Senasis tikėjimas, prie kurio laikas grįžti
Mindaugas Karalius:
– Kodėl ir baltai, ir atskirai lietuviai, pradžioje nenusileidę slavams nei gausumu, nei teritorijomis, ilgainiui šitaip nuo jų atsiliko ir išvis atsidūrė ant išnykimo ribos? Ar mes dar galėtume tapti tokie tvirti ir savimi tikri, tarkim, kaip danai savo karalystėje?
Dainius Razauskas: Skaityti toliau
Birželio 2 d. buvę piliečių iniciatyvinės grupės „Talka: už lietuvių valstybinę kalbą“ (TALKA) nariai, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo narius ir atskirai į valdančiąją Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) ragindami svarstyti jau bemaž 5 metus Seime dūlantį jų pateiktą įstatymo projektą dėl nelietuviškų asmenvardžių rašybos oficialiuose Lietuvos dokumentuose.
2015 m. pasinaudoję Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta piliečių įstatymo iniciatyvos teise ir surinkę bemaž 70 000 Lietuvos piliečių parašų, iniciatyvus piliečiai Seimui pateikė privaloma tvarka svarstyti Asmens tapatybės Skaityti toliau
Sausio 3 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete vyko klausymai, kuriuose buvo aptariami Ūkio ministerijos (ŪM) parengti Valstybinės kalbos įstatymo ir Civilinio kodekso pakeitimai, leidžiantys Lietuvos įmonėms registruoti įmonių pavadinimus ne tik valstybine lietuvių kalba, bet ir sudarytais užsienio kalba lotynų kalbos abėcėlės raidėmis. Taip pat siūloma leisti juridinio asmens pavadinimus kurti ne tik iš žodžių ar žodžių junginių, bet ir raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai bei skaitmenų arba jų derinių.
Klausymuose dalyvavusi Lietuvos verslo konfederacijos atstovė Ineta Rizgelė teigė, kad Skaityti toliau
Liepos 19 d. Asociacija „Talka kalbai ir tautai“ įteikė padėką „Škoda auto“ įmonei už lietuviško valdymo meniu įdiegimą Lietuvoje šios įmonės pardavinėjamuose automobiliuose.
Atskiroje padėkoje pabrėžiama, kad šis „Škoda auto“ sprendimas prisidės prie Lietuvos valstybei prioritetinio siekio užtikrinti kuo platesnį valstybinės lietuvių kalbos vartojimą visose gyvenimo srityse.
„Toks jūsų sprendimas ne tik didina klientų skaičių, bet ir parodo pagarbą mūsų valstybės įstatymams“ – sakoma laiške „Škoda auto“ valdybos pirmininkui Bernhardui Majeriui (Bernhard Maier). Skaityti toliau
Visuomenininkai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą ir pasiūlė keisti LR Švietimo įstatymą taip, kad Lietuvos tautinių bendrijų bendrojo lavinimo mokyklose būtų pereita prie mokymo lietuvių kalba.
Piliečių asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ rašte teigiama, kad Lietuvos tautinių bendrijų mokyklose tebetęsiama sovietmečiu įdiegta ydinga kalbinės izoliacijos politika, dėl kurios jų absolventai negali lygiomis teisėmis konkuruoti su mokyklas valstybine mokomąja kalba baigusiais absolventais – tai didina tautinių mažumų socialinę atskirtį Lietuvos darbo rinkoje ir yra svari priežastis emigruoti. Skaityti toliau
Įkurtas judėjimas „TALKA už Kalbą ir Tautą“
Rugsėjo 22 d., Baltų vienybės dieną, Vilniuje, Lietuvos Mokslų akademijos Didžiojoje salėje, Lietuvos piliečių iniciatyvinė grupė „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ surengė konferenciją-pasitarimą „Apginkime baltų kalbas“, kurio metu buvo priimtas sprendimas TALKOS judėjimo pagrindu įkurti asociaciją „TALKA Kalbai ir Tautai“.
„Tai privalėjome padaryti tam, kad galėtume sėkmingiau tęsti pilietinę talką Skaityti toliau
Deja, ne tik LRT, bet ir ponų Rimvydo Valatkos, Antano Smetonos, Žinių radijo, dalies lituanistų bendruomenės bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išsakomi teiginiai apie „originalią“ svetimvardžių rašybą ar tapatybės panaikinimą perrašant juos lietuviškai yra klaidinantys, kiršinantys visuomenę ir brangiai kainuojantys Lietuvos valstybei.
