniai grybai, pavyzdžiui, Thamnidium, Rhizopus, Cladosporium, Penicillium ir Aspergillus genčių. Dažniausiai pelėsiai ant maisto gaminių patenka iš aplinkos Skaityti toliau

AKM užsikrėtusių šernų skaičius viršijo 1,2 tūkst. (0)

VMVT.lt nuotr.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad rugsėjo 29 d. – spalio 6 d. Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute ištyrus sumedžiotų ir rastų šernų gaišenų mėginius, afrikinio kiaulių maro (AKM) diagnozė buvo patvirtinta 42 šernams (10 sumedžiotų ir 32 šernų gaišenoms).

Rasti ar sumedžioti šernai, kuriems nustatytas AKM:

1. Anykščių r. sav. Debeikių, Kavarsko ir Kurklių sen. – 7 šernų gaišenoms, Skaityti toliau

Suvalgę 100 g šaltai rūkytos dešros, gauname per 83 proc. paros druskos normos (1)

 nmvri.lt nuotr.

Bendrinėje kalboje žodis druska paprastai reiškia valgomąją druską – natrio chloridą, kurio 40 procentų sudaro natris ir 60 procentų – chloridai.

Šviežioje, neperdirbtoje mėsoje, vištienoje natūraliai yra nedideli natrio kiekiai (perskaičiavus į druską gautume 0,15–0,3 g / 100 g). Druska pridedama perdirbant mėsą ir gaminant iš jos gaminius dėl intensyvesnio aromato, skonio ir kad pailginti tinkamumo vartoti trukmę.

Skaityti toliau

Duona – reikšmingas druskos šaltinis (0)

anv-altenabiesbosch.nl nuotr.

Siekiant išsiaiškinti, kiek druskos yra Lietuvos rinkai tiekiamuose maisto gaminiuose, Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute buvo atlikti maisto gaminių tyrimai.

2015–2016 m. ištirti 93 duonos gaminių mėginiai (iš jų – 50 duonos ir 12 batono mėginių). Druskos kiekis duonos gaminiuose svyravo nuo 0,13 iki 2,5 g / 100 g gaminio, duonoje – nuo 0,13 iki 1,16 g / 100 g. Vidutiniškai duonoje druskos yra 0,88 g / 100 g (mediana – 0,94 g / 100 g). Skaityti toliau

Varėnos rajono ūkyje nustatytas naujas AKM židinys (0)

chem.info nuotr.

Afrikinis kiaulių maras (AKM) – sunkiai likviduojama ir labai pavojinga užkrečiamoji liga, kurios pasireiškimo rizika ypač išauga šiltuoju metų laiku. Tai patvirtina ir jau trečiasis AKM atvejis šiemet nustatytas kiaulių laikymo vietose. Varėnos rajono, Kaniavos sen., Dubičių kaime patvirtintas naujas AKM židinys. Pastarąjį kartą Varėnos rajone AKM šernams buvo nustatytas 2016 m. spalį, o šios gyvenvietės apylinkėse rastai šerno gaišenai AKM buvo nustatytas tik 2015 m.

Naujausias ligos židinys aptiktas nedideliame ūkyje, kuriame savo reikmėms buvo laikomos 3 kiaulės. Skaityti toliau

Kodėl svarbu žinoti, kiek maiste yra druskos? (0)

medicalnewstoday.com nuotr.

Patarlė sako, kad reikia pūdą druskos suvalgyti, kad žmogų pažintum. Jei laikytumėmės Pasaulio sveikatos organizacijos patarimų dėl druskos suvartojimo, žmogų pažinti užtruktų beveik 9 metus. Deja, dauguma pasaulio ir Europos šalių šiandien kalba apie per gausų druskos vartojimą ir su tuo susijusias sveikatos problemas.

Pasaulio sveikatos organizacija pataria per parą suvartoti ne daugiau kaip 2 gramus natrio ir tai atitinka 5 g druskos. Vidutiniškai 95 procentus natrio suvartojame valgydami druską. Skaityti toliau

Kad Velykų pusryčiai būtų sveikesni (0)

velykos | ofdesign.net nuotr.

