Žymos archyvas: mokslo naujienos

„Mokslo sriuba“: dirbtinis intelektas, mėsa be skausmo ir kvapų pasaulis (video) (0)

„Mokslo sriuba“: dirbtinis intelektas, mėsa be skausmo ir kvapų pasaulis | LRT nuotr.

Kiekvienais metais, jau tradiciškai, „Mokslo sriuba“ kartu su astronomijos populiarinimo blogu Konstanta.lt, rengia rašinių konkursą ir kviečia visus rašyti apie mokslą. Šiais metais, rengėjai jau sulaukė 19 darbų. O šioje „Mokslo sriuba“ laidoje, sutrumpintai supažindina su trejais geriausiais rašiniais.

Laidos kūrybinę komandą labiausiai sužavėjo Vilniaus Universiteto profesoriaus emerito fiziko Jono Grigo straipsnis pavadinimu „Ar dirbtinis intelektas pralenks žmogiškąjį?“. Prognozuojama, kad Skaityti toliau

Prasideda penkioliktieji Marijos Gimbutienės skaitymai (0)

Apyrankė | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Vasario 28 d. 17 val. – Balandžio 11 d. 17 val., Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Archeologijos ekspozicijoje, Arsenalo g. 3., penkioliktą kartą rengiami žymiausiai lietuvių archeologei, daugelio knygų ir straipsnių autorei prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994) skirti skaitymai.

„Šioje tęstinėje konferencijoje kviečiami dalyvauti visi besidomintys Lietuvos priešistore ir istoriniais laikais, norintys sužinoti daugiau. Nuo vasario iki balandžio, dvylika pranešėjų per šešis vakarus supažindins su naujausiais archeologiniais tyrinėjimais ir atradimais Lietuvoje“, Skaityti toliau

NMA žiemos sesija: nuo „Starbucks“ iki Higso bozono (0)

NMA žiemos sesija: nuo „Starbucks“ iki Higso bozono | Nacionalinės moksleivių akademijos nuotr.

Vasario 17–21 d., Vilniuje vyksiančioje NMA žiemos sesijoje, su mokiniais patirtimi ir idėjomis dalinsis „Devbridge“ vyresnysis saugos inžinierius Vilius Pankauskas, kuris ves paskaitą tema „Starbucks atakos: ką pamirštame viešose vietose“, prof. habil. dr. Eugenijus Butkus pasakos apie atomų elektorinę struktūrą, kvantinės chemijos metodus.

Informatikos sekcijoje vyks „Trafi“ kūrybinės dirbtuvės, kurias ves dr. Jurgis Pašukonis, o lietuvių filologijos sesijoje prof. Kęstutis Nastopka papasakos apie J. Greimo semiotiką. Skaityti toliau

Pasaulyje vykdomus branduolinius bandymus registruos ir Lietuva (0)

seisminiai stebejimai_wikipedia.org nuotr.

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT) ką tik įsteigė specialų seisminių stebėjimų padalinį, kuris registruos pasaulyje vykdomus branduolinius bandymus. Šis padalinys, pasak LGT direktoriaus Jono Satkūno, papildys Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties (VBBUS) organizacijos, kuriai priklauso ir Lietuva, tarptautinę seisminių stebėjimų sistemą.

Šią sutartį mūsų šalis pasirašė 1996 m. Šiuo metu ją yra pasirašiusios 166 valstybės. VBBUS visiškai įsigalios, kai ją pasirašys ir ratifikuos visos pasaulio valstybės. Siekiama, kad tai įvyktų iki 2020 m.

Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: pirmasis saulės elementas devyniolikmečio sukurtas dar prieš 178 metus (video) (0)

Saules elementai_mokslosriuba.lt

Pirmasis fotovoltinis (saulės – red. past.) elementas sukurtas XVIII a. viduryje, tačiau tai, kaip jis veikia, sugebėta paaiškinti tik XX a. pradžioje, garsiojo Alberto Einšteino. Tačiau ne tik jis, o ir daugelis kitų mokslininkų buvo įkvėpti Saulės ir jos spinduliuojančios energijos, kurią – jie buvo įsitikinę – galima panaudoti mūsų naudai.

Dabartinių silicio saulės elementų pažangą skatino kosminės programos. Dar dvidešimto amžiaus antroje pusėje tuometiniai mažo efektyvumo saulės elementai buvo montuojami į kosminius palydovus ir zondus. Skaityti toliau

Lietuvos ir Kanados mokslininkų atliktas tyrimas padės suprasti dažnų žmogaus ligų kilmę (0)

juozas_gordevicius_ktu-lt

Prestižiniame mokslo žurnale „Nature Structural and Molecular Biology“ išspausdintame straipsnyje bendras Toronto, Vilniaus universiteto (VU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkų tyrimas atskleidė, kaip vystosi žarnyno veiklos sutrikimas, susijęs su laktozės netoleravimu ir kodėl dalis kūdikių, gebančių virškinti laktozę, šį gebėjimą praranda laikui bėgant.