Vadinamosios originalios rašybos nėra, nes tai visada yra vardo užrašymas dokumentuose kurios nors valstybės valstybine kalba – vokiečių, lenkų, gruzinų, rusų, hebrajų ir t. t. Todėl nei latviai, nei lenkai, nei belgai, rusai, Skaityti toliau
Rugpjūčio 19 d. Lietuvos piliečių iniciatyvinė grupė „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ Vyriausioje rinkimų komisijoje (VRK) užregistravo įstatymo projektą, kuriuo numatoma, kad pagrindiniame asmens dokumentų puslapyje galimi įrašai tik valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis pagal tarimą, o įrašai nevalstybine kalba gali būti rašomi paso papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės antroje pusėje. Siekiama pasinaudoti Konstitucijoje įtvirtinta piliečių įstatymo iniciatyvos teise ir pateikti Seimui šį siūlymą svarstyti privaloma tvarka. Tam reikia, kad šią iniciatyvą savo parašais paremtų 50 000 šalies piliečių. Skaityti toliau
Lietuvių kalba šiandien priversta kovoti už savo išlikimą. Jau ir mūsų Seime sėdi politikieriai, kurie siūlo atsisakyti pavardžių rašymo lietuvių kalba oficialiuose dokumentuose, o svetimų kalbų žodžiai mūsų miestų gatvėse jau seniai išstūmė lietuviškuosius pavadinimus į paraštes. Todėl keli žurnalistai, redaktoriai ir lietuvių kalbos gynėjai kreipėsi į visus leidėjus, žiniasklaidos priemonių savininkus ir redaktorius, ragindami prasmingai paminėti Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną liepos 6-ąją ir visus užsienietiškus asmenvardžius rašyti tik lietuviškai. Skaityti toliau
Dabar, kai Seimo komitetuose yra svarstomas svetimvardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas, kai balsuoja partijų atstovai tuose komitetuose, atsiskleidžia politikų nuostatos dėl Lietuvos valstybingumo.
Deja nemažai politikų, Seimo narių, sprendžiant pagal jų veiksmus ir pasisakymus, tiesiog netiki suverenia Lietuvos valstybe, lietuvių tautos egzistavimu. Jų argumentai išplaukia iš mitų, kad žmogaus vardas ir pavardė yra „prekinis ženklas“, kuris yra žmogaus nuosavybė ir tapatybės patvirtinimas . Tačiau jei Rimvydas Valatka būtų Graikijos ar Izraelio pilietis, o jo Skaityti toliau
Marijampolę pasiekė 150 lietuviškų vardų žodynų „Rinkis vardą lietuvišką“. Vardyną kartu su partneriais išleido ir Marijampolei padovanojo Rimanto Ulevičiaus labdaros ir paramos fondo valdybos pirmininkas Mindaugas Karalius.
Klaipėdos universiteto lituanistų parengtame leidinyje „Rinkis vardą lietuvišką“. Galima rasti daugiau kaip 2 tūkst. lietuviškų vyrų ir moterų vardų. Vardyne ne tik pateikiami baltiškos kilmės lietuvių vyrų ir moterų vardai, bet ir trumpai paaiškinamos jų reikšmės. Knygoje gausu ir senųjų dvikamienių vardų, ir kelis šimtmečius gyvuojančių vardų, ir naujų, kurie populiarūs ir šiomis dienomis. Skaityti toliau
„Situacija sudėtinga“, – sako klaipėdiečiai, susirūpinę gimtosios lietuvių kalbos padėtimi. Neabejingi savo kalbai miestelėnai susirinko diskusijai apie politinėje erdvėje sklandančias idėjas įteisinti asmenvardžių rašybą dokumentuose originalo kalba.
Dalis visuomenės reiškia nepasitenkinimą tokiais tautinių mažumų norais – juk yra valstybinė kalba, kuria ir derėtų rašyti vardus bei pavardes.
Dar prieš metus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė Daiva Vaišnienė nurodė, jog Valstybinės kalbos įstatymas tiesiogiai asmenvardžių rašymo dokumentuose nereglamentuoja. Konstitucinio Teismo sprendimu yra nustatyta, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašoma valstybine kalba. Skaityti toliau
Vasario 12 d., trečiadienį, 17:30 val. Klaipėdoje, Ievos Simonaitytės bibliotekoje, Konferencijų salėje, vyks lietuviškų vardų žodyno „Rinkis vardą lietuvišką“ pristatymas. Jame – keli tūkstančiai tik lietuviškos kilmės vardų, jų paaiškinimai ir visos kirčiavimo formos.
Klaipėdos universiteto darbuotojų parengtame leidinyje pateikiami baltiškos kilmės lietuvių vyrų ir moterų vardai, trumpai paaiškinamos jų reikšmės.
„VARDAS nėra tik paprastas žodis. Juo labiau – vien garsų derinys žmogui pašaukti. Lietuviškas vardas – gyvenimo kelio linkėjimas, su savo prasme ir tūkstantmete istorija. Tyrėjams linkėčiau, toliau gilinantis į mūsų vardų reikšmes ir jų raidą laikų bėgyje, atverti Skaityti toliau
Birželio 27 d. vykusioje Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto (VU IF) diplomų teikimo ceremonijoje tradiciškai įteikta ir Mindaugo Karaliaus bei VU IF Alumni draugijos premija už geriausią bakalauro darbą. Šių metų apdovanojimas atiteko Aušrai Terleckaitei, apgynusiai bakalauro darbą „Sovietinės Lietuvos literatūrinis laukas 7 dešimtmetyje“.
VU IF Alumni draugija, siekdama skatinti studentų mokslinę veiklą, motyvuoti tolimesnėms istorijos studijoms, drauge su ilgamečiu Istorijos fakulteto mecenatu Mindaugu Karaliumi premiją teikia nuo 2010 m.
„Idėja įsteigti premiją kilo labai natūraliai. Pats buvau aktyvus studentas tiek mokslo, tiek kultūrinio gyvenimo organizavimo atžvilgiu, Skaityti toliau