Šv. Velykos – gražiausia atgimstančio pavasario ir bundančios gamtos šventė. Iš seno Lietuvoje buvo laikomasi įvairių šventinių velykinių papročių ir tradicijų, kai kurie iš jų siekia net akmens amžių. Tačiau, pasak etnologų, dauguma tradicijų nyksta, o išlieka tik valgymo kultūra.

Velykinis pyragas, margučiai, kiaulienos patiekalai (šaltiena, virtos dešros, kumpis) – tradicinės Velykų stalo vaišės. Nereikėtų pamiršti, kad žmonės, laikydamiesi senovės papročių ir tradicijų, prie Velykų stalo sėsdavo po septynių savaičių gavėnios, savaitę iki Velykų griežtai laikydavosi pasninko. Skaityti toliau

Patvirtintas antras paukščių gripo atvejis (0)

Gulbės žiemą | T. Vinicko nuotr.

Ištyrus Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute 4 gulbių nebylių, Kaune, ties Žemaisiais Šančiais baidarininkų pabaidytų ir atsitrenkusių į elektros laidus, gaišenų mėginius, visoms joms nustatytas labai patogeniškas to paties tipo – H5N8 paukščio gripo virusas. Tai jau antras šios ligos atvejis mūsų šalyje, nustatytas laukinėms gulbėms per pastarąsias dienas. Skaityti toliau

Lietuvoje nustatytas pirmasis paukščių gripo atvejis (0)

Nuodėgulė | Treknature.com nuotr.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad, vakar, vasario 27 d., Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute 6 gulbėms nebylėms patvirtintas labai patogeniškas paukščių gripo virusas H5N8.

Tokio tipo virusas Lietuvos istorijoje nustatytas pirmą kartą. Nugaišusios gulbės rastos Kaune, Nemuno upėje. Apie pastebėtą leisgyvę gulbę Nemuno pakrantėje pranešė ten vaikščiojęs pilietis. Šioje vietovėje gausiai būriuojasi vandens paukščiai, gyventojai lesina gulbes. Veterinarijos specialistams atvykus į nurodytą vietą, šalia kritusios gulbės rastos dar 5 gulbių gaišenos.  Skaityti toliau

Ar kietas vanduo – problema? (1)

visitsweden.com nuotr.

Tradiciškai vandens kietumas apibūdinamas kaip vandens galimybė reaguoti su muilu – kai vanduo kietas, muilas prastai putoja.

Vandens kietumą nulemia įvairūs ištirpusių polivalentinių metalų jonai, daugiausia – kalcio ir magnio katijonai. Lietaus vanduo yra minkštas, jame nedaug mineralinių medžiagų. Mineralinėmis medžiagomis vanduo praturtėja „keliaudamas“ per dirvožemį ir uolienas. Skaityti toliau

Rusijoje nustatytas naujas snukio ir nagų ligos atvejis galvijų fermoje (0)

VMVT nuotr.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) gavo informaciją iš Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos apie Rusijos Federacijoje nustatytą naują gyvūnų snukio ir nagų ligos atvejį.

Ligos protrūkis užfiksuotas Vyšmanovo (Sobinsko raj., Vladimiro sritis) miesto apylinkėse įsikūrusiame galvijų ūkyje, kuriame buvo laikomi 797 galvijai. Šios ligos Asia 1 serotipas patvirtintas 90 laikomų galvijų.Rusijos atsakinga institucija ėmėsi visų reikiamų priemonių – atlikta ūkio dezinfekcija, visi laikyti galvijai sunaikinti. Atliekamas epizootinis tyrimas, siekiant išsiaiškinti, kaip liga Skaityti toliau

Patvirtintas pirmasis šiais metais AKM židinys kiaulių ūkyje (0)

salon.com nuotr.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad 3 kiaulėms, laikytoms smulkiame kiaulių ūkyje Juodelių kaime (Elektrėnų savivaldybė), nustatytas afrikinis kiaulių maras (AKM).

Apie vieną susirgusią kiaulę veterinarijos gydytoją informavo pats kiaulių laikytojas. Veterinarijos gydytojas, įvertinęs ligos eigą ir simptomus, atrinko kraujo mėginius ligos diagnozei patvirtinti bei apie įvykį pranešė Elektrėnų VMVT. Skaityti toliau

Gyventojams padedant, šią savaitę rastos 35 šernų gaišenos (0)

VMVT nuotr.

