Žymos archyvas: mūšis

Giedraičiuose bus paminėtos pergalingų mūšių prieš lenkų okupantus 95-osios metinės (10)

Paminklas Devintojo pėstininkų pulko kariams žuvusiems ties Giedraičiais kovoje su lenkų okupantais | Alaks.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lapkričio 20 d. Giedraičių miestelyje (Molėtų r.) įvyks Lietuvos kariuomenės ir mūšio ties Giedraičiais ir Širvintomis 95-ųjų metinių minėjimas.

8 val. Giedraičių gimnazijoje prasidės žygio dainos ir rikiuotės konkursas. Gimnazijos bendruomenė žygiuos prie demarkacinės linijos Kraujalaidžių kaime.

13 val. Prie Nepriklausomybės paminklo bus pagerbti žuvusieji už Lietuvos laisvę.

13.30 val. Bendruomenės salėje Giedraičių Antano Jaroševičiaus gimnazijoje gimnazistai atliks literatūrinę–muzikinę kompoziciją „Lietuvos vyrai į vainą jojo“. Koncertuos Giedraičių krašto folkloro grupė „Giedra“. Skaityti toliau

Vilniaus 1655 m. gynybinio mūšio atgarsiai (1)

Jonas-Kazimieras-Vilcinskis-Snipiskiu-priemiestis-Sv-Rapolo-bzn-Jezaus-kopl.-litografija,1898.-Is-J. Kazimiero-Vilcinskio leidiniu,Vilniaus albumo,IV ser. Vilnius

Mažesnis ar didesnis, bet svarbus gynybinis 1655 m. mūšis Vilniuje įvyko. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kariuomenės daliniai kovėsi prieš nepalyginamai gausesnes priešų – Rusijos kariuomenės pajėgas. Deja, pralaimėta, atsitraukta, priešas užgrobė Vilnių. Tokia skaudi tikrovė. Tai kartu bendros tarptautinės ir LDK vidaus padėties pasekmės.

1654 m. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės, ir visos Abiejų tautų respublikos politinė ir karinė padėtis labai pablogėjo. Tais metais Rusijos kariuomenė, vadovaujama kunigaikščio Aleksejaus Trubeckojaus, kartu su etmono Bogdano Chmelnickio 20 000 kazokų iš viso surinko apie Skaityti toliau

Bus paminėtos lietuvių mūšio su maskvėnais 360-osios metinės (1)

šaltiniai.info nuotr.

Rugpjūčio 7 d., penktadienį, 12-13 val. Vilniuje, Kalvarijų gatvės pradžioje esančioje aikštėje (prie namo Kalvarijų g. 2) prieš Žaliąjį tiltą bus paminėtos lietuvių mūšio su maskvėnais 360-osios metinės.

Rugpjūčio 8 d. sukanka 360 metų,  kai Lietuvos kariuomenė, vadovaujama Lietuvos didžiosios kunigaikštystės (LDK) didžiojo etmono Jonušo Radvilos, susikovė su įsiveržusia milžinišką maskvėnų kariuomene. Visą dieną vykusiame gynybiniame mūšyje ant Žaliojo tilto ir jo aplinkoje galėjo žūti apie 2 tūkstančius Lietuvos karių. Mūšis nuskambėjo to meto Europoje. 1655 rugpjūčio 8 d. pirmą kartą Lietuvos Skaityti toliau

Katedros aikštėje susirems XVI amžiaus kariai – minėsime pergalę Klecko mūšyje (0)

kariai prie Gedimino paminklo_kam.lt

Rugpjūčio 6 dieną, 18.40 val.,  ketvirtadienį, Katedros aikštėje Vilniuje Lietuvos kariuomenė kartu su Lietuvos didžiosios kunigaikštystės Valdovų rūmais ir karo istorijos brolija „Viduramžių pasiuntiniai“ minės 1506 m. rugpjūčio 6 dieną šalia Klecko miesto (dab. Baltarusija) pergalingai pasibaigusį Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kariuomenės puolimą prieš į Lietuvos gilumą įsiveržusius Krymo totorius.

