Žymos archyvas: mitai

L.V. Medelis. Kaip tapti klasiku: patarimai jaunimui kito Mariaus Ivaškevičiaus pavyzdžiu (4)

Linas V. Medelis | asmeninė nuotr.

Įžanga

 „Begalinėje daugybėje atvejų  įžanga yra kažkas tarp užstalės sveikinimų ir kalbų prie kapo duobės, todėl ji sklidina neatsakingiausių pervertinimų, kuriuos nepatiklus skaitytojas priima kaip žanrinį sąlygotumą“. Taip kažkada rašė Ch. L. Borchesas (Borges). Tad,  kaip žanrinį sąlygotumą kūrybinėje užstalėje ar prie kūrybinio kapo duobės prašyčiau priimti ir mano samprotavimus apie  rašytojo, scenaristo, dramaturgo, režisieriaus ir (širdyje tikiu) net poeto kūrybos vertinimą,  kaip naudingus pamokymus  jauniems,  pripažinimo siekiantiems, talentams. Kas yra Jis? Skaityti toliau

„Skrajojančių ežerų“ regėjimai (video) (1)

Dailės istorikas dr. Marius Iršėnas | Youtube.com stop kadras

Algirdas Julius Greimas: „Mūsų buitis pasireiškia buvimu pasaulyje, kuris ką nors reiškia. (…) Kadangi sunku atskirti žmogiškoje plotmėje, kas yra gera ir bloga, tai dažnai bandoma ieškoti kriterijų, kurie būtų ekstra žmogiški, kurie pralenktų žmogų ir kurių vardu būtų galima pasakyti, kas yra gera ar bloga. Šitokie kriterijai yra du: arba Dievo, kaip absoliutaus kriterijaus, pasirinkimas, arba Istorijos, iš didžiosios raidės, pasirinkimas. (…) Galima būtų kalbėti apie trečią absoliuto ieškojimo būdą, iškeliant tiesos problemą. (…) T. y. bandyti tyrinėti pačias vertybes, ieškant, kas jose gero ir kas yra blogo.“ Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Atsigręžus pasiklausti kelio (5)

?

Parduotuvėje „IKI“ užtikau nematyto, juolab neragauto brendžio, mįslingu pavadinimu „Daos“. Priminė rytiečių „Dao“, kuris reiškia Kelią. Etiketėje  emblema, kurioje vaizduojamas ratas su hieroglifais, primenančiais runas.  Rate – keturi vilkai. Nudžiugau (ir, prisipažinsiu, nustebau) radusi kitoje butelio pusėje išsamų paaiškinimą: brendis – moldavų, Daos – dakų kalba reiškia vilką. Dakų tauta – dabartinės Moldovos tautos protėviai, garsėję savo narsa ir stiprybe. Drąsos ir pasitikėjimo dakai sėmėsi iš savo toteminio gyvūno vilko Daos. Emblemoje – saulėgrąžos ratas, kuriame 4 vilkai žymi pavasario ir rudens lygiadienius bei vasaros ir žiemos saulėgrąžas. Skaityti toliau

I. Bakėjus: Žmogaus svoris priklauso ne nuo maisto, o nuo jo vidinės būsenos (0)

Ignas Bakėjus: Žmogaus svoris priklauso ne nuo maisto, o nuo jo vidinės būsenos | Lietuvos sveikuolių sąjungos nuotr.

Rugsėjo 24 d., Pažaislyje, vyks – „Sveiko maisto šventė“, kurioje bus galima išgirsti naudingų žinomo Lietuvoje trenerio, „Mano Herojus!“ („MyHero!“) – sporto ir sveikos gyvensenos vieno iš įkūrėjų bei sumanymo vadovo, dėstytojo ir sveikos gyvensenos skatintojo patarimų apie mitybą, sportą ir sąmoningumą. Be sveikų užkandžių vaišinimosi, vaikų mokomosios programos, sveikatai palankių gaminių mugės, šventėje vyks ir įspūdingas sveiko maisto vakarėlis, kuriam maistą ruošia restoranas – „Monte Pacis“, o vakaro programą rengia – „Varom“ komanda.