Šią savaitę Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute iš pateiktų tirti 35 šernų mėginių, 15 nustatytas afrikinis kiaulių maras (AKM), 11 mėginių dar tiriama.

14 šernų gaišenų rasta Vandžiogalos seniūnijos (Kauno r.) miškuose, viena – Anykščių seniūnijos teritorijoje. Vien tik iš Bitvano miško (Kauno r.) šią savaitę atvežti ištirti 25 šernų gaišenų mėginiai.

 

Šios seniūnijos įtrauktos į AKM užkrėstą zoną, jose nuolat vykdoma stebėsenos programa – kiekvieną savaitę apžiūrimos vietovės, ieškoma nugaišusių šernų, gaišenos surenkamos Skaityti toliau

Artėjant šventėms, patikrinta prekyba kiaušiniais (0)

walnutcreekfarmtexas.com nuotr.

Artėjant šv. Velykoms, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose patikrino 288 prekybos vietas: didmeninės prekybos sandėlių, prekybos centrų ir turgaus prekiautojų. Patikrinta daugiau kaip 1,3 mln. lietuviškų, lenkiškų ir latviškų kiaušinių.

„Moksliniais tyrimais patvirtinta, kad kiaušiniai išlieka vieni rizikingiausių gyvūninių gaminių. Pažeidus veterinarijos ir higienos reikalavimus, jie gali tapti žmonių infekcinių susirgimų šaltiniu.

Skaityti toliau

Užrašas „iš dalies hidrinti riebalai“ reiškia, kad maiste gali būti transriebalų (1)

NMVRVI nuotr.

Transriebalai (dar kitaip – transriebalų rūgštys arba riebalų rūgščių transizomerai) yra tam tikra nesočiųjų riebalų rūgščių rūšis. Transriebalai yra pramoniniai ir natūralios kilmės. Natūraliai transriebalų yra atrajojančių gyvūnų (karvių, avių, ožkų) riebaluose – jų mėsoje ir pieno produktuose. Transriebalai gaunami ir pramoniniu būdu. Pramoniniai transriebalai (dar literatūroje vadinami dirbtiniais transriebalais) susidaro cheminiu būdu iš dalies hidrinant augalinį aliejų. Iš dalies hidrinti augaliniai aliejai yra pagrindinis pramoninių transriebalų šaltinis. Pramoniniai transriebalai susidaro, Skaityti toliau

Jau šiandien pradėkime keisti mitybos įpročius (1)

steadystrength.com nuotr.

Kiekvienam iš mūsų verta prisiminti, kad propaguodami sveiką mitybą galime išvengti netinkamos mitybos sukeliamų ligų. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai, remdamiesi Pasaulio sveikatos organizacijos pateikta informacija pažymi, kad netinkama mityba ir mažas fizinis aktyvumas yra vieni iš svarbiausių rizikos veiksnių žmogaus sveikatai. Skaityti toliau

Uogos – naudingos, bet svarbu, kur renkamos (0)

nutrition.com nuotr.

Šviežios uogos – puikus vitaminų (A, E, B grupės, PP, C), mineralinių medžiagų (natrio, magnio, fosforo, kalio, kalcio, geležies, cinko, jodo) šaltinis, jose daug žmogaus organizmui reikalingų skaidulinių medžiagų, celiuliozės ir pektino. Tačiau, pasak specialistų, jos gali kaupti ir sunkiuosius metalus, būti užterštos pesticidais, kenkėjais. Taigi, uogų vertė ir sauga priklauso nuo to, kur ir kokiomis sąlygomis jos augo, kaip buvo renkamos, pakuojamos, laikomos, transportuojamos. Skaityti toliau

Afrikinio kiaulių maro protrūkis Ignalinos rajone galėjo kilti dėl užsikrėtusių šernų (0)

All-creatures.org nuotr.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Ignalinos rajone, Naujojo Daugėliškio seniūnijoje esančiame vienkiemyje rugsėjo 1 d. užfiksuotas afrikinio kiaulių maro protrūkis galėjo kilti dėl galimų kontaktų su laukine fauna. Specialistai tokias prielaidas paskelbė, tyrimo metu už kelių kilometrų nuo ūkio aptikę dėl afrikinio kiaulių maro kritusio šerno gaišeną.