Pagerbiant istorinę Lietuvos kariuomenės pergalę, renginio metu gros Lietuvos kariuomenės orkestras, brolija „Viduramžių pasiuntiniai“ Katedros aikštėje pademonstruos mūšio laikmečio kovos veiksmus, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa iškels istorinę vėliavą virš Valdovų rūmų ir atliks tris ginklų salves. Skaityti toliau

Bus paminėtos pergalingojo Lietuvos partizanų Šilo mūšio 70-osios metinės (0)

silo-musio-vieta-blogspot.com-nuotr

Gruodžio  20 d. ša­lia va­sa­rą An­ta­za­vės ši­le at­sta­ty­tos par­ti­za­nų žie­mi­nės bus pa­mi­nė­tas pergalingas par­ti­za­nų Ši­lo mū­šis. Gruodžio 27 d.  sukanka 70 me­tų, kai 1944 m. 100 Za­ra­sų kraš­to par­ti­za­nų, už­pul­tų ke­lis­kart di­des­nio sovietų kareivių bū­rio didvyriškai atrėmė antpuolį ir pra­ra­dę vie­ną sa­viš­kį su­nai­ki­no okupantus. Antazavės partizanų būryje tuomet buvo apie 80–120 partizanų.

Į Lie­tu­vos pa­sip­rie­ši­ni­mo ko­vų is­to­ri­ją ši per­ga­lin­ga ko­va įėjo Ši­lo mū­šio pa­va­di­ni­mu. Skaityti toliau

Ukrainos kariai dalyvauja tarptautiniuose instruktorių kursuose Kaune (0)

kam.lt nuotr.

Nuo spalio 20 d. Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje Kaune vyksta penkių savaičių trukmės tarptautinis instruktoriaus kursas, skirtas tik Ukrainos kariams.

Atsižvelgus į Ukrainos saugumo situaciją ir poreikius, šiuose kursuose 20 ukrainiečių kareivių ir puskarininkių susipažins su karinio rengimo pagrindais. Juose kariai mokysis organizuoti ginkluotės ir šaudybos, parengiamąsias mūšio pratybas, mūšio pratybas ir fizinio rengimo pratybas. Rugsėjį tokius pačius kursus baigė dešimt Ukrainos atstovų. Skaityti toliau

Paminėta mūšio prie Mėlynųjų vandenų pergalė (nuotraukos) (0)

Katedros aikštėje minėjome pergalę prie Mėlynų vandenų | Kam.lt, A. Pliadžio nuotr.

Spalio 10 d. Vilniaus Katedros aikštėje aidėjo senovinio pabūklo ir modernių šiuolaikinių ginklų salvės – minėjome Lietuvos karaliaus Algirdo pergalę prie Mėlynųjų vandenų.

Renginyje dalyvavo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa, elitinio XIV a. kario apranga vilkintys kariai, garbės salves atliko Lietuvos karaliaus Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono kovotojai. Aidint šautuvų salvėms aikštėje valstybės simbolikos rikiuotėmis (Gediminaičių stulpais, vyčio kryžiaus ir kt.) sustojo fakelais nešini Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnai. Skaityti toliau

Radvilų rūmų muziejus kviečia į nemokamus Oršos mūšio 500 metinių sukaktuvių renginius (0)

Radvilų rūmų muziejus

Rugsėjo 8-14 d. Lietuvos dailės muziejus kviečia į Radvilų rūmų muziejuje (Vilniaus g. 24) rengiamus Oršos mūšio pergalės 500 jubiliejaus kultūrinių susitikimų savaitės švietėjiškus renginius, kurie vyks prie Ukrainos dailininko Andrijaus Cholomeniuko batalinio paveikslo „Oršos mūšis“.  Taip pat pirmą kartą lankytojams bus rodoma įspūdinga mūšio lauko projekcija, kurią iš lėktuvo skrydžio užfiksavo ir muziejui dovanojo Ukrainoje gyvenantis istorikas, LDK kultūrinių ryšių tyrinėtojas Virginijus Strolia. Visą šventinę savaitę įėjimas į muziejų – nemokamas. Skaityti toliau