Žinomas Lietuvoje treneris, „Mano Herojus!“ („MyHero!“) – sporto ir sveikos gyvensenos vienas iš įkūrėjų bei sumanymo vadovas, dėstytojas ir sveikos gyvensenos skatintojas,

Skaityti toliau

„Skrajojantys ežerai” – apie kuršius, įvaizdinius, ugnies dievybę ir telegramą A. J. Greimui (0)

Akademikas Vladas Žulkus | Alkas.lt nuotr.

Kiekvieną rugsėjo sekmadienį 9 val. Balticum TV, kaip jau įprasta, kvies žiūrėti ciklo „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ laidas apie baltų kultūrą.

Rugsėjo 3 d. laidoje apie kuršių gentį ir jos žmonių gyvenimą papasakojo akademikas Vladas Žulkus, bene vienintelis archeologas Lietuvoje,  nuosekliai ir ilgą laiką tyrinėjantis kuršių kultūrą  kaip sudėtinę viso Baltijos regiono kultūros dalį.

Kokį laikotarpį galime pavadinti kuršių suklestėjimo amžiumi? Ar iš tiesų kuršiai buvo Skaityti toliau

Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ A. Butrimas – apie gintaro tradiciją baltų žemėse (video) (0)

Gintaro skridinys (aversas) iš Daktariškės 5-osios gyvenvietės, III tūkstantmečio pr. Kristų pradžia. Skersmuo – 3,6 cm. | Adomas Butrimas „Lietuvos gintaro tūkstantmečiai“, Lietuvos dailės muziejus, V., 2016 nuotr.

Balandžio 16 d. per Balticum TV pradėjo kiekvieną sekmadienį transliuoti naujas kultūros laidas skirtas Algirdo Juliaus Greimo metams „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“. Šiose laidose pasitelkiant įvairių kultūros sričių Lietuvos mokslininkų naujausius tyrinėjimus ir atradimus ieškoma atsakymų, kaip tradicinėje lietuvių kultūroje – tautosakoje, dailėje, muzikoje, papročiuose ir ritualuose – išliko ir į profesionaliąją kultūrą prasismelkė protėvių mitologinis pasaulėvaizdis bei jo simboliai, bandoma perskaityti ir suprasti mūsų laikus pasiekusių senovės padavimų, sakmių ir mitų mums į XXI amžių „transliuojamas“ prasmes.

Gegužės 7 d. laidoje meno istorikas, archeologas prof. dr. Adomas Butrimas papasakos apie gintaro tradiciją baltų žemėse: surastus akmens amžiaus gintaro dirbinius, unikalius Skaityti toliau

Lietuvių literatūros ir tautosakos institute vyks seminaras apie baltų mitinį dangų (1)

2016 05 15 Sekminių dangus Punsko kaime | V. Žilionio nuotr.

Vasario 8 d., 15 val. Vilniuje, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) Tautosakos archyvo skaitykloje (Antakalnio g. 6, namas prie gatvės, I aukštas) vyks pirmasis mokslinis seminaras iš ciklo „Naujausi mitologijos ir tautosakos tyrimai“ „Baltų mitinis dangus ir jo vaizdinių sąlytis su indoeuropiečių dvasine kultūra”.

Pranešimą skaitys LLTI vyriausioji mokslo darbuotoja, habil. dr. Nijolė Laurinkienė.

Bus kalbama apie senąją dangaus sampratą, mitinių vaizdinių sąsają su  indoeuropiečių dvasine kultūra. Ketinama aptarti ir vėlyvesnius dangaus vaizdinius – bendrus baltams ar Skaityti toliau

„Baltų genas“: D. Vaitkevičienė apie mitinę laimės sampratą (audio) (0)

dr. Daiva Vaitkevičienė | Alkas.lt nuotr.