Viso pasaulyje daugiau kaip 65 proc. suaugusiųjų negali virškinti pieno cukraus, vadinamo laktoze. Tokių žmonių žarnynas nuo vaikystės ar jaunystės gamina vis mažiau laktozę skaidančio fermento – laktazės. Anot studijos vadovo Toronto universiteto priklausomybių ir psichikos sveikatos centro profesoriaus Artūro Petronio, pagrindinis tyrimo klausimas buvo kaip šis gebėjimas ilgainiui prarandamas. Skaityti toliau

Oro uostas iš arti: kaip priimami ir išleidžiami orlaiviai? (video) (0)

oro-uostai_mokslosriuba-lt

Ar žinojome, kad Tarptautinis Vilniaus oro uostas yra vienas iš ilgiausiai be pertraukų veikiančių oro uostų pasaulyje? 2015 metais jis šventė savo istorijos 100-metį. Oro uostą įkūrė vokiečiai, kad čia galėtų leistis ir kilti jų kariniai bombonešiai. Vienu metu jame buvo du pakilimo takai. Šiandien Vilniaus oro uostas yra sparčiausiai augantis oro uostas Baltijos regione. Šiais metais planuojama aptarnauti 3,6 mln. keleivių.

Lėktuvui nusileidus, netrukus orlaivis ruošiamas naujam skrydžiui. Oro uosto vadovas Artūras Stankevičius atskleidė, kad pigių skrydžių bendrovės orlaivius ant žemės laiko ne ilgiau kaip 25 minutes. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: lietuvių atradimas padarė proveržį genetikoje (III) (video) (1)

Virginijus-Siksnys_vu.lt nuotr

Vilniaus universiteto profesorius Virginijus Šikšnys su komanda atrado genų redagavimo įrankį CRISPR-Cas9 – genų žirkles, kuriomis galima labai tiksliai karpyti DNR grandinę. Šis atradimas gali pelnyti pirmąją Lietuvos istorijoje Nobelio premiją Chemijos srityje.

Šiandien žmogaus DNR galima nuskaityti vos per kelias dienas, visa informacija koduota adeninu, citozinu, timinu ir guaninu – A, C, T ir G raidžių kombinacijomis, kurias iššifruoti nėra paprasta. Ir nors 99,9 procentai skirtingų žmonių DNR sutampa, Skaityti toliau

„Įdomioji inžinerija“: „NordBalt“ elektros jungtis su Švedija (I) (video) (0)

idomioji-inzzinerija_mokslosriuba-lt

Kokie inžineriniai iššūkiai šiandien yra aktualiausi ir į ką reiktų atsižvelgti, norint suprasti, kokia jų nauda Lietuvai? Kuo „NordBalt“ jungtis, tiekianti elektrą Lietuvai ir sujungianti mus su Švedija, yra reikšminga mūsų šaliai? Kaip pasikeitė elektros kaina? Susipažinti su „Nordbalt“ elektros jungtimi kviečia „Mokslo sriubos“ kūrybinė komanda. Trijų rubrikų ciklas apie šį inžinerinį iššūkį atskleis daug įdomių faktų apie projekto istoriją, Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: ar įmanoma tapti genijumi? (video) (0)

genijai_mokslosriuba.lt

Žvelgdami į Žmonijos istoriją matome daug asmenybių, kurios buvo genialios. Leonardas da Vinčis, kompozitorius Volfgangas Amadėjus Mocartas, rašytojas Viljamas Šekspyras, fizikas Izaokas Niutonas, išradėjas Nikolas Tesla. Jei ne jų darbai, tikėtina mes gyventume kukliau nei dabar. Prieš mus Žemėje gyveno milijonai žmonių ir beveik visi greitai užmirštami. O genijus atsimename. Jie įkūnija tobulo žmogaus įvaizdį, o mes norime būti tobuli.

„Anglų rašytojas Danielius Tametas nuo ketverių metų mintinai galėjo apskaičiuoti tai kas paprastam žmogui atrodo neįmanoma. Jis gali atlikti skaičiavimus šimto ženklų po kablelio tikslumu. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Apie vieną iš didžiausių mokslo iššūkių (video) (0)

Mokslo sriuba.vezines lasteles

Mes visi esame bendros kilmės. Medžiai, žuvys, paukščiai. Visi esame kilę iš vieno protėvio, iš vienos ląstelės. Kaip galėjo atsirasti tokia milžiniška gyvybės įvairovė? Manoma, taip yra dėl DNR mutacijų. Pavyzdžiui, sprogsta žvaigždė. Į Žemę skrieja didelės energijos dalelės. Kažkoks organizmas juda į priekį ir netikėtai viena kosminė dalelė pataiko į jo ląstelę. Įvyksta pakitimas.

„Kai sportuoji, greitai pradeda augti raumenys. Kelias dienas darai prisitraukimus, atsilenkimus ir jau junti. Raumenų ląstelės pradeda gaminti tam tikrus baltymus, kurie skatina kraujagyslių augimą. Šiuos baltymus ląstelės pro savo membraną išleidžia į išorę. Kraujagyslėms duoda žinią, kad šioje vietoje reikia daugiau kraujotakos. Lygiai taip pat daro ir…“ – sudomina „Mokslo sriubos“ kūrėjai. Skaityti toliau