Vilniaus Katedros aikštėje bus iškilmingai pagerbtas istorinis Žuvinto-Palių partizanų mūšis (1)

Kęstučio apygardos partizanai | Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro archyvų nuotrauka

Rugpjūčio 12 d. 19 val. 30 min. Vilniaus Katedros aikštėje vyks renginys, priminsiantis apie vieną reikšmingiausių Lietuvos partizaninės kovos įvykių – 1945 metų rugpjūčio 6-12 d. vykusį Žuvinto-Palių mūšį.

Renginys, kurį organizuoja Lietuvos kariuomenė kartu su Lietuvos Valdovų rūmais, taip pat skirtas partizaninės kovos prieš sovietinį okupacinį režimą Lietuvoje pradžios 70-osioms metinėms paminėti.

Minėjimo renginyje aikštėje greta stos kariai su partizanų uniformomis ir partizanų tradicijas tęsiantys „žaliukai“ – Specialiųjų operacijų pajėgų kariai, taip pat dalyvaus kitų kariuomenės pajėgų ir padalinių kariai. Skaityti toliau

Vilniaus Katedros aikštėje žvangės ginklai ir griaudės šūviai – minėsime pergalę Žalgirio mūšyje (1)

valdovurumai.lt nuotr.

Liepos 15 dieną, Lietuvos kariuomenė ir Lietuvos didžiosios kunigaikštystės Valdovų rūmai Vilniuje surengs Žalgirio mūšio pergalės paminėjimą. Visą dieną įvairūs renginiai vyks Valdovų rūmuose, o šventę vainikuos iškilmingas mūšio paminėjimas Katedros aikštėje.

Renginiai Valdovų rūmuose prasidės nuo pat 11 valandos ryto. Lankytojai bus kviečiami į ekspozicijas, turės galimybę sudalyvauti edukaciniuose žaidimuose ir kūrybinėse dirbtuvėlėse, pažiūrėti filmą „Žinomas nežinomas Žalgiris“.

Nuo 16 val. rūmų kieme brolijos „Viduramžių pasiuntiniai“ ir Lietuvos Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kaip sovietai ir Armija krajova Vilnių „vadavo“ (2)

Česlovas Iškauskas | DELFI, A.Didžgalvio nuotr.

Gal vadinamas Vilniaus „išvadavimas“ iš nacių 1944-ųjų liepos 13 d. ir nebūtų atkreipęs tiek dėmesio, jei ne ambicingas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pareiškimas, paskelbtas prieš Valstybės dieną. Jame partijos lyderis Valdemaras Tomaševskis teisinamas, kodėl jis Pergalės dieną ryšėjo Georgijaus juostelę.

Nesiimu spręsti, ar ši juosta priklauso draudžiamai Lietuvoje sovietinei atributikai. Ji kilo iš Romos legionui vadovavusio Jurgio, vėliau tapusio šventuoju kankiniu, laikų. 1769 m. carinėje Rusijos imperijoje Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Ar kilus pavojui sulauktume „Dienos D“? (3)

Česlovas Iškauskas | DELFI, A.Didžgalvio nuotr.

Vyresnieji galbūt prisimena su fanfarom SSRS demonstruotą 1960 m. sukurtą karinį filmą „Eskadrilė Normandija – Nemunas“, kuriame menine-agitacine forma buvo pavaizduoti prancūzų lakūnų būrio, priklausiusio Raudonajai armijai, oro mūšiai su vokiečių aviacija. Režisieriaus Žano Drevilio (Jeane Dreville) filmo premjeros tų metų pavasarį įvyko Paryžiuje ir Maskvoje.