Dvidešimt pirmoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Sakytinės tautosakos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, humanitarinių mokslų dr. Daiva Vaitkevičienė pasakoja apie deivę Laimą.

„Deivė Laima arba laimės sąvoka siejasi su galva arba rankomis. (…) Žmonės, kurie susisieja apeiginiu būdu vieni su kitais, yra laimingesni, nes jie dalinasi (…). Toks yra laimės principas, nes ji dalinama daugėja,“ – sako D. Vaitkevičienė. Skaityti toliau

„Baltų genas“: V. Vaitkevičius apie legendines Lietuvos vietas (video) (15)

Vykintas Vaitkevičius | asmeninė nuotr.

Dvidešimtoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Klaipėdos universiteto, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Vykintas Vaitkevičius pasakoja apie legendines Lietuvos vieta.

„Legendų kilmė, tų, kurios yra knygoje („Lietuva. 101 legendinė vieta“ – red.), gana skirtinga. Vienos atsispiria į žinomus istorinius faktus, kitų kilmė yra pamiršti, atmesti arba į užmarštį jau patekę senoviniai papročiai (…). Ir jau ta visiškai gilioji senoji mitologija, kur milžinai, laumės, Aušrinė, Perkūnas, Saulė, kur tikrosios istorijos nėra ir Skaityti toliau

„Baltų genas“: R. Balsys apie XV–XVI amžių istoriniuose šaltiniuose minimų baltų dievų gausą (audio) (7)

Prūsų Romuva, pagal Kristoforą Hartknochą, 1684

Aštuntojoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Klaipėdos universiteto, Baltų filologijos katedros prof. dr. Rimantas Balsys pasakoja apie XV–XVI amžių šaltiniuose fiksuojama dievų gausą.

„Gali būti, kad tai yra religijos nuosmukio rezultatas. Kada nebeatliekami ritualai legaliai ir bendruomeniškai, tai kiekvienas kaimas, kiekviena gyvenvietė ima tuos ritualus atlikinėti savarankiškai, individualiai, ir, tokiu būdu, tie patys dievai gali įgauti skirtingus vardus,“ – sako dr. R. Balsys. Skaityti toliau

„Baltų genas“: D.Razauskas apie baltų dievų panteoną (audio) (1)

Dievai. R. Petrausko kolekcija | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Septintoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Sakytinės tautosakos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Dainius Razauskas kalba apie baltų dievų panteono sampratą.

Ankstesnėje  laidoje D. Razauskas aptarė baltų mitinio pasaulėvaizdžio interpretaciją.

Pasak dr. D. Razausko graikiškos kilmės sąvoką panteonas lietuviškai turėtų būti verčiama „Visi Dievai“.

„XVI a. šaltiniai vardija tam tikrą sąrašą dievybių, kurias vadina „Visais Dievais“, bet jos akivaizdžiai nesudaro visų dievų, kadangi tarp jų net Perkūnas nepaminėtas – mūsų Skaityti toliau

„Baltų genas“: D. Razauskas apie baltų mitinio pasaulėvaizdžio interpretaciją (audio) (14)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Šeštoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Sakytinės tautosakos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Dainius Razauskas kalba apie baltų mitinio pasaulėvaizdžio interpretaciją.

„Mitinis pasaulėvaizdis yra vienintelė galimybė žmogui patirti būtį. Kiek aš galiu spręsti iš palyginimų, senovės lietuvių, baltų mitinis pasaulėvaizdis ne ką tesiskyrė nuo kitų tautų. Iš viso, turėdamas mintyje branduolinę esmę,  o ne smulkmenas, pasakyčiau, kad pasaulyje tėra vienas mitinis pasaulėvaizdis, jokio kito nėra ir niekada nebuvo, “ – teigia D. Razauskas. Skaityti toliau

„Baltų genas“: S.Juknevičius apie mitų reikšmę formuojant tapatybę (audio) (1)

Alkas.lt nuotr.

Penktoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  dr. Stanislovas Juknevičius kalba apie mitų reikšmę formuojant tapatybę.

„Tapatybės matmenys – kalba, istorinė atmintis, dabartiniai papročiai ir tradicijos bei tautai būdinga kolektyvinė pasąmonė – nulemia grupinės tapatybės formavimąsi ir sklaidą. (…) tauta egzistuoja tol, kol egzistuoja jos būtį paaiškinantys, pateisinantys ir pagrindžiantys mitai,“ – sako dr. S. Juknevičius.

Pirmąją ciklo laidą, kurioje dr. N. Laurinkienė kalba apie mito ryšį su tautosaka klausykite ČIA. Skaityti toliau

„Baltų genas“: S.Juknevičius apie simbolius ir archetipus, būdingus kolektyvinei lietuvių pasąmonei (II) (audio) (4)

Lino šventėje menininkai perteikė Lino Kančios apeigas | K. Kuliešiaus nuotr.

Ketvirtoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  apie simbolius ir archetipus, būdingus kolektyvinei lietuvių pasąmonei, toliau pasakoja filosofas dr. Stanislovas Juknevičius.

Pirmąją laidos dalį su S. Juknevičiumi rasite ČIA.

Pirmąją ciklo laidą, kurioje dr. N. Laurinkienė kalba apie mito ryšį su tautosaka klausykite ČIA.

Antrąją laidą su N. Laurinkiene apie žalčio ir gyvatės įvaizdžius senojoje baltų kultūroje Skaityti toliau

„Baltų genas“: N.Laurinkienė apie mito ryšį su tautosaka (audio) (27)

Dr. Nijolė Laurinkienė | asmeninė nuotr.

Radijo stotis gegužės 21 d. pradėjo transliuoti naują radijo laidų ciklą „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“.

Pirmojoje ciklo laidoje Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus vyr. mokslo darbuotoja dr. Nijolė Laurinkienė pasakoja apie mito ryšį su tautosaka, apie paslaptingos gyvybės jėgos ir gyvybės atsinaujinimo simbolius – žalčio, gyvatės įvaizdžius senojoje baltų kultūroje.

Klausykite laidos garso įrašo: Skaityti toliau

Clarissa Pinkola Estés. „Bėgančios su vilkais: Laukinės Moters archetipas mituose ir pasakose“ (0)

Lietuvių kalba šią knygą išleido leidykla „Alma littera“ 2005 metais, nors iki tol norintieji ją skaitė rusiškai ar lenkiškai. Ir angliškai, žinoma… (Women Who Run With the Wolves: Myths and Stories of the Wild Woman Archetype. Ballantine, 1992/ 1995; New York, 1997). Šiemet „Alma littera“ lietuvišką leidimą pakartojo ir kaip tik šiuo metu ją galima įsigyti knygynuose. Ji iš tų knygų, kur, kartą išleista, iš skaitytojų rankų jau nebepaleidžiama, skaitymo erdvės nebepalieka.

Dabartinei jaunajai kartai elektroninį šios knygos variantą originalo kalba išleis – pagaliau – šįmet, liepos mėnesį, taigi vėl bus pagyvėjęs susidomėjimas. Skaityti toliau

7 mitai apie maisto papildus (0)

raudoni obuoliai1-K100

Pavasaris žmogaus organizmui – itin komplikuotas laikotarpis. Šaltojo sezono metu nualintos ląstelės šaukte šaukiasi pagalbos – lūžinėjantys plaukai, nagai bei visos kitos bėdos laukia tų, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių neatsako į organizmo siunčiamus signalus. Tad norėdami aprūpinti savo organizmus trūkstamomis medžiagomis bei elementais, žmonės puola ieškoti tam skirtų priemonių. Viena jų – maisto papildai.