Lietuvoje šiais metais tai jau ketvirtas atvejis, kai AKM nustatomas laukinėje faunoje. Kiaulių ūkiuose užfiksuoti 6 AKM protrūkiai. Skaityti toliau

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojams atsiveria naujos rinkos (0)

Žuvyje yra daug cinko | „Facebook“ nuotr.

Rugsėjo 24 – spalio 4 dienomis Lietuvoje vyks Brazilijos Federacinės Respublikos žemės ūkio, gyvulininkystės ir maisto ministerijos auditas dėl Lietuvos žuvininkystės produktų valstybinės kontrolės sistemos įvertinimo, siekiant eksportuoti lietuviškas žuvis ir jų produktus į Braziliją.

Šio audito tikslas – įvertinti mūsų šalies gamintojų pasirengimą eksportuoti į Braziliją savo pagamintą žuvininkystės produkciją bei įsitikinti valstybinės kontrolės efektyvumu žuvų perdirbimo sektoriuje. Skaityti toliau

Ženklas „Be GMO“ – ne masalas pirkėjui (0)

Vienas iš ženklo „Be GMO“ konkursui pateiktų darbų

Kad ženklas „Be GMO“, kuriuo siūloma gamintojams ir verslininkams savanoriškai žymėti maisto gaminius, iš tiesų būtų patikimas, toks ženklinimas turi būti teisiškai reglamentuotas ir kontroliuojamas valstybės. Dėl poreikio jam sukurti teisinį pamatą neabejojo nei vienas praėjusį penktadienį Aplinkos ministerijos sukviesto susitikimo dalyvis. Į šį susitikimą susirinkę Aplinkos, Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijų, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto, mėsos perdirbėjų, kiaulių augintojų ir paukštininkystės asociacijų, UAB „Kvalitetas“ ir Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovai tarėsi, kokia galėtų būti šio ženklo sertifikavimo ir kontrolės sistema. Skaityti toliau

Saldikliai trys viename: maistas, vaistas ir nuodas (8)

Pakelis su ciklamatu | wikipedija.lt nuotr.

Esu mokomosios knygos „Bendroji mikrobiologija/maisto produktų mikrobiologija“, išleistos 2011 m., sudarytoja. Senokai domiuosi maisto kilme ir kokybe bei įtaka žmogaus organizmui. Lietuvoje vartojami saldikliai nėra saugūs  dėl toksiškumo, o vartojami kasdien. Neramina ir televizijos reklama, siūlanti vartoti tai, kas nesaugu.

Aspartamas

Aspartamas – plačiai naudojamas saldiklis, sudarytas iš 2 amino rūgščių: asparto rūgšties Skaityti toliau

Kodėl glitimo turintys maisto produktai turi būti išskirtinai paženklinti? (0)

efoto.lt, Ž.Krisiūnaitės nuotr.

Žmonės, sergantys celiakija, turi vengti (arba labai riboti) duonos, sausainių, makaronų ir visų kitų maisto produktų, kurių sudėtyje yra glitimo turinčių sudedamųjų dalių, t.y. kurių sudėtyje yra kviečių, rugių, miežių, avižų, speltos, kamuto ar jų sukryžmintų atmainų ar iš jų kilusių sudedamųjų dalių. Būtent šiems žmonėms skirta speciali informacija maisto produktų ženklinimo etiketėse apie glitimo (dažnai literatūroje vadinamo glutenu ar gliutenu) turinčias sudedamąsias dalis. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai pasakoja apie glitimo turinčius maisto produktus ir pataria, kaip sergantiems celiakija pasirinkti tinkamus maisto produktus. Skaityti toliau

Kodėl ne visi galime gerti pieną? (0)

Efoto.lt nuotr.

Lietuvoje per 34 % gyventojų turi pieno cukrų laktozę skaidančio fermento trūkumą, todėl jiems, suvartojus pieno produktų ar kitų maisto produktų, kurių sudėtyje yra pieno produktų, tiksliau – laktozės, gali pasireikšti nepageidaujami simptomai. Nors laktozės netoleravimas yra dažnas, ne visi jaučiamus nepageidaujamus simptomus priskiria šiai būklei.

Laktozės netoleravimas ypač paplitęs tarp juodaodžių (iki 95 %), Azijos, Ispanijos gyventojų ir Amerikos indėnų. Skaityti toliau