NN eskadrilės, numušusios 273 vokiečių lėktuvus, pavadinimas su Nemunu susijęs tik tiek, kad Alytuje ir Antanave, prie Pilviškių, bazavosi prancūzų valdomi rusiški lėktuvai JAK – 1, JAK – 3 ir JAK – 9, o tas Nemuno priedėlis 1944-ųjų lapkritį prigijo tik po sėkmingo upės forsavimo Baltarusijoje vasarą. Pasakojama, Skaityti toliau

Joniškiečiai kviečia į renginius, skirtus paskutiniajam žiemgalių sukilimui ir Garuozos šilo mūšiui paminėti (1)

Paskutinysis žiemgalių sukilimas. Garuozos mūšisGegužės 10 d. asociacija Žiemių pradas „Simkala“ kartu su Joniškio istorijos ir kultūros muziejumi kviečia į renginius, skirtus paskutiniajam žiemgalių sukilimui ir Garuozos šilo mūšiui paminėti.

1287 m. Žiemgaloje įvykęs Garuozos šilo mūšis – viena didžiausių žiemgalių pasiektų pergalių prieš galingą Livonijos ordiną. Žiemgaliai visą XIII a. narsiai kovojo dėl savo laisvės. 1279–1290 m. vyko paskutinysis žiemgalių sukilimas, kuriam vadovavo žiemgalių kunigaikštis Nameisis. Skaityti toliau

Pasaka apie Žalgirio mūšį – lėlių teatro scenoje (0)

Žiogas Zigmas Žalgirio mūšyjeKovo 1 d., šeštadienį, 12 val. Kauno valstybinis lėlių teatras pakvies į savo pirmąją šių metų ir paskutinę 56-o sezono premjerą teatro didžiojoje scenoje – muzikinį spektaklį pagal Liudviko Jakimavičiaus pasaką „Žiogas Zigmas Žalgirio mūšyje“.

Spektaklį kūrė režisierė Agnė Sunklodaitė, dailininkė Giedrė Brazytė, kompozitorius Deividas Gnedinas, jame vaidina ir lėles bei objektus valdo aktoriai Mindaugas Ancevičius, Mindaugas Černiauskas, Laima Rupšytė, Indrė Taločkaitė, Andrius Žiurauskas. Skaityti toliau

Rumšiškės kviečia į „Prancūzų atsitraukimo iš Maskvos“ atkartojimą (0)

Mūšio akimirka | llbm.lt nuotr.

Sausio 25 d., 14.30 val. Kauno karybos istorijos klubas ir Lietuvos liaudies buities muziejus  surengs inscenizaciją „Prancūzų atsitraukimo iš Maskvos“.

Inscenizacijos dalyviai, Karo istorijos klubo nariai „trauksis“ per muziejaus miškus, pievas, kaimus, „ginsis“ nuo priešų ir „šturmuos“ muziejaus miestelį. Apie 40 uniformuotų ir ginkluotų karių atkurs ne tik lemtingos 1812–1813 metų karo žiemos epizodus, bet taip pat kariškas uniformas, karių būklę ir ginkluotę. Skaityti toliau

Lietuvos istorijos paslaptys traukia kaip magnetas (30)

Menotyrininkė Rasa Gečaitė | asmeninė nuotr.

Menotyrininkė Rasa Gečaitė, neseniai išleidusi knygą „Kelionė iš XXI į XIV a. su Giedriaus Kazimierėno „Algirdo pergale prie Mėlynųjų Vandenų“, tikina, jog gerai, kad lietuviai nežino savo istorijos, antraip apsvaigtų nuo šlovės.

Paviliojo meno istorija

Rasa Gečaitė gali valandų valandas kalbėti apie Lietuvos istoriją.  „Nemėgstu paslapčių, – tvirtino ji. – Man labai malonu jas atskleisti.“ Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Bendras lietuvių ir lenkų pergales tebetemdo nesutarimai (9)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt nuotr.

Lietuvių ir lenkų santykiai kažkada nebuvo tokie įtempti. Nors valstybės ir tautos priklauso skirtingoms kalbų grupėms, skiriasi jų mentalitetas, kultūra ir visa kita, tačiau amžių glūdumoje būta ir bendrų interesų, žinoma, daugiausiai išreikštų karais, konfliktais su kaimynais, karalių ir kitų didikų giminystės ryšiais, nuožmia kova dėl sostų. Įsiskverbkime bent jau į XVII amžių, jo pradžią, kai vyko ATR karas su Maskva ir pasipriešinimas švedams. Kodėl ir jie kelia tiek prieštaravimų?