Skaityti toliau

A. Zolubas. Du istorinius įvykius ženklinantys mitai (2)

Algimantas Zolubas | asmeninė nuotr.

Dažnai skaitome, girdime apie mitus, dažniausiai savo kilme nesusijusius su senoviniais mitais, tačiau tenkinančius mito kriterijus, nes paremtus absoliučiu tikėjimu ir tapatumu. Lietuva turi Konstituciją, turi demokratinę Respubliką, turi valstybės valdymo institucijas. Tačiau ar tikra valstybė, ar tikra demokratija, ar tikra Nepriklausomybė? Gal visa tai nerealu, mitas? Čia skaitytojo vertinimui teikiu du mitus iškart, nes jie susiję.

Pirmas mitas: 1991 metų gruodžio 8 dieną Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos lyderiai Belovežo girioje pasirašė legendinę Nepriklausomų Valstybių Sandraugos sukūrimo sutartį, pažymėjusią SSRS griūtį. Skaityti toliau

Teatras kvies „žaisti“ Lietuvos istoriją (1)

Andrius-Ziurauskas-lrkm.lt

Kauno valstybinis lėlių  teatras žiemą žada palydėti premjeriniu plastikos ir objektų teatro spektakliu „Molinis sapnas“. Drąsius kūrybinius sumanymus scenoje realizuoja spektaklio režisierius ir aktorius Andrius Žiurauskas, dailininkas Sergėjus Bocullo ir kompozitorius bei muzikos atlikėjas Artūras Sinkevičius.

Premjera „Molinis sapnas“ – tai lietuvių liaudies legendomis ir mitais perpintas kūrinys, patraukliai ir suprantamai pasakosiantis apie svarbiausius Lietuvos istorijos įvykius ir reikšmingiausias datas.

Pagrindinis istorijos herojus – gatvės menininkas, pasitelkęs senuosius amatus ir šiuolaikines technologijas, „žais“ su vaikais Lietuvos istoriją nuo LDK susiformavimo iki šių laikų. Skaityti toliau

Kokie tie lėktiniai, pūkuoti bei arklio obuoliai ir su kokia mergina negali eit obuoliauti (0)

V. Žvikienės nuotr.

Obuolys – obelies vaisius. Obuoliai gali būti rūgštiniai, saldiniai, miltingi, sunokę. Juos skina, raško. Šakos lūžta obuoliais. Veideliai gali būti kaip obuolėliai – raudoni, gražūs. Tai sakinukai, sudaryti remiantis „Dabartinės kalbos žodynu“. Jame rašoma, kad žodžio „obuolys“ antra reikšmė – „šio vaisiaus pavidalo daiktas, dėmė“: obuoliais muštas arklys. Sudėtiniai terminai: Adomo obuolys (anat. gerklų iškyšulys; prominentia laryngea), akies obuolys (anat. bulbus oculi). Skaityti toliau

Aštuoni mitai apie technologijas, kuriais turite liautis tikėję (0)

TelefonasAr kenkia mobiliojo telefono baterijai, jei ją paliksime krautis visai nakčiai? Ar galime krauti telefoną su planšetinio kompiuterio pakrovėju? Ar daugiau megapikselių visada reiškia geresnį fotoaparatą? Businessinsider.com griauna aštuonis nusistovėjusius technologijų mitus.

1. Kompiuteriai „Macintosh“ negali užsikrėsti virusu

„Apple“ kompiuteriai mažiau pažeidžiami virusų, ypač jei Skaityti toliau

V.Savukynas. Laimei, Algirdas Patackas (29)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Žinau, kad Algirdas Patackas buvo ir yra skeptiškas mano straipsnių, laidų atžvilgiu. Taip pat ir aš daug kur esu skeptiškas jo veiklos atžvilgiu. Tačiau po šių prisipažinimų reikia žengti kitą žingsnį. O tą padaryti nelengva, nes tai skamba taip: „Algirdas Patackas yra vienas iš originaliausių mąstytojų, pasiūliusių naują lietuvių tapatybės modelį“.

