Lietuvoje pasiutligės atvejų nebenustatoma

Kiekvienų metų rugsėjo 28-ąją minima Pasaulinė pasiutligės diena, kuria siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į šios žmonėms ir gyvūnams mirtinai pavojingos ligos grėsmę bei prevencijos svarbą, kartu pabrėžiant ir didžiulę pažangą, pasiektą kovojant su pasiutlige.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, pastaruosius dvejus metus Lietuvoje neužregistruota nei vieno pasiutligės atvejo nei laukiniams, nei naminiams gyvūnams.

„Tai, kad mūsų šalyje nėra pasiutligės, pavyko pasiekti VMVT sistemingai jau penkioliktus metus vykdant pasiutligės likvidavimo programą. Šis rezultatas išties labai džiugina, tačiau ligos nepaiso sienų, todėl atsipalaiduoti negalima ir gyvūnų laikytojai turi prisiminti savo pareigą reguliariai skiepyti auginamus gyvūnus nuo šios pavojingos ligos, nes tik taikant aktyvias prevencijos priemones pasiutligės galima išvengti“, – sakė VMVT direktorius Darius Remeika.

Dar 2005 m. pasiutligės atvejų mūsų šalyje stipriai daugėjo (jų užregistruota net 1652). Daugiausia liga buvo išplitusi tarp laukinių gyvūnų (80 proc. atvejų). Iki 2006 m. ligos prevencijai profilaktiškai vakcinuoti tik naminiai gyvūnai augintiniai, o galvijai ir kiti gyvūnai skiepyti tik ligos židiniuose. Pradėjus vykdyti ilgalaikę pasiutligės likvidavimo programą, iš orlaivių visoje šalyje du kartus per metus mėtant oralinę vakciną, teigiami rezultatai buvo stebimi jau po poros metų – 2007 m. pasiutligės atvejų užregistruota net tris kartus mažiau nei 2005 m.

Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI) šiais metais atlikti tyrimai patvirtina, kad ligai imlių laukinių gyvūnų vakcinacijos efektyvumas labai aukštas – siekia 84–92 proc. Atliekant kraujo tyrimų duomenų analizę, nustatyta, kad beveik 45 proc. ligai imlių laukinių gyvūnų (lapių ir usūrinių šunų) turi suformuotą imunitetą pasiutligės sukėlėjui.

Paskutinį kartą pasiutligė Lietuvoje nustatyta nugaišusiai lapei pasienyje su Baltarusija 2018 m. Tačiau kaimyninėse šalyse (Baltarusijoje, Lenkijoje) vis dar pasitaiko šios ligos atvejų tiek tarp naminių, tiek ir laukinių gyvūnų, todėl visada išlieka rizika, kad į Lietuvą užsikrėtusių laukinių gyvūnų gali atklysti.

Todėl mūsų šalies teritorijoje laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės ir toliau vykdoma du kartus per metus, pavasarį ir rudenį. Jos metu jaukai su vakcina nuo pasiutligės mėtomi iš nedidelių orlaivių. Šiemet pavasarinė laukinių gyvūnų vakcinacija vykdyta balandžio ir gegužės mėnesiais, rudeninę planuojama pradėti spalio 2 d.

Visi šunų, kačių ar šeškų šeimininkai taip pat privalo vakcinuoti savo augintinius nuo pasiutligės kartą per 12 mėnesių, arba, jei naudojama ilgo veikimo vakcina, – pagal jos gamintojo instrukcijas. Vakcinavimą atlikęs veterinarijos gydytojas į skiepų pažymėjimą arba gyvūno augintinio pasą turi įrašyti datą ir skiepų galiojimo laiką.

Tai, kad su šia pražūtinga liga kovojama efektyviai, parodo ir atliekami plėtojami pasiutligės diagnostiniai bei oralinės vakcinacijos veiksmingumo tyrimai, kuriems Lietuvoje taip pat skiriama nemažai dėmesio.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasiutligės atvejai tarp žmonių Europos regione neberegistruojami, tačiau infekcija tebėra paplitusi Afrikos, Azijos ir Pietų Amerikos žemynuose. Didžiausi sergamumo rodikliai tarp suaugusiųjų ir vaikų registruojami Azijos žemyne, ypač Indijoje. Lietuvoje paskutinis mirties atvejis nuo šios ligos registruotas 2007 m.