Religijų karas?

Abiejų tautų respublikos (ATR) ir Švedijos karas, prasidėjęs 1600 m. rugsėjo 17 d., buvo antras karinis konfliktas, įsiplieskęs dėl Vazų dinastijos pretenzijų į Švedijos karaliaus sostą. Pirmas to karo etapas buvo Livonijos karas, Skaityti toliau

Lietuvos kariai dalyvaus Žalgirio mūšio atkūrime (nuotraukos) (0)

Vytautas – D.Mazurkevičius | KAM archyvas, D.Babensko nuotr.

Liepos 13 d. jau šeštąjį kartą devyniolika Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos karių, vilkinčių rekonstruotomis XIV a. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės karių uniformomis, kartu su riteriais iš įvairių užsienio istorinių klubų dalyvaus Žalgirio mūšio atkūrime Griunvalde (Lenkija). Inscenizuotame mūšyje kariai kausis jungtinės kariuomenės gretose kaip Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kariai.

Renginyje dalyvausiantys kariai ir jų pagalbininkai įsikurs viduramžiškai įrengtoje stovykloje, kurioje gyvens viduramžių laikotarpio stilistikos palapinėse, naudos tam laikotarpiui būdingus rakandus ruošdami valgį, tvarkydami ginklus ir ilsėdamiesi. Skaityti toliau

LDS tarptautinio tapybos projekto ,,Mėlynieji vandenys” paroda atveria duris (0)

M.Furmanavičiūtės darbo akimirka | V.Tumėno nuotr.

Palangoje Antano Mončio namuose-muziejuje Tarptautinės muziejų dienos proga gegužės 19 d. atidaryta Lietuvos dailininkų sąjungos tarptautinio kūrybinio tapybos projekto ,,Mėlynasis vanduo“ paroda.

Šis III- iasis tarptautinis LDS tapybos projektas Palangoje šiemet yra skirtas Mėlynųjų vandenų mūšio jubiliejui atminti. Juo siekiama pažvelgti į jūrą kaip į šiuolaikinės Lietuvos kultūros tradicijos ir istorinio konteksto dalį. Skaityti toliau

Menininkai kviečiami dalyvauti istorijos festivalyje „Europa. Napoleonas I Kaune. 1812 m.“ (0)

Birželio 22-24 dienomis Kaune vyks gyvosios istorijos festivalis, skirtas paminėti Napoleono armijos persikėlimo per Nemuną 200 metų jubiliejų.

Visus atlikėjus ir muzikantus organizatoriai kviečia teikti pasiūlymus ir registruotis dėl dalyvavimo gyvosios istorijos festivalyje „Europa. Napoleonas I Kaune. 1812 m.”.

Projektų, programų aprašymų ir pasiūlymų prašoma siųsti elektroniniu paštu: Skaityti toliau

Mėlynųjų Vandenų mūšis (13)

Vilniuje, rugsėjo 5 dieną, Lietuvos Respublikos ambasados Ukrainoje pastangomis, įvyks „Antrasis tarptautinis apskritojo stalo posėdis, skirtas 650-ojo Mėlynųjų Vandenų mūšio minėjimo pasiruošimui“.

Apskritojo stalo tikslas – suburti ekspertus, valstybines struktūras ir kitus potencialius Ukrainos ir Lietuvos dalyvius, konstruktyviam bendravimui kurti, ir numatyti tolimesnes bendradarbiavimo kryptis minint 650-ąsias Mėlynųjų Vandenų mūšio metines. Viena iš svarbiausių apskritojo stalo sudėtinių dalių – šio minėjimo pozicionavimas, kaip tarptautinių santykių ir bendrų projektų realizavimas, panaudojant Rytų Europos valstybių paveldo, pavyzdį. Skaityti toliau