Kaip ir dera mitologija besidominčiam žmogui – mitologinį modelį. Ne, tai nereiškia, kad besąlygiškai pritariu jo mintims apie mūsų istoriją ar Skaityti toliau

Vilniuje koncertuos geriausia Niujorko vokalistė, kilusi iš Argentinos – SOFIA REI su grupe! (0)

Sofia Rei

Netikėta žinia tiems, kas mėgaujasi nuostabia, gyva, kupina aistros, meilės ir harmonijos Latino Jazz muzika! Po dvejų metų trukusių derybų pagaliau pasisekė susitarti dėl vienintelio ir ekskliuzyvinio koncerto su nuostabia Jazz diva šiuolaikiniame muzikos pasaulyje – SOFIA REI su grupe!

Vienintelis koncertas įvyks š. m. spalio 19 d. Vilniuje, PIANO.lt salėje (Trakų g. 9/1). Kaip pasakė žurnalistams pagrindinė šio koncerto organizatorė, marketingo specialistė, dainininkė Saulenė Chlevickaitė: „Diena, kai man pavyko susitarti dėl pirmojo SOFIA REI koncerto Lietuvoje – pati laimingiausia diena mano gyvenime! Skaityti toliau

Dešimt mitų apie žmogaus mitybą (0)

© Johanna Goodyear | Dreamstime.com

Net ir tie, kurie skiria pakankamai dėmesio tam, ką ir kaip valgo bei geria, gali būti suklaidinami visuomenėje vyraujančių klaidingų įsitikinimų apie taisyklingą maitinimąsi. Gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė atkreipia dėmesį į 10 labiausiai paplitusių mitų.

1. Liesi produktai yra sveikesni. Vien tai, kad produkte yra mažiau riebalų, dar nereiškia, kad jis sveikesnis. Yra daug produktų, kuriuose daug riebalų, o jie yra ne tik sveiki, bet ir būtini mūsų organizmui. Pavyzdžiui, riebi jūrinė žuvis turi daug Omega-3 riebalų rūgščių, kurios labai svarbios mūsų sveikatai. Skaityti toliau

Linas Zubė: Lėlininkas turi būti trečias brolis (0)

Linas Zubė

Šeimos teatro „Lino lėlės“ aktorių, režisierių ir dailininką Liną Zubę apie premjerinį spektaklį, kuriamo lėlių teatro filosofiją, misiją ir kt. kalbina Gitana Gugevičiūtė.

Kodėl „Žuvėjėlis“? Kaip išsirinkote šią pasaką iš galybės kitų lietuvių liaudies pasakų? Kuo ji patraukli, įdomi Jums ir kuo aktuali šiuolaikiniam žiūrovui?

Rinkausi labai sunkiai. Perskaičiau krūvas visokių pasakų, bet kai tiksliai nežinai, ko nori, kai skaitai siužetą ir jo nepreparuoji, nematai, kas po juo slypi, atmeti visas tas istorijas, tuos siužetus. O kodėl „Žuvėjėlis“? Nežinau, kažkaip gražu. Ten jis dainuoja su paukšteliais, paprašo dangaus paukštelių pagalbos ir jie jam padeda… Atradau tinkamus du šios pasakos variantus, iš kurių lipdžiau trečią. Truputį parašiau pats. Skaityti toliau

I.Bieliauskienė. Motinos archetipas ir kompleksas (2)

Ieva Bieliauskienė | asmeninė nuotr.

Pradžioje norėčiau paprašyti, kad mintimis grįžtumėte į savo vaikystę ir rastumėte ryškiausią prisiminimą, susijusį su savo mama. Koks prisiminimas iškilo? Kokius jausmus jis sužadino – šiltus, malonius, ar, atvirkščiai, skaudžius?

Kai kurie turbūt prisiminėte mamą, ruošiančią vakarienę ir raginančią valgyti, kiti – slaugančią jus sergančius ar guodžiančią skaudžiai užsigavus, o dar kiti – barančią ar priekaištaujančią dėl nesutvarkyto kambario, blogo pažymio ar negebėjimo suprasti, kokia ji pavargusi. Nors gali pasirodyti, kad tai, koks prisiminimas iškilo, lemia tik atsitiktinumas, iš tiesų reikšmingiausių prisiminimų turinys labai susijęs su tuo, kaip jaučiamės kasdieniame savo gyvenime, Skaityti toliau

Sirvėtos regioninio parko mitai (4)

Bėlio ežeras irgi apipintas legendomis

Sirvėtos regioniniame parke, buvusiose Nalšios žemėse, yra vietovių bei objektų, kurių atsiradimą atskleidžia mitologinės ir istorinės sakmės. Kone kiekvienas ežeras, upelis, trykštantis šaltinis ar kita ypatinga vieta apipinti legendomis, turi savo atsiradimo istoriją.

Sakmėse minimos Sirvėtos regioninio parko vietovės, jų vardų kilmė. Jose vykstančiuose senovės įvykiuose, veikėjų veiksmuose ar žodžiuose slypi iš gilios praeities atėjusios vertybės, gyvenimo būdas, požiūris į gamtą, kurios prieglobstyje žmogus tebegyvena ir šiandien… Skaityti toliau

SPANXTI: plėnis nuo pelenų teskiria vos viena akimirka, arba bendrabaltiško vardiklio beieškant (video) (7)

SpanxtiNors vasaros atgarsiai ir derlingo rudens vėjai nupūtė leidybinius „Dangaus“ reikalus į metų galą, klausytojai neilgai trukus turėtų išgirsti kelis stiprius post-folkloro albumus. Vienas jų – tai ilgai lauktas, šiemet įrašytas grupės SPANXTI diskas „Dievo žirgai, Laimės ratai“, įkūnijantis pastarųjų metų kūrybą. SPANXTI istorija Lietuvos scenoje ilga ir netipiška, savo giliausiose ištakose menanti pagan metal pogrindį ir tamsių tonų elektronikos naujienas. O visuose skirtinguose grupės skambesiuose ir pavidaluose išsiskiria taurus, iškilus, kintantis, bet visuomet solidžiai pagrįstas mitologinis kontekstas. Skaityti toliau

G.Mikšiūnas. Rinkos mitologija ir krizės magija (2)

Iš stalčiaus ištraukiau keturių metų senumo rašliavą. Šį kartą ekonomine tema. Neesu „ykanamystas“, bet tai buvo bandymas nesusipratusio naivuolio akimis pasižiūrėti į tai kas darosi vitrinų užkulisiuose prieš vadinamąją pirmąją krizės bangą. Straipsnį spausdino vienas nedidelio tiražo ezoterinis žurnalas. Kad neprapultų geras daiktas, įdedu jį čia gerokai „nusunktą“. Nieko naujo, bet vis dėl to gal kam bus įdomu.

Žmonės, kurie supranta viešojo žodžio valdymo technologijas, praktiškai gali valdyti žmonių likimus, socialinius procesus ir net pačią materiją. O tie, kurie to nesugeba, tėra paklusnios avių bandos. Skaityti toliau

„Mūsų praeities beieškant“ 8-oji laida (video VIII). (0)

www.init.lt

Pirmadieniais, 20.30 val. INIT TV rodo laidų ciklą „Mūsų praeities beieškant“:

Senieji baltų mitai, legendos, pasakos… Ar tikrai jose slypi mūsų tautos istorijos šaknys? Kalbame viena iš seniausių pasaulio kalbų, esame palikę nemažą pėdsaką pasaulio žmonijos vystymosi eigoje… Ar tikrai tai gali patvirtinti šiandieninis mokslas? Skaityti toliau